- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-20
- Bylos Nr.
- I-2031-463/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- M. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujant pareiškėjui M. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. P. kreipėsi į teismą su skundu (b. 1. 1), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 8 000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis tam tikrais laikotarpiais nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki 2017 m. sausio 13 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žmogaus orumą žeminančiomis ir kankinimams prilygstančiomis sąlygomis. Teigė, kad buvo pažeistas minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimas. Į kameros plotą buvo įskaityti ir joje esantys baldai, sanitarinis mazgas. Nurodė, kad kamerose buvo nešvaru, langai nešvarūs, nėra ventiliacijos, sienos ir grindys nelygios, nuo sienų atšokę ir nusilupę dažai, sienose veisėsi pelėsis. Nėra įrengto pagalbos iškvietimo mygtuko. Netinkamai nuo bendros patalpos atitvertas tualetas. Atliekant gamtinius reikalus buvo stebimas kameroje laikomų asmenų ir pareigūnų. Dėl to jis patyrė diskomfortą, nepatogumus ir pažeminimą. Buvo ribojamas jo privatumas.
Dėl skunde nurodytų laikymo sąlygų pareiškėjas teigia patyręs nepatogumus, tapo dirglesnis, suprastėjo jo sveikata, neigiamai atsiliepė pareiškėjo reputacijai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Pareiškėjas teismui pateikė atsiliepimą (b. l. 125), kuriame palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir pateikė medžiagą, kuri, jo vertinimu, patvirtina, kad Lukiškių TI-K pateikė neatitinkančią tiesos ir klaidinančią teismą medžiagą, t. y. 2015 m. rugsėjo 10 d. kameroje Nr. 123 buvo laikomas dar su dviem asmenimis, o ne kaip nurodyta vienas. Be to, ir kitose kamerose, kur nurodyta, kad jis buvo laikomas vienas, iš tikrųjų buvo laikomi trise. Pažymėjo, kad ventiliacija neveikė. Sanitarinis mazgas atskirtas sienele, jo privatumą atliekant gamtinius reikalus pažeidė kamerą stebintys pareigūnai. Tai pareiškėją labai žemino.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą bei prašė priteisti 6,24 Eur išlaidų, patirtų teismui teikiant medžiagą (b. 1. 9–18).
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas nepažeidus ploto reikalavimo nurodytais atsiliepime laikotarpiais. Be to, tam tikrais laikotarpiais jo nebuvo įstaigoje. Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pažymėjo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnį Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas ir negali daryti įtakos atvykstančių asmenų skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl nurodytų aplinkybių, pripažino, kad galėjo būti pažeistas ploto reikalavimas. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas ir kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Pabrėžė, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama laikytis švaros ir tvarkos. Kamerose laikomiems asmenims išduodama kalcinuota soda kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Kamerose remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus atitinkamą finansavimą. Vykdomi graužikų naikinimo darbai.
Nurodė, kad kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji palikti ūkio darbams atlikti. Akcentavo, kad teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą plotą iš bendro gyvenamosios patalpos ploto.
Taip pat nurodė, kad teisingumo ministro 2010 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 1R-22 nuo 2010 m. sausio 27 d. neteko galios 2003 m. liepos 2 d. teisingumo ministro įsakymas Nr. 194, kuriuo patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės), neteko galios ir minėtų taisyklių 35.4 punktas, kuriuo remiantis kamerose turėjo būti įrengtas signalinis iškvietimo mygtukas.
Pažymėjo, kad sanitarinis mazgas yra tinkamai atskirtas sienele nuo bendros patalpos. Toks įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo gyvenamosiose kamerose įrengti duris.
Nurodė, kad pagal Taisyklių 14.2 punktą, kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys, kuriose įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad kamerose būtų įrengti sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Pareigūnai vykdo nuolatinę elgesio kontrolę, laikantis teisės aktų reikalavimų, nepažeidžiant bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Akcentavo, kad gyvenamosios kameros vėdinamos per langus ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjo prašymą priteisti neturtinę žalą laikė nepagrįstu bei vertino kaip siekį pasipelnyti iš valstybės. Pažymėjo, kad pareiškėjas skundą grindė abstrakčiais teiginiais, nei žalos, nei jos dydžio, nei priežastinio ryšio nepagrindė.
Prašė priteisti 6,24 Eur realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimo, t. y. už 104 lapus pateiktų kopijų teismui.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Byla nagrinėjama atsakovės atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kurią jis teigia patyręs Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki 2017 m. sausio 13 d.
Pareiškėjas prie skundo nepridėjo jokių duomenų, todėl teismas remiasi Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis ir byloje vertinamas laikotarpis kai pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. sausio 13 d. (b. l. 9–12, 19).
Pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko nustatyto minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimo.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 30 d. tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas vienas arba nuo dviejų iki dvylikos asmenų kamerose, kurių plotas nuo 6,8 kv. m iki 42,33 kv. m (b. l. 9–12). Tokie duomenys atitinka ir pareiškėjo Apskaitos kortelėje nurodytus duomenis (b. l. 19–24).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimas V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad erdvės trūkumas gali būti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje Trepashkin prieš Rusiją; 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Logothetis ir kt. prieš Graikiją).
