Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), besimoktais devintoje klasėje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2015 m. rugsėjo 12 d., apie 21.00 val., Vilniaus gatvėje, Vilniuje, viešojo transporto stotelėje „Vinco Kudirkos aikštė“, veikdamas kartu su R. R., kuris neturi amžiaus nuo kurio atsako asmuo už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjo prie nepilnamečio nukentėjusiojo E. R., paklausė, ar jis turi pinigų, pastarajam atsakius, kad pinigų neturi, liepė nepilnamečiui nukentėjusiajam E. R. atiduoti mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia E 2003“, ištraukė iš kišenės dujų balionėlį ir nukreipęs jį į nukentėjusįjį, skaičiuodamas iki trijų, grasindamas papurkšti dujomis, jei nukentėjusysis E. R. neatiduos telefono ir jį sumušti, o R. R. pasakius „gali bėgti, bet nepatariu“, tokiu būdu grasino panaudoti fizinį smurtą, dėl ko nukentėjusysis E. R. atidavė jam savo mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia E 2003“, kurio vertė 215 Eur, su jame buvusia UAB „Tele 2“ SIM kortele, neturinčia materialinės vertės, tokiais savo veiksmais pagrobė nepilnamečio nukentėjusiojo E. R. motinai R. R. priklausantį 215 Eur vertės turtą.

Tokiais veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu R. S. nurodė, jog paėmė iš nukentėjusiojo telefoną. Nei jis, nei R. R. teleskopinių lazdų ar dujų neturėjo, minėtais daiktais niekam negrasino. Jis ir R. R. E. R. bei du šio draugus sutiko Katedros aikštėje. R. R. pasiūlė nueiti pasisveikinti su E. R. ir kartu buvusiais asmenimis. E. R. su draugais ėjo link stotelės, kuri yra šalia V. Kudirkos aikštės. R. R. kaltinamajam pasiūlė eiti kartu. Tuomet R. R. pradėjo kibti prie E. R.. R. S. teigė, jog jis R. R. sakė, kad nereikia kibti, nereikia problemų. Iš pradžių R. R. prašė atiduoti pinigus, o vėliau reikalavo atiduoti telefoną, tačiau jokių grasinimų nebuvo. R. S. nurodė, kad atėjus į stotelę, prie R. R. veiksmų prisijungė ir jis pats, sakė nukentėjusiajam atiduoti telefoną, pradėjo kabinti „makaronus“, ką sakė neatsiminė. E. R. draugai nuo jų stovėjo šiek tiek atokiau, kadangi E. R. liko kalbėti su kaltinamuoju ir R. R.. R. R. sakė, kad E. R. yra jam skolingas, todėl kaltinamasis ir prisijungė prie R. R. veiksmų, t. y. norėdamas jam padėti. R. S. aiškino, jog iš nukentėjusiojo telefoną paėmė jis, o vėliau šį telefoną perdavė R. R.. Kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kodėl nukentėjusysis telefoną perdavė būtent jam. Kitą dieną telefoną kartu su R. R. nuvežė į Gariūnų turgavietę, kur telefonas buvo parduotas. Kaltinamasis papildomai nurodė, jog įvykio metu su jais kartu buvo dar vienas asmuo su panele, tačiau jie įvykyje nedalyvavo. Įvykis galėjo įvykti 2015 m. rugsėjo 21 d., apie 21 val. Kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kodėl jo parodymai skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. R. S. prieš baigiant įrodymų tyrimą nurodė, jog jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, jis pripažino, kad grasino sumušti, atėmė telefoną, grasino dujų balionėliu.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. R. parodė, jog įvykis vyko galimai 2015 m. rugsėjo 12 d., apie 21.00 val. Jis kartu su E. D. ir šio drauge ėjo Gedimino prospektu. Jie visi ėjo nuo Katedros aikštės į stotelę, kuri yra netoli paminklo V. Kudirkai. Katedros aikštėje prie jų priėjo greičiausiai keturi asmenys, tarp tų asmenų buvo R. S. bei R. R.. Nukentėjusysis aiškino, jog jis su minėtais asmenimis eidamas iki stotelės nebendravo, su jais kažką kalbėjo E. D., kadangi jis vaikinus pažinojo. Priėjus stotelę jį ir E. D. vaikinai pasikvietė už stotelės. Už stotelės ėjo, kadangi vaikinų buvo daugiau. Iš E. D. buvo paprašyta pinigų. Nukentėjusysis teigė, kad jo paprašė telefono. Jis iš pradžių nenorėjo duoti telefono, tačiau R. S. išsitraukė dujų balionėlį, pasakė, jog papurkš, tuomet jis telefoną atidavė R. S.. Už stotelės buvo nukentėjusysis, E. D. ir keturi vaikinai. Pinigų iš E. D. prašė R. R., o telefoną parodyti prašė R. S.. E. R. nurodė, jog jo pinigų niekas neprašė. Dujų balionėlį tikrai išsitraukė R. S.. Dujų balionėlis buvo juodos spalvos, jis buvo ištrauktas iš striukės vidinės kišenės, balionėlis buvo nukreiptas į nukentėjusįjį, laikomas prie krūtinės. Jis sakė atiduoti telefoną, nes vis tiek papurkš ir paims, R. S. pradėjo skaičiuoti iki trijų. R. R. labiau bendravo su E. D.. Nukentėjusiajam buvo kilusi mintis bėgti, tačiau R. S. pasakė, jog jeigu bėgs, bus blogiau. Kai atidavė telefoną, vaikinai iš įvykio vietos pasišalino. Nukentėjusysis tvirtino, jog jis niekam tuo metu nebuvo skolingas, asmens vardu K. nepažįsta. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusysis parodė, jog jis neatsimena, ar iš jo buvo prašoma pinigų, gal ir prašė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. L. parodė, jog įvykio metu buvo su R. S. ir R. R.. Vaikščiojo po miestą, vienu metu su R. R. pamatė pažįstamą, su juo pabendravo ir ėjo link V. Kudirkos aikštės. Minėtas pažįstamas buvo kartu su dar dviem asmenimis. R. R. ėjo ir kalbėjosi su pažįstamu, o liudytojas su R. S. ėjo ir kalbėjosi tarpusavyje. Priėjus V. Kudirkos stotelę, liudytojas su R. S. stovėjo šiek tiek nuošaliau, o R. R. stovėjo ir šnekėjosi su pažįstamu asmeniu. Liudytojas kartu su R. S. parūkė, tuomet R. S. priėjo prie R. R.. Tuo metu, kai R. S. priėjo prie R. R., prie jų taip pat stovėjo anksčiau minėtas pažįstamas vaikinas ir jo draugas bei panelė. Liudytojas teigė, jog sutiko savo draugą, su kuriuo pašnekėjo. Įvyko kažkoks konfliktas ir jie visi, t. y. liudytojas, jo draugas, R. R. ir R. S. pabėgo. Pabėgo, kadangi kažkas pasakė, jog reikia bėgti.

