- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-10
- Bylos Nr.
- 1A-167/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svajūnas Knizleris (pirm.), Jonas Algimantas Venckus, Kęstutis Jucys
- Nuteistasis
- D. B.
- Advokatai
- Aidas Venckus
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. gynėjos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 20 (dvidešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2005 m. gegužės 30 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvidešimt penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, esančioje Pravieniškių-II k., Kaišiadorių r., 2007 m. balandžio mėn. 9 d. naktį Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos Sveikatos priežiūros tarnybos stacionaro palatoje iš chuliganiškų paskatų, tai yra, be jokios dingsties, įžūliai demonstruodamas elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, nuėmęs nuo lovos galo metalinį vamzdį, juo tyčia sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius savo lovoje gulinčiam E. G. į galvą, padarydamas jam muštines žaizdas dešinėje momeninėje srityje 7 cm aukščiau išorinės klausos landos centro, kaktos dešinėje pusėje ties gumburu, ties dešiniojo antakio išoriniu galu, ties kairiojo antakio viršutiniu kraštu ir kairėje pasmakrės pusėje; odos nubrozdinimus kairiame žande ir smakro dešinėje pusėje, kairio dilbio užpakalinio- išorinio paviršiaus viršutinėje dalyje; kaukolės skliauto kaulų, kaukolės pamato priekinės daubos kaulų abipusius, abiejų skruostikaulių ir viršutinių žandikaulių lūžius, atvirą dešinės rankos antro piršto pamatinės falangos lūžį, galvos smegenų sumušimą, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, siekdamas E. G. nužudyti, iš nukentėjusiojo kelnių ištraukęs virvutę, ja du kartus apsuko E. G. kaklą ir užverždamas sukryžiuotus smaugvirvės galus kaklo dešinėje, tyčia smaugdamas ir padarydamas dvigubą stranguliacinę vagą kakle, tyčia nužudė E. G. .
Šalies argumentai
Nuteistojo D. B. gynėja apeliaciniu skundu prašo byloje atlikti įrodymų tyrimą ir paskirti stacionarinę nuteistojo D. B. psichiatrijos ekspertizę. Jei ekspertai nustatytų, jog 2007 m. balandžio 9 d. D. B. sirgo kokia nors psichikos liga dėl kurios nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, tokiu atveju gynėja prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir D. B. paskirti priverčiamąsias medicinos priemones BK 98 straipsnyje numatyta tvarka. Jei ekspertai nustatytų, jog nusikaltimo padarymo metu D. B. nesirgo jokia psichikos liga, gynėja prašo pripažinti D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi ir sušvelnini jam nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Apeliaciniame skunde advokatė teigia, kad teismas nesiėmė visų būtinų priemonių nuteistojo D. B. psichinės sveikatos būklei nusikalstamos veikos padarymo metu įvertinti, kas turėjo įtakos teisėto ir pagrįsto nuosprendžio priėmimui bei aiškiai per griežtos bausmės paskyrimui. Neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisingo ir pagrįsto nuosprendžio surašymo, nužudymo ir kūno sužalojimo bylose. Be to, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas neanalizavo įrodymų, kurie patvirtintų faktą, kad nuteistasis D. B. nusikaltimą padarė būtent iš chuliganiškų paskatų. Apeliantė nurodo, kad nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad negali paaiškinti dėl ko nužudė E. G. , kadangi to visiškai neprisimena, taip pat paaiškino, jog tokia jo būklė nėra pastovi, bet kartojasi nereguliariai periodiškai. Apeliantės manymu, tam, kad įvertinti tokią nuteistojo poziciją buvo būtinas ilgalaikis jo stebėjimas stacionarioje įstaigoje, o tą padaryti galima tik paskyrus jo stacionarinę psichiatrijos ekspertizę, kas nebuvo padaryta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu. Be to, bylą nagrinėjusiam teismui atsisakius paskirti tokią ekspertizę, liko nepaneigta jos ginamojo nuteistojo D. B. išsakyta pozicija, kad dėl nereguliariai pasikartojančių psichinės sveikatos būklės pokyčių, jis kartais negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
Apeliantė nurodo, kad jokie jos ginamojo psichikos būklės tyrimai nebuvo atliekami, o apsiribojama tik medicininių duomenų analize, kuri išdėstyta 2007 m. rugpjūčio 21 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 211. Esant tokioms aplinkybėms, gynėja mano, kad apygardos teismo apkaltinamojo nuosprendžio laikyti teisėtu ir pagrįstu nėra pagrindo.
Be to, gynėja mano, kad apygardos teismas nepagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. D. B. nuo pat pradžių savo kaltę pripažino, papasakojo jam žinomas nusikaltimo padarymo aplinkybes, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Apeliantės nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jos ginamasis prisipažino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir dėl to nuoširdžiai gailisi, kas laikytina atsakomybe lengvinančia aplinkybe ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalimi jam paskirti laisvės atėmimo bausmę mažesnę už sankcijoje nustatytą jos vidurkį.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Nuteistojo D. B. gynėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. nuosprendis, kuriuo D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Šalies argumentai
Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde bei gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė aplinkybes, kurios jų nuomone, leidžia abejoti dėl nuteistojo D. B. psichinės sveikatos būklės, o kartu ir dėl priimto Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo bei prašė skirti nuteistajam stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą, 2008 m. gegužės 29 d. nutartimi tenkino gynėjo prašymą ir D. B. paskyrė stacionarinę teismo psichiatrinę - psichologinę ekspertizę, tikslu nustatyti ar nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, taip pat ar nuteistasis supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti šiuo metu. Šią ekspertizę teismas pavedė atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertams. Ekspertai, atlikę D. B. psichiatrinį – psichologinį tyrimą, pateikė 2009 m. gruodžio 4 - 11 d. ekspertizės aktą Nr. 75U-I-79, kuriame konstatavo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu D. B. diagnozuotas mišrus asmenybės sutrikimas, dekompensacija dėl kurio jis nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Iš ekspertizės akto matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jam nustatyta asmenybės sutrikimo dekompensacija su kraštutinai išreikšta asmenybės patologija, negalėjimu suvokti savo elgesio tikslų, prognozuoti jo pasekmių ir valingai reguliuoti. Tokia D. B. psichinės sveikatos diagnozė nepakitusi ir šiuo metu. Todėl teismo psichiatrijos ekspertai konstatavo, kad D. B. reikalingas priverstinis gydymas psichiatrinėje ligoninėje griežto stebėjimo sąlygomis.
BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad tokiu atveju, kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje išnagrinėjęs bylą priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai kas aukščiau išdėstyta bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 31 d. nuosprendį, kuriuo D. B. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.