Remiantis Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, darytina išvada, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pažeidžiant nustatytą minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą, t. y. 3,6 kv. m, 17 parų. Nepažeidus šio reikalavimo – 205 paras. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas dar su dviem asmenimis (trise) 2015 m. lapkričio 30 d. buvo laikomas kameroje Nr. 120, kurios plotas 7,38 kv. m, ir vienam asmeniui teko 2,456 kv. m; nuo 2015 m. gruodžio 5 d. iki 2015 m. gruodžio 6 d. laikoma dvylika asmenų, kameroje, kurios plotas 42,33, ir vienam asmeniui teko 3,527 kameros ploto; 2016 m. sausio 23 d. perkeltas į kamerą Nr. 379, kurios plotas 6,94 kv. m, kameroje laikomi du asmenys ir vienam asmeniui teko – 3,47 kv. m; 2016 m. sausio 24–25 d. toje pačioje kameroje laikomi trys asmenys ir vienam asmeniui teko 2,31 kv. m; nuo 2016 m. sausio 27 iki 2016 m. vasario 1 d. buvo laikomi du asmenys kameroje Nr. 205, kurios plotas 6,90 kv. m , ir vienam asmeniui teko 3,45 kv. m; 2016 m. vasario 23 d. buvo laikoma 12 asmenų 4-oje sekcijoje, kurios plotas 23 kv. m ir vienam asmeniui teko 1,91 kv. m, 2016 m. kovo 23 d. kameroje Nr. 108, kurios plotas 7,38 kv. m, laikomi trys asmenys ir vienam asmeniui teko – 2,46 kv. m kameros ploto, 2016 m. kovo 24 d. kameroje Nr. 253, kurios plotas 34,43 kv. m laikoma 10 asmenų ir vienam asmeniui teko 3,443 kv. m; 2016 m. balandžio 1 d. kameroje Nr. 121, kurios plotas 7,38 kv. m, kameroje buvo laikomis trys asmenys ir vienam asmeniui teko 2,46 kv. m ir 2016 m. gegužės 14 d. buvo laikomi trys asmenys kameroje Nr. 117, kurios plotas 7,31 kv. m, ir vienam asmeniui teko 2,44 kv. m. Taigi, šiomis dienomis pareiškėjas iš viso 17 parų buvo laikomas pažeidus minimalaus kameros ploto reikalavimus.
Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato reikalavimo, kad baldai nebūtų įskaityti į bendrą kameros plotą. Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz. 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-227-858/2016). Be to, nėra reikalavimo ir kad sanitarinio mazgo įrenginiai būtų eliminuojami iš bendro kameros ploto. Šiuo atveju baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-27-438/2017). Pareiškėjas buvo laikomas epizodiškai Lukiškių TI-K ir, kaip nustatyta anksčiau, didžiąją laikymo dalį nepažeidus ploto reikalavimo. Atitinkamai nebuvo ilgalaikis ploto pažeidimas konkrečiu atveju konkrečiose kamerose.
Pareiškėjas teigė, kad sanitarinis mazgas netinkamai atskirtas nuo bendros patalpos.
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14.5 punktą kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas. Minėtų Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Pareiškėjas neneigė, kad sanitarinis mazgas buvo atskirtas nuo bendros patalpos. Toks atskyrimas atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Teismas nenustatė, kad Lukiškių TI-K būtų padaręs pareiškėjo nurodytą pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad buvo ribojamas jo privatumas atliekant gamtinius reikalus. Kalėjimų departamento direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130, patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje, nustatyta, kad asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, priežiūrą sudaro šių asmenų nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose, patikrinimai ir skaičiuotės, įstatymų nustatyto suėmimo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas, asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiūros ir kratos. Viena iš vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra būtent pareigūnų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Pažymėtina, kad neišvengiami tam tikras kalinamųjų ir suimtųjų privatumo, apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai. Teismas nenustatė, kad Lukiškių TI-K būtų ribojusi pareiškėjo privatumą, pažeisdama teisės aktų reikalavimus. Akcentuotina, kad absoliutus pareiškėjo privatumo užtikrinimas yra objektyviai negalimas. Teismo vertinimu, pareiškėjui minimalia buvo užtrintas jo privatumas.