Teisiamojo posėdžio metu E. D. parodė, jog R. S. gal ir yra matęs vieną kartą. Liudytojas paaiškino, jog jis kartu su draugu E. R. bei pažįstama mergina nuo Katedros aikštės ėjo link stotelės, kuri yra netoli V. Kudirkos aikštės. Prie jų prisikabino keli žmonės, galimai keturi vaikinai, kurie ėjo jiems iš paskos. Kiek prisimena, įvykio metu iš jo draugo E. R. buvo atimtas mobiliojo ryšio telefonas. Vienas iš vaikinų paėmė telefoną ir nuėjo. Kas konkrečiai atėmė mobiliojo ryšio telefoną, liudytojas negalėjo prisiminti. Keturi asmenys prikibo dar Katedros aikštėje. Jie pradėjo kažką grasinti, tačiau kokie tiksliai grasinimai buvo išsakyti, liudytojas nurodyti negalėjo. Buvo liepta išsitraukti ir parodyti telefoną, buvo klausiama, ar nėra įrašinėjami pokalbiai, būnant prie stotelės buvo klausinėjama, ar liudytojas ir jo draugas turi pinigų. Prie merginos vaikinai nelindo, ji stovėjo atokiau. E. R. buvo klausiama, ar šis turi pinigų. E. R. atsakius, kad jis pinigų neturi, jo buvo klausiama, ar jis turi dar kažką. Vėliau pagrindinis asmuo išsitraukė dujų balionėlį, kažką pasakė, paėmė E. R. telefoną ir nuėjo. R. S. reikalavo pinigų, grasino. Kadangi pinigų nei liudytojas, nei E. R. neturėjo, iš nukentėjusiojo buvo paimtas telefonas. E. R. nei vieno prie jų prikibusių asmenų nepažinojo. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo parodymus, jis nurodė, jog parodymai buvo užfiksuoti teisingai. Ikiteisminio tyrimo metu jis atpažino mobiliojo ryšio telefoną atėmusi vaikiną.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. R. parodė, jog nežino, dėl kokių aplinkybių yra pakviestas liudyti, jis jokių įvykio aplinkybių, susijusiu su telefono paėmimu, neprisimena. Pagarsinus R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas nurodė, kad nurodytų aplinkybių neatsimena.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas I. Š. parodė, jog negali pasakyti, ar yra matęs kaltinamąjį. Liudytojas paaiškino, jog jo draugas dirba Gariūnų turgavietėje, kartais liudytojas atvažiuoja šiam draugui padėti. Tuo metu, kai jis buvo Gariūnų turgavietėje, prie jo priėjo trys vaikinai, vienas iš vaikinų pasiūlė pirkti mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia“. Liudytojas sutiko nupirkti mobiliojo ryšio telefoną. Vaikinas, iš kurio pirko telefoną, nurodė, jog jis nori įsigyti kitą telefoną, todėl seną parduoda. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar mobiliojo ryšio telefoną jam padavė R. S..

