Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. P. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovėms V. Š. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos dėl savavališkos statybos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti savavališka statyba V. Š. statomą medinių konstrukcijų statinį žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2013-12-12 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiais ir panaikinti Nekilnojamojo turto registre V. Š. vardu įregistruotus žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Mažeikių sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ valdybos posėdžio, vykusio 2015-09-09, protokolą, panaikinti ribų paženklinimo aktą, priteisti iš atsakovės V. Š. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė malkinę 75 sklype pastatė neteisėtai be leidimo ir arčiau nei 3 metrai iki kaimyninio sklypo. Nacionalinė žemės tarnyba netinkamai informavo ieškovę apie gretimo, t. y. atsakovės, žemės sklypo matavimus – apsiribodama paskelbimu vietiniame laikraštyje ir seniūnijoje skelbimo lentoje. Apie atliktą atsakovės žemės sklypo matavimą, ieškovei tapo žinoma, kai ji kreipėsi ieškiniu į teismą. Atliekant matavimą atsakovė geodezininkui parodė žemės sklypo ribą, ten kur ji norėjo ir geodezininkas ją užfiksavo. Tvorą 30 cm įlenktą į ieškovės sklypo pusę pastatė Puzinai, pagal ją ir buvo atliktas matavimas, tokiu būdu sumažinant atsakovės žemės sklypo plotį. Riboženkliai buvo perkelti į kitą vietą. Šalia gatvės tvora per du sprindžius neatitinka ankstesnių ribų žymėjimo. Tvora nėra tiesi, ji įlenkta – atsakovė nuo tvoros įlinkimo, dar labiau užlenkė ribą į ieškovės žemės sklypo pusę, nes nuo riboženklio iki riboženklio turi būti tiesi linija. Neginčija, kad atsakovės žemės sklype praeityje stovėjo šiltnamis, tačiau malkinė pastatyta savavališkai, nors ir ant buvusių pamatų. Malkinę iš atsakovės žemės sklypo galima pasiekti ranka. Per arti pastatyta malkinė pažeidžia priešgaisrinius reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš kurių matyti, kad atsakovė V. Š. ir trečiasis asmuo E. Š. 2014 m. vasario 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 0,0641 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Mažeikių Sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ valdybos posėdžio 2015 m. rugsėjo 9 d. protokolo 1 punkte nutarta leisti V. Š., adresu (duomenys neskelbtini), statyti malkinę. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2015 m. spalio 21 d. rašte nurodyta, jog atliktos apžiūros metu nustatyta, kad nėra gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų, susijusių su minimaliu priešgaisriniu atstumu, tarp pastatų esančių (duomenys neskelbtini). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2015 m. rugsėjo 9 d. patikrinimo metu nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini), V. Š. ant buvusio šiltnamio pamatų stato I grupės nesudėtingą statinį – malkinę (plotas – 24 kv. m, aukštis ~ 3 m). Nurodoma, kad V. Š. atlikta malkinės statyba ant buvusio šiltnamio pamatų mažesniu nei teisės aktų nustatytu atstumu iki ieškovės sklypo ribos, neturint ieškovės, kaip gretimo sklypo savininkės rašytinio sutikimo yra mažareikšmis, todėl, vadovaujantis Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos taisyklių 43.5 ir 42.1 punktais, savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra nepradedama.

K. S. 2013 m. gruodžio 5 d. prašymo pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 35 SK-(14.35.110)-1365 patvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Obuoliukas“ kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geoida“ matininkų A. U., N. Š. ir Ž. A. 2013 m. vasario 25 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriama šio sprendimo dalis. UAB „Geoda“ 2013 m. lapkričio 12 d. paaiškinime teigia, kad atliekant kadastrinius matavimus, vadovaujantis sodo sklypo planu, schema, atsižvelgiant į faktiškai naudojamas ribas nustatytas 0,0035 ha didesnis leistinas plotas, 4-1 ir 2-3 linijos nustatytos ilgesnės nei metras dėl nustatyto atstumo tarp Tulpių gatvės ir laikino pastato (šiltnamio) pagal faktiškai naudojamas ribas, už ribas pasirašė gretimo sklypo savininkas J. S., savininkė K. S. ir sodo bendrijos pirmininkė. UAB „Geoida“ žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2013 m. vasario 25 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl K. S. priklausančio žemė sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė savininkė K. S., J. S., sodininkų bendrijos pirmininkė I. R., nedalyvavo S. Č. (miręs), į paženklinimą paveldėtojai neatvyko. Ieškovė A. P. 2016 m. vasario 11 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą, kuris iki 2016 m. kovo 3 d. buvo registruotas S. Č., kuris mirė (duomenys neskelbtini), vardu.