Pareiškėjas teigė, kad kamerose turi būti įrengta vėdinimo sistema.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015), kurios 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Pažymėtina, kad atskira vėdinimo sistema veikiančiam Lukiškių TI-K neturėjo būti įrengta (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punktas). Lukiškių TI-K yra eksploatuojamas, o neatlikus kapitalinio remonto, atskiros vėdinimo sistemos įrengti nėra galimybių. Kameros vėdinamos per langus ir Vilniaus visuomenes sveikatos centras, atlikęs patikrinimus, tokių pažeidimų nenustatė (b. l. 32–110). Teismas vertina tuos patikrinimo aktus, kai pareiškėjas konkrečiu laikotarpiu buvo laikomas tam tikroje kameroje, kai buvo atliekami patikrinimai. Teismas pareiškėjo teiginius, kad turėjo būti įrengta vėdinimo sistema, atmeta kaip nepagrįstus. Jis neneigė, kad buvo galimybė vėdintis per langus.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, pareiškėjas teigė, kad kamerose nešvaru, langai nešvarūs, nuo sienų ir lubų atsilupę dažai, nelygios sienos ir grindys, sienose veisėsi pelėsis.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 35, 37, 39 punktai).
Ginčui aktualiu laikotarpiu kameroje Nr. 388 pareiškėjo nurodytų pažeidimų nebuvo nustatyta (b. l. 46–47). 2016 m. kovo 21 d. patikrinimo akte (b. l. 48–50) nustatyta, kad Lukiškių TI-K yra parengta bendro naudojimo ir bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarka, gyvenamąsias patalpas privalo tvarkyti apgyvendinti asmenys, patalpų tvarkymui yra išduodamos valymo priemonės. Pareiškėjas neneigė, kad buvo išduotos reikiamos valymo priemonės ir pareiškėjas buvo atsakingas už švaros palaikymą kamerose. Pareiškėjo nurodyti pažeidimai laikytini nepagrįstais. Šių teiginių jis neindividualizavo, abstrakčiai nurodė pažeidimus. Jokių duomenų, kad dėl nurodytų pažeidimų kreipėsi į administraciją, nepateikė. Vilniaus visuomenės sveikatos centras pareiškėjo nurodytų pažeidimų nenustatė. Akcentuotina, kad net ir nustačius pažeidimus, Lukiškių TI-K stengiasi kuo greičiau juos pašalinti. Pažymėtina, kad remontas atliekamas pagal poreikį ir finansines galimybes. Iš pateiktų sutarčių matyti, kad atliekami kenkėjų naikinimo darbai (b. l. 111–122). Pareiškėjo teiginiai, kad laikymo sąlygų pablogėjo sveikata laikytini nepagrįstai, jis nenurodė, kokie konkretūs sveikatos sutrikimai atsirado, ar dėl jų kreipėsi į gydytojus ir, ar buvo skirtas gydymas.
Pažymėtina, kad nepakanka skunde apsiriboti teisės akto pavadinimo nurodymu, ar atitinkamos jo normos pacitavimu abstrakčiai pareiškiant, kad įstaigoje nebuvo laikomasi teisės aktų reikalavimų. Neturtinę žalą kiekvienas asmuo patiria individualiai, todėl aplinkybės, kuriomis kreipęsis dėl neturtinės žalos atlyginimo asmuo galimai patyrė tokią žalą, turi būti individualizuotos, susietos su konkrečia galimo pažeidimo vieta, laiku, nurodant galimai neteisėtus veiksmus (neveikimą) neturtinę žalą patyrusio asmens – pareiškėjo atžvilgiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1913-146/2016). Pareiškėjas buvo laikomas tam tikrais laikotarpiais Lukiškių TI-K, laikomas skirtingose kamerose, todėl, teismo vertinimu, nurodyti abstraktūs pažeidimai, įvertinus atsakovo atsiliepimą, pateiktus patikrinimo aktus, negali būti laikomis pagrįstais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad kamerose turėjo būti įrengti iškvietimo mygtukai. Galiojančiose Taisyklėse ir Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 tokių reikalavimų nėra nustatyta.
Pareiškėjas skunde nenurodė ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad dėl konkrečių priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iškvietimo būdu. Pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas savaime nereiškia, kad jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Teismas šiuos pareiškėjo teiginius atmeta kaip nepagrįstus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas esminiu pažeidimu pripažįsta minimalaus kameros ploto, turėjusio tekti vienam asmeniui, pažeidimą – 13 parų.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iš jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendime byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-02-19 sprendime byloje Z. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 16262/05) konstatuota, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje.
Atsižvelgus į anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad pareiškėjas 13 parų, buvo laikomas pažeidus esminę kalinimo sąlygą – nustatytą minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą, darytina išvada, jog tokios kalinimo sąlygos jam neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės.
Teismas konstatuoja, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi netinkamos kalinimo sąlygos pareiškėjui kėlė diskomfortą ir psichologinę kančią bei sumenkino jo žmogiškąjį orumą. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Lukiškių TI-K siekia, kad kameros atitiktų higienos reikalavimus, siekia kalinamiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Pareiškėjas skunde jokių išskirtinių nusiskundimų sveikata nenurodė ir šioms aplinkybėms pagrįsti duomenų nepateikė.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į esminę sąlygą – kalinimo trukmę – 13 parų, daro išvadą, kad pareiškėjui priteistina 120 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 8 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų.
Lukiškių TI-K prašymas priteisti 6,40 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, netenkinamas. Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė teismui, vykdydamas teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį (b. l. 3). Kadangi įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą, tai Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. P. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.