Ikiteisminio tyrimo metu R. S. parodė, kad 2015 m. rugsėjo mėnesį, šeštadienį, tikslios datos neprisimena, su R. R. ir vaikinu pravarde „(duomenys neskelbtini)“, detalesnių jo duomenų nežino, atvažiavo į Vilniaus centrą, Katedros aikštę, pasižiūrėti krepšinio rungtynių. Po varžybų, apie 21.00 val., ėjo į V. Kudirkos stotelę. Į stotelę atėjo du vaikinai ir mergina. Minėtų asmenų nepažįsta. Du vaikinai ir mergina ėjo priekyje, o jie iš paskos. R. R. prisikabino prie vieno iš vaikinų, visą kelią reikalavo iš vaikino atiduoti pinigus ir telefoną. Stotelėje R. R. vaikinui nurodė, kad, jei jis neatiduos pinigų ir telefono, tai vaikiną apipurkš dujomis ir sumuš. R. S. žinojo, kad R. R. turi dujų balionėlį, tačiau jo išsitraukęs nebuvo. Minėto vaikino draugas ir su juo buvusi mergina, buvo paėję toliau, nežino, ar jie girdėjo, ką R. R. sako vaikinui. R. S. ir „(duomenys neskelbtini)“ visą kelią ramino R. R., tačiau jis neapsiramino ir aiškino, kad jam reikia pinigų. Vaikinas išsigandęs R. R. grasinimų išsitraukė iš kišenės mobilaus ryšio telefoną „Sony Xperia“ juodos spalvos ir atidavė jį R. R. bei nurodė, kad pinigų neturi. R. S. teigė, kad su R. R. ir „Denčiku“ nuvažiavo į Savanorių pr., ten nuėjo pas draugą. Kitą dieną, apie 08.00-09.00 val., trise susitiko prie parduotuvės „Maxima“, esančios Savanorių pr. R. R. pasiūlė nuvažiuoti į Gariūnų turgavietę, jie sutiko. Gariūnų turgavietėje R. R. nuėjo prie vieno iš kiosko, kur buvo prekiaujama mobiliais telefonais ir technika. Pardavė mobilaus ryšio telefoną už 51 Eur. Už parduotą telefoną gautus pinigus R. R. pasiėmė sau. Jie visi išsiskirstė į namus. Teleskopinės lazdos įvykio metu niekas neturėjo. (b. l. 96-98)

Papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. S. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 12 d. jis buvo kartu su savo draugais R. R. ir vaikinu pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Katedros aikštėje pastebėjo berniuką su drauge ir draugu, jis šių asmenų nepažinojo. R. R. pasakė, kad pažįsta vieną berniuką iš matymo, atrodo, pasakė jo vardą. R. R. kitų asmenų nepažinojo, „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nieko nepažinojo. Katedros aikštėje, einat link V. Kudirkos aikštės, R. R. pradėjo kabinėtis prie E. R., klausti, koks pas jį telefonas, prašė parodyti telefoną. E. R. R. R. iš savo rankų parodė telefoną, tačiau R. R. į rankas nedavė. Visi ėjo viena kryptimi į V. Kudirkos stotelę, todėl R. R. visą laiką prašė E. R. duoti jam mobiliojo ryšio telefoną, tačiau E. R. jam telefono nedavė. Kol ėjo link stotelės, jis visą laiką sakė R. R., kad jis atstotų nuo berniuko, tačiau R. R. jo neklausė, „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu ėjo šalia jo, jis su E. R. ir jo draugais nebendravo. Kai atėjo į stotelę ir laukė autobuso, šalia laukė autobuso ir E. R. su draugais. Stotelėje R. R. pradėjo grasinti E. R., sakė, kad papurkš ašarinėmis dujomis į akis. R. R. iš tikrųjų su savimi turėjo dujų balionėlį. Be to, R. R. grasino vaikinui, kad jį sumuš. R. S. pamatė, kad berniukas neatiduoda telefono R. R., todėl jis taip pat pradėjo reikalauti, kad šis atiduotų telefoną, tačiau jis vaikinui negrasino, tiesiog sakė: „Davai atiduok telefoną“. Galiausiai vaikinas jam atidavė telefoną ir jie nuėjo link Baltojo tilto. Pakeliui jis telefoną atidavė R. R.. Telefoną turėjo R. R. iki kitos dienos ryto. Kitos dienos rytą jie vėl trise susitiko, t. y. jis, R. R. ir „(duomenys neskelbtini)“, nuvažiavo į Gariūnų turgų, kur R. R. pardavė telefoną. R. R. pinigų, gautų pardavus telefoną, nei jam, nei „(duomenys neskelbtini)“ nedavė. Visus pinigus R. R. pasiėmė sau. Kiek matė, R. R. iš berniuko reikalavo atiduoti tik telefoną, pinigų neprašė. Be to, jis nematė, kad E. draugas būtų davęs R. R. pažiūrėti telefoną ar davęs pinigų. Nei jis, nei R. R., nei „(duomenys neskelbtini)“ įvykio dieną teleskopinės lazdos neturėjo. (b. l. 99-10, 106-107)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. R. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 12 d. jis kartu su draugu E. D. buvo Katedros aikštėje, Vilniuje. Prie jų Katedros aikštėje priėjo keturi nepažįstami vaikinai. Vaikinai buvo apie 15-16 metų amžiaus. Kaip jam sakė E. D., jis įvykio metu pažinojo du vaikinus iš tos kompanijos, o būtent vaikiną kurio pravardė yra (duomenys neskelbtini), kurį E. R. atpažino iš nuotraukų kaip R. S., ir vaikiną, kurį jis atpažino iš nuotraukų kaip R. R.. Kitų dviejų vaikinų E. D. nepažinojo. R. R. priėjęs kreipėsi į E. D., pradėjo jį įžeidinėti. Kiti vaikinai taip pat kažką sakė E. D., tačiau tiksliai ką, jis nepamena. E. D. R. R. nieko neatsakė. Jis su E. D. toliau ėjo nuo Katedros aikštės link V. Kudirkos stotelės, į vaikinus dėmesio nekreipė, vaikinai ėjo jiems iš paskos ir kažką nuolat sakė, tačiau tiksliai ką, jis jau nepamena. E. R. su E. D. atėjo į V. Kudirkos stotelę, ten laukė autobuso. Minėti keturi vaikinai taip pat atėjo jiems iš paskos. Kai sustojo stotelėje, vaikinai apsupo E. D. ir su juo apie kažką kalbėjo. Apie ką buvo kalbama, jis negirdėjo, nes stovėjo toliau nuo jų. Po to R. S. pakvietė ir jį, jis priėjo prie jų. Išėjo taip, kad jis su E. D. stovėjo, o keturi vaikinai juos apsupo. Tada R. S. paklausė jo, ar jis turi pinigų. E. R. jam atsakė, kad pinigų neturi. Tuomet R. S. pasakė, kad E. R. atiduotų jam savo mobiliojo ryšio telefoną, o jei neatiduos, jis papurkš dujomis į veidą. R. S. ištraukė iš kišenės dujų balionėlį ir parodė jam, laikė jį rankoje. E. R. telefono R. S. neatidavė, tada jis pasakė: „skaičiuoju iki trijų arba pripukšiu dujų ir vis tiek pasiimsiu telefoną“. R. S. pradėjo skaičiuoti, suskaičiavus iki vieno, E. R. jam atidavė savo mobiliojo ryšio telefoną „Sony“ IMEI (duomenys neskelbtini) su naudojama Tele2 kortele Nr. (duomenys neskelbtini). R. S. paėmė telefoną. R. R. tuo metu, kai R. S. reikalavo E. R. pinigų ir telefono, taip pat įsiterpdavo į pokalbį, sakydamas, kad „gali bandyti bėgti, bet nepatariu“. Be to, kažkuris iš keturių vaikinų tuo metu, kai R. S. kalbėjo su juo, pasakė R. S., kad „mažiau žaisk, atšaudyk kojas su teleskopu“. E. R. tuomet suprato, kad kažkas iš jų turi teleskopinę lazdą, tačiau minėtos lazdos nematė. Paėmęs E. R. telefoną R. S., R. R. ir du jų draugai įlipo į troleibusą ir nuvažiavo link Žaliojo tilto. Du vaikinai, kurie buvo su R. R. ir R. S., su juo ir E. D. nekalbėjo, negrasino, nieko nereikalavo, jų nemušė. Jis su E. D. taip pat įsėdo į autobusą ir nuvažiavo namo. Pakeliui E. D. jam papasakojo, kad pažįsta R. S., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, ir R. R., kurį jis vadino D.. Taip pat iš E. D. sužinojo, kad R. R. ir R. S. mokosi jaunimo mokykloje, esančioje prie Siemens arenos, tikslaus adreso ir pavadinimo nežino. (b. l. 15, 18-20)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. R. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 12 d., apie 00.00 val., jos sūnus E. R. grįžo namo ir jai papasakojo, kad apie 21.00 val. Vilniaus gatvėje, Vilniuje, keturi jam nepažįstami vaikinai pagrasinę panaudoti fizinį smurtą atėmė iš jo mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia E4G“, kurio vertė 215 Eur. Telefone buvo „Tele 2“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), neturinti materialinės vertės, už naują kortelę mokėti nereikėjo. Telefonas buvo rastas, jai grąžintas. (b. l. 35-36)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. D. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 12 d., apie 21. 00 val., jis kartu su draugu E. R. ir pažįstama mergina buvo netoli Katedros aikštės, pastebėjo 4-5 vaikinų kompaniją. Iš vaikinų kompanijos atsiskyrė du berniukai, kurie priėjo prie jo ir E. R.. Pirmas berniukas buvo apie 16-17 metų amžiaus, žemo ūgio, apie 160-165 cm, šviesių plaukų, trumpai kirptas, beveik plikas, šviesių akių. Šito vaikino jis nepažinojo, anksčiau jo nebuvo matęs. Antras vaikinas buvo apie 14-15 metų amžiaus, apie 175 cm ūgio, trumpai kirptas, tamsių plaukų, buvo apsirengęs mėlynos spalvos sportinėmis kelnėmis su juostomis iš šonų, kaip suprato, „Adidas“ firmos, mėlynos spalvos megztiniu. Antro vaikino jis nepažinojo asmeniškai, tačiau matė jį porą kartų Lazdynų rajone, tačiau su juo nėra bendravęs. Pirmas vaikinas priėjo prie jo ir E. R., užkalbino paklausdamas, kur jie eina. Jie atsakė, kad eina į stotelę ir ėjo link V. Kudirkos stotelės. Abu berniukai ėjo jiems iš paskos, o berniukams iš paskos jų kompanija. Jam skambino mama, todėl jis kalbėjo telefonu, matyt, tuo metu vaikinai pamatė, kokį telefoną jis turi. Tiksliai nepamena, berods, berniukai eidami jiems iš paskos prašė jo ir E. R. pinigų, ar prašė telefono, nepamena. Jis pinigų neturėjo, todėl jiems pinigų nedavė. Nematė, kad E. R. būtų vaikinams davęs pinigų. Kai atėjo į V. Kudirkos stotelę, sustojo, laukė autobuso. Berniukai sustojo netoli jų, vaikinų kompanija buvo toliau nuo jų. Šalia minėtų dviejų berniukų atsistojo dar vienas berniukas, su juo ir E. R. nebendravo, suprato, kad tai minėtų dviejų vaikinų pažįstamas. Stotelėje tie patys du berniukai pradėjo vėl prie jų kabinėtis. Pirmas berniukas ištraukė iš kišenės dujų balionėlį ir liepė atiduoti jam pinigus. Vaikinas balionėlį laikė rankoje, kad jis ir E. R. matytų, purkšti negrasino. Pinigų jie neturėjo, tai vaikinams nieko ir nedavė. Tuo metu antras vaikinas stovėjo šalia pirmo, nieko jiems nesakė. Tada pirmas vaikinas pasakė, kad jeigu neturi pinigų, tegu jis ir E. R. atiduoda jam telefonus. Jis nereagavo į pirmo vaikino reikalavimus, o E. R. pasakė, kad jei nori, gali purkšti. Tada pirmas vaikinas pradėjo E. R. sakyti, kad jį sumuš, todėl E. R. jam atidavė savo mobiliojo ryšio telefoną. Ką darė antras vaikinas, jis neatsimena. Pirmas vaikinas paėmė E. R. telefoną ir jie pabėgo. E. D. niekam nėra skolingas, jokio draugo vardu K. neturi. E. D. jokios teleskopinės ar kitos lazdos pas nei vieną iš vaikinų nematė. (b. l. 45-47)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. R. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 12 d., apie 21.00 val., jis kartu su R. S., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, ir vaikinu, kurį vadino „(duomenys neskelbtini)“, buvo prie Katedros aikštės. Ten pamatė iš matymo pažįstamą vaikiną, jo nei vardo, nei pavardės nežino, žino, kad mokosi Sausio 13-osios vidurinėje mokykloje. R. R. žinojo, kad šis vaikinas buvo skolingas 20 Eur jo draugui K., jo pavardės nežino. K. jo neprašė reikalauti iš to berniuko pinigų, tačiau jis nusprendė padėti K.. Berniukas, kuris buvo skolingas K., buvo kartu su draugu ir kažkokia mergina. Jis priėjo prie to vaikino ir pasakė, kad atiduotų arba pinigus, arba telefoną. Reikalaudamas pinigų, jis turėjo mintyse tai, kad atiduotų 20 Eur, kuriuos skolingas K.. R. R. manė, kad vaikinas suprato, apie kokius pinigus yra kalbama, nes vaikinas jį taip pat pažinojo iš matymo, žinojo, kad jis yra K. draugas. Vaikinas davė jam 2 Eur. Vaikinui buvo pasakyta, kad per mažai, todėl liepė duoti telefoną. Vaikinas davė telefoną, tačiau jo telefono ekranas buvo sudaužytas, todėl šio telefono neėmė. R. R. nurodė, jog tuomet kreipėsi į vaikino draugą ir liepė jam atiduoti savo telefoną. Vaikinas pasakė, kad neduos telefono. Tuomet vaikinui buvo pagrasinta papurkšti į akis dujomis. R. R. teigė, kad jis ištraukė iš kišenės dujų balionėlį, kad vaikinas greičiau jam atiduotų telefoną. Vaikinui pasakė, jog išpurkš jam į akis visą balionėlį, nors iš tikrųjų balionėlis buvo tuščias. Vaikinas pamatęs jo rankoje balionėlį iš karto atidavė mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia“, juodos spalvos. Telefono viduje buvo SIM kortelė, kurią jis išmetė. Visą tą laiką, kol kalbėjo su berniukais, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo šalia jo, jie su berniukais nekalbėjo, atvirkščiai, stovėdami šalia, visą laiką sakė jam „einam, einam“, įkalbinėjo atsikabinti nuo berniukų ir eiti namo. R. R. vaikinams apie savo ketinimą atimti telefonus ir pinigus iš berniukų nesakė. Paėmęs telefoną kartu su R. S. ir „(duomenys neskelbtini)“ nuvažiavo namo. Kitą dieną kartu su „(duomenys neskelbtini)“ ir R. S. nuvažiavo į Gariūnų turgų, kur telefoną pardavė lombarde už 51 Eur. Lombarde iš jo niekas nereikalavo nei telefono, nei jo asmens dokumentų. Visą laiką „(duomenys neskelbtini)“ ir R. S. buvo kartu. Nei „(duomenys neskelbtini)“, nei R. S. jis pinigų nedavė, visus pinigus išleido maistui, gėrimams, pramogoms, jokių vertingų daiktų nepirko. (b. l.71-73)

