Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Anykščiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, viduriniojo išsilavinimo, bedarbis, išsituokęs, teistas 2009-03-26 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Š. šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą: jis 2015-01-11, apie 16.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.94 prom. girtumas), konflikto metu įžeidinėdamas sugyventinę G. V. tuščiu degtinės buteliu trenkė jai per galvą.

Motyvuojamoji dalis

Ikiteisminio tyrimo metu apklausto įtariamojo G. Š. duotais parodymais, kad dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtariamas, prisipažįsta visiškai. Su G. V. kartu gyvena per 20 metų jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veda bendrą ūkį, gyvena kaip šeima. 2015-01-10 mirė G. V. sūnus, todėl jie vartojo alkoholinius gėrimus, įvykio dieną taip pat buvo neblaivūs. Jis negali pasakyti kilusio konflikto priežasties, neprisimena, kaip sugyventinei trenkė buteliu į galvą, nes buvo girtas, tačiau taip padaryti galėjo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Anksčiau jų šeimoje yra kilę konfliktų, tačiau policija kviečiama nebuvo. Kitos gyvenamosios vietos neturi, pažada ateityje nenusikalsti, ketina G. V. atsiprašyti (b.l.22-23).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Raitojo būrio patrulės 2015-01-11 tarnybiniame pranešime nurodytais duomenis, kad 2015-01-11, apie 16.48 val., buvo gautas pranešimas, jog S.Stanevičiaus g. 56-19, neblaivus pranešėjos sugyventinis ją muša. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė G. V., gim. 1955 m., ji buvo susijaudinusi, sutrikusi, verkė, kairė ausis buvo raudona ir patinusi. Sugyventinis G. Š., gim. 1952 m., elgėsi agresyviai, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Pareiškimo smurtą rodančių požymių grafos schemoje pažymėta, kad sužalota kairė ausis ir kairė kaktos sritis (b.l.1-3).

G. V. 2015-01-11 pareiškimu, kad 2015-01-11, apie 16.30 val., jos sugyventinis G. Š. naudojo prieš ją psichologinį smurtą, paėmęs tuščią butelį nuo degtinės trenkė jai per galvą (b.l.4).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios G. V. duotais parodymais, kad 2015-01-11, apie 16.30 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarp jos ir sugyventinio G. Š., gim. 1952 m., kilo ginčas dėl jai nuolat reiškiamų priekaištų. Konflikto metu sugyventinis pagriebė tuščią butelį nuo degtinės ir trenkė jai į galvą, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Taip pat konflikto metu jos atžvilgiu buvo vartojami įvairūs necenzūriniai žodžiai. Norėdama išvengti tolimesnių G. Š. veiksmų, išbėgo iš buto ir iškvietė policijos pareigūnus. Tokio pobūdžio konfliktų tarp jų yra kilę anksčiau (b.l.10).

Alkotesterio duomenys patvirtina, kad 2015-01-15, 17.50 val., G. Š. nustatytas 1.94 prom. girtumo laipsnis (b.l. 13).

Šie baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis G. Š. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą. Baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnyje nustatyta, kad asmens šeimos nariu laikomas kartu su tuo asmeniu gyvenantis asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos. G. V. su G. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, todėl ji teisingai pripažinta G. Š. šeimos nariu. Kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamasis G. Š. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu bei nustatytais įpareigojimais (b.l.39).

G. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai gailisi, kas vertintina kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio l dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis G. Š. teistas (b.l. 30-31), administracine tvarka baustas (b.l.32-33), psichiatrinėse įstaigose nesigydė (b.l.34,36), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b.l.35).

Teismas, įvertinęs visas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmė ir jos dydis G. Š. parinkta tinkamai, juo bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į G. Š. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką nuo 2015-01-11 16.48 val. iki 2015-01-12 16.50 val. (1 parą).

Nukentėjusioji civilinio ieškinio byloje nepareiškė.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus - panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. Š. paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

- visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose,

- 1 mėnesį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką nuo 2015-01-11 16.48 val. iki 2015-01-12 16.50 val. (1 parą), kas atitinka dvi laisvės apribojimo dienas (BK 65 str.).

G. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus - panaikinti.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.

4. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.