Dėl apeliantės pareiškimo patikslinti apeliacinį skundą

Apeliantė A. P. 2016 m. gruodžio 12 d. pareiškimu prašė patikslinti apeliacinio skundo reikalavimus, papildomai prašydama pakeisti Mažeikių sodininkų bendriją „Oboliukas“ iš trečiojo asmens į atsakovą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 323 straipsnis numato, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Todėl teismas atsisako priimti ieškovė pareiškimą dėl apeliacinio skundo patikslinimo. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad CPK 312 straipsnis numato draudimą apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pagal ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį Mažeikių sodininkų bendrija „Oboliukas“ į bylą įtraukta kaip trečiasis asmuo. Kadangi apeliaciniu skundu negalima kelti naujų reikalavimų, apeliantė patikslintu apeliaciniu skundu negali teismo prašyti keisti proceso šalių teisinio statuso.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliantė prašo jos apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Proceso šalių paaiškinimai kolegijos posėdyje nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, šalys turėtų nepagrįstų išlaidų. Kolegija taip pat pažymi, kad šalys pirmosios instancijos teismo procese buvo išklausytos, jų argumentai buvo išdėstyti ir užfiksuoti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, o asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Dėl savavališkos statybos fakto

Ieškovė prašo pripažinti savavališka statyba V. Š. statomą medinių konstrukcijų statinį žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) 0.42 m. atstumu nuo sklypo ribos ir įpareigoti atsakovę vieno mėnesio laikotarpyje nugriauti dalį statinio, kad iki sklypų ribos būtų 3 m atstumas. Byloje yra nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane nubraižytas statinys, kuris žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte įvardintas kaip neregistruotas laikinas statinys – šiltnamis. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2015 m. rugsėjo 9 d. patikrinime nustatė, jog adresu (duomenys neskelbtini), V. Š. ant buvusio šiltnamio pamatų stato I grupės nesudėtingą statinį – malkinę (t. 1, b. l. 46–47). Minėtą aplinkybę patvirtino ir Mažeikių sodininkų bendrijos valdybos pirmininkė I. R.. Statinys – šiltnamis nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Kaip pagrįstai nurodo trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, nesudėtingų statinių registravimas Nekilnojamojo turto registre neprivalomas, ir tai, kad šiltnamis nebuvo įregistruotas, nepakeičia Inspekcijos nustatytų aplinkybių ir neįtakoja Inspekcijos priimto sprendimo dėl statinio rekonstrukcijos pripažinimo mažareikšmiu pažeidimu. Iš byloje pateiktų nuotraukų matosi seni, apsamanoję statinio – šiltnamio pamatai. Taigi, ieškovė neįrodė, kad atsakovės V. Š. statomas medinių konstrukcijų statinys yra naujas statinys.

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – Sodininkų bendrijų įstatymas) 6 straipsnio 4 dalies 1 punktą, sodo sklype pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, o mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, minėtas įstatymo reikalavimas dėl 3 metrų atstumo, vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 punktu ir jo 11 priedo 4 punktu bei Sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punktu, yra taikomas naujai statomiems statiniams. Kadangi pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė byloje aktualias teisės aktų normas, teisėjų kolegija jų pakartotinai neperrašo. Šioje byloje esminę reikšmę turi aplinkybė, kad malkinę atsakovė statė ant buvusio šiltnamio pamatų, o ne kaip naują statinį, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas statiniui 3 metų atstumas nuo sklypo ribos atsakovės pastatytai malkinei yra netaikomas. Analizuojant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. rugsėjo 9 d. patikrinimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pabrėžė, kad malkinės išorės matmenys, lyginant su prieš tai buvusiais šiltnamio matmenimis skiriasi, skiriasi ir statinių konstrukcijos – malkinė yra pastatyta naudojant medieną, o šiltnamis buvo dengtas plėvele, taigi buvo vykdoma statinio rekonstrukcija, o ne naujo statinio statyba.