Ikiteisminio tyrimo metu D. L. parodė, kad tikslios įvykio datos neatsimena, bet tai galėjo būti 2015 metų rugsėjo mėnesį, jis kartu su savo pažįstamu R. R. ir R. S. buvo prie „Gedimino pr. 9“ parduotuvės, Vilniuje. R. R. pamatė savo pažįstamą, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. Su R. R. pažįstamu kartu buvo mergina ir vaikinas. R. R. nuėjo link jų, o jis su R. S. liko stovėti prie parduotuvės. Kurį laiką R. R. kalbėjosi su savo pažįstamu, apie ką jie kalbėjo, jis negirdėjo. Po kurio laiko R. R. grįžo prie jo ir R. S. bei pasakė, kad nori iš pažįstamo pavogti telefoną. Jis pradėjo R. R. atkalbinėti, tačiau R. R. neklausė ir nuėjo savo pažįstamam iš paskos, o jis su R. S. paskui R. R.. Visą laiką eidamas R. R. iš paskos sakė jam, kad nevogtų telefono. Kai V. Kudirkos stotelėje berniukas su draugais sustojo, R. R. nuėjo link jų, jis atsisėdo ant suoliuko aikštėje, R. S. buvo su juo. Jis sėdėjo nugara į stotelę, nežiūrėjo, ką daro R. R., tačiau suprato, kad jis vis tiek nori pavogti telefoną. Ką R. R. sakė savo pažįstamam, negirdėjo. R. S. kurį laiką buvo su juo, po to pasakė, kad eina pas R. R. paprašyti cigaretės ir išėjo. Kadangi sėdėjo nugara į stotelę, tai nematė, ką darė R. S. ir R. R.. Netrukus R. S. grįžo. Maždaug po penkių minučių atėjo ir R. R., jie nuėjo į kitą stotelę, esančią priešingoje pusėje, įsėdo į troleibusą ir nuvažiavo link „Gerosios Vilties“ stotelės. Troleibuse R. R. parodė „Sony“ telefoną, tikslaus modelio neatsimena. D. L. teigė, jog suprato, kad R. R. pavogė iš savo pažįstamo telefoną. Nuvažiavo namo. Jis kitą dieną susitiko su R. S. ir R. R.. R. R. pasiūlė nuvažiuoti į Gariūnų turgavietę, nesakė kokiu tikslu. Jis sutiko. Trise nuvažiavo į Gariūnų turgavietę. Jis nuėjo pas mamą, nes mama dirba Gariūnų turgavietėje, o vėliau susitiko su R. R. ir R. S.. Jie abu jau turėjo pinigų, nes ėjo pavalgyti į kebabinę. Jis nematė, kur ir kam R. R. pardavė telefoną. (b. l. 79-80)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. Š. parodė, kad kartais ateina į Gariūnų turgavietę padėti savo draugams. Tikslios datos ir laiko nepamena, jis stovėjo prie ketvirto paviljono, kur dirba jo pažįstamas, kalbėjo su pažįstamais. Prie jų priėjo trys vaikinai, kurių jis anksčiau nėra matęs. Vienas iš jų paklausė, kur galima parduoti mobiliojo ryšio telefoną. Vaikinas ištraukė telefoną ir parodė. Telefonas buvo juodos spalvos „Sony Xperia“. Vaikinas paaiškino, kad telefonas yra jo, tą patvirtino ir kartu su vaikinu buvę draugai. Be to, berniukas nurodė, kad telefone yra jo SIM kortelė. Vaikinas iš telefono kažkam paskambino norėdamas įrodyti, kad telefonas tikrai priklauso jam. Kadangi jam reikėjo telefono, jis paklausė vaikino, kiek jis nori už telefoną. Berniukas nurodė, kad telefoną parduos už 50 Eur. I. Š. teigė, jog telefoną nupirko už 50 Eur. Savo SIM kortelę berniukas iš telefono išėmė. Apie tai, kad telefonas yra vogtas, jis nežinojo. Po kelių dienų į Gariūnų turgavietę atvyko policijos pareigūnai, kurie rado jį prie ketvirto paviljono. Policijos pareigūnai paprašė parodyti nesenai jo nusipirktą telefoną. Policijos pareigūnai paaiškino, kad telefonas yra galimai vogtas. (b. l. 60-61)

Iš ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2015 m. rugsėjo 12 d. 23.46 val. buvo gautas pranešimas, jog sugrįžęs namo pranešėjos sūnus, pasakė, kad jam sėdint Vilniaus stotelėje, prie V. Kudirkos paminklo, jį užpuolė 4 nepažįstami jaunuoliai, jam sudavė į pilvą, atėmė mobilaus ryšio telefoną „Sony E4G“ ir pabėgo. (b. l. 5)

Iš ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2015 m. rugsėjo 18 d. 08.02 val. buvo gautas pranešimas, jog šeštadienį Vilniaus g., stotelėje „Vinco Kudirkos aikštė“, buvo apiplėštas pranešėjo sūnus, pavogtas mobilaus ryšio telefonas, sekmadienį buvo parašytas pareiškimas. Ką tik prie Gerosios Vilties mokyklos pranešėjas sulaikė nepilnametį, kuris pavogė mobilaus ryšio telefoną. (b. l. 6)

Iš R. R. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2015 m. rugsėjo 12 d., apie 21.00 val., Vilniaus g., Vilniuje, 4 vaikinai grasindami panaudoti fizinį smurtą iš jos sūnaus E. R., gimusio (duomenys neskelbtini), atėmė mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia E4G“. (b. l. 8)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta nusikaltimo vieta – viešojo transporto sustojimo stotelė „Vinco Kudirkos aikštė“, esanti Vilniaus g., Vilniuje. Minėta vieta vaizdo kameromis nefilmuojama. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nerasta. (b. l. 9-11)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. rugsėjo 18 d., apie 08.05 val., buvo gautas pranešimas, jog Skroblių g. 3A Ž. R. sulaikė nepilnametį, kuris rugsėjo 12 dieną V. Kudirkos aikštėje iš jo sūnaus atėmė mobilaus ryšio telefoną. R. S. papasakojo, kas su savo pažįstamais, kurių pravardės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ rugsėjo 12 dieną V. Kudirkos aikštėje atėmė iš vaikino mobilaus ryšio telefoną „Sony“ ir rugsėjo 13 dieną pardavė už 51 Eur Gariūnų turgavietėje. R. S. buvo pristatytas į policijos komisariatą. (b. l. 84)