Kaip jau minėta, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2015 m. rugsėjo 9 d. patikrinimo išvadoje nurodyta, kad ieškovės rekonstruojama malkinė yra I grupės nesudėtingas statinys, kuriam, vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu šios dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, statybą leidžiantys dokumentai yra šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. Šiuo atveju atsakovė tokio ieškovės sutikimo neturėjo, kas lemia malkinės statybos savavališkumą. Atsakovė V. Š. neginčija, kad tokio sutikimo ji neturi, neginčija, kad malkinės stogo konstrukcija yra 30 cm išsikišusi už rekonstruoto statinio pamatų. Apeliantė neteisingai teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime klaidingai teigia, jog atstumas sumažintas 30 cm, kadangi iš ieškovės sklypo ribų plano (t. 1, b. 1. 92) matyti, kad atstumas tarp statomo statinio ir sklypo ribos yra 42 cm, taigi sumažintas ne 30 cm, o 58 cm ir yra žymus. Pažymėtina, kad teismas, kaip ir Statybos inspekcija, 2015 m. rugpjūčio 12 d. atsakyme atsakovės atliktą malkinės statybą ant buvusio šiltnamio pamatų 30 cm mažesniu nei teisės aktų nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, neturint gretimo sklypo savininko rašytinio sutikimo, pripažindama mažareikšmiu, atstumą vertino pagal malkinės stogo konstrukcijos išsikišimą už rekonstruoto statinio pamatų. Ieškovė neįrodė, kad atsakovės rekonstruotas statinys daro žalą aplinkai ar visuomenės interesams. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, nes teismas rėmėsi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2015 m. spalio 21 d. sprendimu, kuriame nurodyta, kad atlikus atsakovės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), vietoje buvusio šiltnamio statomos malkinės apžiūrą, nenustatyta gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų, susijusių su minimaliu priešgaisriniu atstumu, tarp minėtos malkinės ir ieškovės gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Esant aptartoms aplinkybėms, teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti savavališka statyba V. Š. statomą medinių konstrukcijų statinį žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) 0.42 m. atstumu nuo sklypo ribos ir įpareigoti atsakovę vieno mėnesio laikotarpyje nugriauti dalį statinio, kad iki sklypų ribos būtų 3 m atstumas.

Dėl žemės sklypo ženklinimo teisėtumo, dėl Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių teritorinio skyriaus vedėjo 2013-12-12 sprendimo ir dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypo kadastro duomenų

Ieškovė teigia, kad jai nebuvo žinoma apie atsakovės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ženklinimą, todėl kadastriniai matavimai yra neteisėti. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo Mažeikių sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ atstovė I. R. paliudijo, kad ieškovei A. P. buvo žinoma apie K. S. iniciatyva atliktus kadastrinius matavimus, nes K. S. prašė ieškovės pasirašyti ribų paženklinimo akte ir ieškovė planavo pasirašyti, tačiau jai neleido jos sutuoktinis. Byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti trečiojo asmens parodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Geoida“ matininkė Ž. A., 2013 m. atlikdama kadastrinius matavimus, rėmėsi oficialiais duomenimis išviešintais registruose, pagal kuriuos atsakovės žemės sklypo ženklinimo metu sklypo, esančio greta atsakovės žemės sklypo savininku, buvo nurodytas S. Č.. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad matininkė nežinojo apie mirusio S. Č. paveldėtojus, nes ieškovė nebuvo pateikusi jokių duomenų apie įvykusią paveldėjimo procedūrą, registre taip pat nebuvo domenų apie paveldėtojus. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nėra duomenų apie įvykusią paveldėjimo procedūrą, apie santuokos sudarymo faktą, todėl ieškovės ir trečiojo asmens A. P. teiginiai, kad dokumentai buvo pateikti teismui, bet teismas jų nepriėmė yra nepagrįsti, kadangi byloje nėra duomenų, kad teismas būtų atsisakęs priimti šalių teikiamus priedus. Trečiasis asmuo A. P. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2010-02-10 liudijimą apie palikimo priėmimo faktą, 2016-02-11 nuosavybės teisės liudijimą. Tačiau šie duomenys nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kadangi jie nebuvo žinomi matininkei, 2013 m. atliekant kadastrinius matavimus.