Iš vaiko perdavimo ir priėmimo akto matyti, kad R. S. 2015 m. rugsėjo 18 d. 11.50 val. buvo perduotas motinai J. G.. (b. l. 85)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad E. R. atpažino pagal veido bruožus R. R. kaip asmenį, kuris buvo kartu su trimis vaikinais ir jam grasino, sakė, kad atiduotų jam telefoną gražiuoju arba jis pripurkš jam dujų į akis, po ko E. R. atidavė savo mobiliojo ryšio telefoną kartu su R. R. buvusiam vaikinui pravarde „(duomenys neskelbtini)“. (b. l. 21-24)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad E. R. pagal veido bruožus atpažino R. S. kaip asmenį, kuris 2015 m. rugsėjo 12 d., apie 21.00 val., kartu su trimis vaikinais priėjo prie jo, paklausė, ar jis turi pinigų, atsakius, kad pinigų neturi, jam liepė atiduoti savo telefoną. Be to, minėtas vaikinas grasino jam papurkšti dujiniu balionėliu, jei neatiduos jam telefono. Būtent šitam vaikinui jis atidavė savo telefoną, minėto vaikino pravardė yra „(duomenys neskelbtini)“. (b. l. 25-28)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad E. D. atpažino R. S. pagal veido bruožus kaip asmenį, kuris aktyviausiai reikalavo atiduoti pinigus ir telefonus, taip pat jis turėjo dujų balionėlį ir juo grasino, telefoną E. R. atidavė būtent jam. (b. l. 48-51)

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad E. D. atpažino R. R. pagal veido bruožus kaip asmenį, kurį yra matęs Lazdynų rajone. Minėtas vaikinas įvykio dieną su juo ir E. R. bendravo nedaug. (b. l. 52-55)

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. R. tyrėjui perdavė pagrobto telefono „Sony E2003 Xperia“ dėžutę. (b. l. 39-40)

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad I. Š. tyrėjui perdavė telefoną Sony Xperia. (b. l. 62-63)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta telefonas „Sony“. Nustatyta, kad telefonas yra juodos spalvos, jo IMEI numeris yra (duomenys neskelbtini). Mobiliajame telefone SIM kortelės ir atminties kortelės nėra. (b. l. 64-67)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko tarnybinio pranešimo matyti, kad R. S. nuo 2015 m. spalio 6 d. yra įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą. (b. l. 146)

Iš Vilniaus „Minties“ gimnazijos administracijos R. S. charakteristikos matyti, kad jis yra ūmoko būdo, galintis replikuoti ne vietoje ir ne laiku, įsivelti į nemalonius pokalbius, būti netaktiškas, kartais grubokas. Bendraujant su R. S. individuliai, jis būna ramus, nuolankus. R. S. stengiasi būti atsakingas. Gyvenimo aplinkybės nėra palankios formuotis R. S. teigiamiems bruožams, nors jaučiasi noras subręsti. (b. l. 148)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuoja, kad R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Iš paties R. S. parodymų matyti, jog 2015 m. rugsėjo 21 d., apie 21 val., jis su R. R. ir kitais kartu buvusiais asmenimis Katedros aikštėje priėjo prie E. R. bei kartu su šiuo nukentėjusiuoju buvusių asmenų. Jie visi kartu ėjo link V. Kudirkos aikštės. R. S. prie V. Kudirkos aikštės esančios viešojo transporto stotelės pasakė nukentėjusiajam atiduoti mobiliojo ryšio telefoną. Kaltinamasis pripažino, jog būtent jis paėmė iš E. R. mobiliojo ryšio telefoną, kurį vėliau perdavė R. R.. R. S. teisme iš pradžių teigė, jog E. R. dujų balionėliu ar kitu smurtu negrasino, tačiau galiausiai jis nurodė, jog iš tikrųjų nukentėjusiajam grasino sumušti, panaudoti dujų balionėlį, jeigu nebus atiduotas mobiliojo ryšio telefonas, iš nukentėjusiojo atėmė mobiliojo ryšio telefoną. Nusikaltimo padarymo faktą, taip pat R. S. kaltę be paties kaltinamojo teiginių patvirtina ir kiti byloje surinkti bei teismo ištirti įrodymai.

Nukentėjusiojo E. R., liudytojų E. D., D. L. bei R. R. parodymai patvirtina, jog nusikaltimas buvo padarytas prie stotelės, kuri yra netoli V. Kudirkos aikštės. Taip pat minėtų asmenų parodymai patvirtina, jog su nukentėjusiuoju bendravo R. S. bei R. R..

Nukentėjusiojo E. R. ir liudytojo E. D. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio bei ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina tai, kad nukentėjusysis R. S. prie viešojo transporto stotelės, esančios prie V. Kudirkos aikštės, perdavė mobiliojo ryšio telefoną. Iš nukentėjusiojo parodymų, duotų teisme, matyti, jog jis su R. S. prie viešojo transporto sustojimo bendravo, kadangi kitų vaikinų buvo daugiau. E. R., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai tvirtino, jog būtent R. S. paprašė atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, būtent kaltinamasis buvo išsitraukęs dujų balionėlį, kuriuo grasino nukentėjusiajam papurkšti, jeigu šis neperduos turėto mobiliojo ryšio telefono, išsitraukęs dujų balionėlį R. S. skaičiavo iki trijų. Teisme E. R. nurodė, jog jam buvo kilusi mintis bėgti, tačiau jam buvo pasakyta, jog jeigu jis bėgs, gali būti blogiau. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad E. R. atpažino R. S. kaip asmenį, kuris, priėjęs prie nukentėjusiojo kartu su kitais asmenimis, klausė, ar šis turi pinigų, atsakius, jog pinigų neturi, liepė atiduoti telefoną. Būtent R. S. grasino papurkšti dujų, jei nebus atiduotas mobiliojo ryšio telefonas. Mobiliojo ryšio telefonas buvo atiduotas kaltinamajam. Liudytojas E. D. teisme nurodė, jog vienas iš prie jo ir E. R. priėjusių vaikinų buvo išsitraukęs dujų balionėlį, kažką pasakė E. R., o šis vaikinui atidavė mobiliojo ryšio telefoną. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nurodė, jog vienas iš vaikinų buvo išsitraukęs dujų balionėlį, nurodė, jog, jeigu liudytojas ir nukentėjusysis neturi pinigų, tegul atiduoda mobiliojo ryšio telefonus. E. R. nesutiko atiduoti mobiliojo ryšio telefono. Vaikinas pagrasino, jog sumuš. Tuomet nukentėjusysis atidavė mobiliojo ryšio telefoną. E. D. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino R. S. kaip asmenį, kuris aktyviai reikalavo atiduoti pinigus ir telefonus, turėjo dujų balionėlį, kuriuo grasino, paėmė E. R. mobiliojo ryšio telefoną. Čia pastebėtina, jog teisiamojo posėdžio metu E. R. nurodė, jog jis neatsimena, ar iš jo buvo reikalaujama pinigų. Vis tik ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad iš jo buvo prašoma pinigų. Be to, liudytojas E. D. teisme nurodė, jog tiek jo, tiek nukentėjusiojo buvo klausiama, ar jie turi pinigų. Faktą, jog iš liudytojo ir nukentėjusiojo buvo reikalaujama pinigų, E. D. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Taigi teismui nekyla abejonių, kad įvykio metu E. R. buvo prašoma atiduoti pinigus. Faktą, jog E. R. buvo grasinama sumušti patvirtina liudytojo E. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, R. S. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, taip pat iš dalies R. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, jog E. R. buvo grasinama sumušimu, nors ir nurodoma, kad tokį grasinimą išsakė R. R.. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, teismas konstatuoja, jog R. S. klausė E. R., ar šis turi pinigų, paaiškėjus, jog nukentėjusysis pinigų neturi, liepė E. R. atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, grasino nukentėjusiajam dujų balionėliu, jei nukentėjusysis E. R. neatiduos telefono, ir jį sumušti. Akivaizdu, jog E. R. R. S. perdavė mobiliojo ryšio telefoną, kadangi kaltinamasis jam grasino fiziniu smurtu. Esant tokioms aplinkybėms, R. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį, kadangi R. S. grasindamas nukentėjusiajam tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą.

Teismas nenustatė R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalyje, ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – yra tik tada, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju R. S. ikiteisminio tyrimo metu neigė, jog būtų nukentėjusiajam grasinęs fiziniu smurtu, kaltę dėl nusikaltimo padarymo jis pripažino tik ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja jo atsakomybę lengvinti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Teismas, skirdamas R. S. bausmę atsižvelgia į tai, kad jis, būdamas nepilnamečiu, tiesiogine tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 4 dalis), ši nusikalstama veika yra susijusi su smurto panaudojimu prieš kitą asmenį. Skiriant bausmę atsižvelgtina į pagrobto turto vertę, kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pobūdį bei intensyvumą. Teismas įvertina ir tai, kad R. S. iki nusikalstamos veikos, už kurios padarymą yra nuteisiamas šiuo nuosprendžiu, nebuvo teistas, tačiau šiuo metu jam jau yra priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai (šie nuosprendžiai nėra įsiteisėję), nagrinėjamos kitos baudžiamosios bylos, kuriose jis yra kaltinamasis. R. S. nėra baustas administracine tvarka, tačiau jo motina yra vieną kartą bausta administracine tvarka, o atsakomybė jai kilo dėl netinkamo kaltinamojo elgesio, R. S. mokosi. Aptartų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog R. S. už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra nustatytinas artimesnis Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytai šios bausmės minimaliai ribai.

Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju teismas mano, kad, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo jauną amžių, jį charakterizuojančius duomenis, bausmės vykdymą jam tikslinga atidėti bei paskiriant Lietuvos Respublikos BK 82 straipsnyje numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą bei nustatyti jam pareigas, kurios atitiks paties kaltinamojo, visuomenės bei valstybės interesus. Čia pastebėtina tai, jog iš Vilniaus „Minties“ gimnazijos administracijos 2015 m. rugsėjo 25 d. charakteristikos matyti, jog R. S. yra ūmoko būdo, jis ne visuomet sugeba tinkamai elgtis, tuo pačiu jis stengiasi būti atsakingas, nori subręsti, jo gyvenimo aplinkybės nėra palankios formuotis teigiamiems bruožams. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus šeimos aplankymo akto (surašytas 2016 m. birželio 20 d.) matyti, jog R. S. namuose yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, ugdytis, kaltinamasis namuose būna laiku, klauso motinos. Teismas mano, jog tiek charakteristikoje, tiek šeimos aplankymo akte užfiksuoti duomenys leidžia manyti, kad R. S. gali pakeisti savo elgesį, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės vykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu,

nusprendžia:

R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą R. S. atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82, 87 straipsniais, R. S. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir tęsti mokslus, uždraudžiant be auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.