Pažymėtina, kad kadastro bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, kadastrinius matavimus atlikusios įmonės UAB „Geoida“ matininkė Ž. A. į atsakovei priklausančio žemės sklypo ženklinimą 2013-02-14 kvietė gretimų žemės sklypų savininkus-naudotojus: J. S. ir Sodininkų bendrijos pirmininkę dalyvauti 2013 m. vasario 25 d. 15.00 val. atliekamame K. S. nuosavybės teise priklausančio sodo sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), SB „Obuoliukas“ atliekamuose matavimuose ir sklypo ribų paženklinime. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, 2013 m. vasario 15 d. pranešimu, paskelbtu Mažeikių apylinkės seniūnijos skelbimų lentoje ir vietiniame laikraštyje „Būdas žemaičių“ apie numatomus atlikti kadastrinius matavimus buvo informuoti gretimo sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininko S. Č. paveldėtojai. Tai, kad nėra registruoto laiško išsiuntimo kvito, nereiškia, kad jis nebuvo išsiųstas. Taigi, iš aptartų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininko S. Č. paveldėtojams, kurie nebuvo išviešinti registruose, buvo tinkamai pranešta apie numatomus atlikti gretimo, šiuo metu priklausančio atsakovei, žemės sklypo kadastrinius matavimus ir sklypo ribų paženklinimą.

Byloje nėra nuginčytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, todėl jis laikomas teisėtu. Byloje ieškovė neįrodė, kad atsakovė savavališkai perkėlė riboženklius, dėl ko ieškovės sklypo plotis sumažėjo nuo 20 m iki 19,79 m, t. y. 21 centimetru, o atsakovės žemės sklypo plotis padidėjo nuo 19,8 m iki 19,91 m, t. y. 11 centimetrų. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra ieškovės sklypo kadastrinių matavimų, todėl ieškovė neįrodė, kad atsakovės sklypas padidėjo būtent ieškovės sklypo sąskaita.

Pažymėtina, kad tik tuo atveju, jei ieškovė būtų nuginčijusi 2013-02-25 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) bei kadastrinių matavimų teisėtumą ir teisingumą, būtų galima kvestionuoti Nacionalinės žemės tarnybos priimtą administracinį aktą. Kadangi Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2013-12-12 sprendimas Nr. 35SK-(14.35.110.)-1365 buvo priimtas patikrinus žemės sklypo kadastro duomenis, numatytus Tikrinimo taisyklių 6 punkte, dėl ko detaliau pasisakė pirmosios instancijos teismas, buvo patikrinta, ar teisingai užpildytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris, kaip jau minėta, nėra nuginčytas, ieškovės reikalavimas pripažinti minėtą sprendimą negaliojančiu ir jį panaikinti pagrįstai atmestas pirmosios instancijos teismo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą naikinti nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, kadangi yra galiojantis 2013 m. gruodžio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. Nr. 35SK-(14.35.110.)-1365, kadastro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu padaryti įrašai nekilnojamojo turto kadastre ir registre.

Dėl Mažeikių sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ valdybos posėdžio protokolo

Ieškovė teigia, kad Mažeikių sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ valdybos 2015 m. rugsėjo 9 d. posėdžio protokolas, kuriuo sodininkų valdybos nariai vienbalsiai nutarė, kad V. Š. jai priklausančiame sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ sklype, adresu (duomenys neskelbtini), gali statyti malkinę, yra niekinis. Pažymėtina, kad nepaisant to, jog atsakovės V. Š. žemės sklypas ribojasi ne tik su ieškovės žemės sklypu, bet ir su sodininkų bendrijos bendro naudojimo žeme, todėl buvo reikalingas ir valdybos narių sutikimas, tačiau Mažeikių sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ valdyba sprendė ir už ieškovę A. P.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad Mažeikių sodininkų bendrija „Obuoliukas“, priimdama sprendimą už ieškovę, pažeidė Sodininkų bendrijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 10 punkto ir Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl Mažeikių sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ valdybos 2015 m. rugsėjo 9 d. posėdžio protokolo 1 punkto (leidimo V. Š. statyti malkinę) pripažinimo negaliojančiu, kadangi Mažeikių sodininkų bendrija „Obuoliukas“ yra trečiasis asmuo, o ne atsakovas. Pažymėtina, kad Mažeikių sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ valdybos 2016 m. rugsėjo 23 d. posėdžio protokolu nutarta anuliuoti 2015 m. rugsėjo 9 d. valdybos posėdžio 1-ojo klausimo nutarimą „leisti V. Š., jai priklausančiame sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ sklype, adresu (duomenys neskelbtini), statyti malkinę“.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad ieškovės apeliacinis skundas nėra teisiškai pagrįstas, todėl atmetamas, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės V. Š. naudai iš ieškovės A. P. priteisiama 50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.