- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-06
- Bylos Nr.
- 1A-254-531/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20584-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Jolanta Raščiuvienė, Valdas Ciesiūnas
- Nuteistasis
- P. A.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo P. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 7 d. ir vadovaujantis BK 40 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos – sesers S. T. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą, o baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str. 1-3 d., P. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, atimant teisę vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 4 d.
Vadovaujantis BK 67 str. 1 ir 3 d., 72 str. 1 - 3 d., 6 d., P. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – jam priklausančio turto – automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. P. A. pripažintas kaltu už tai, kad 2018 m. gegužės 3 d., apie 08 val. 51 min., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,58 (promilės) etilo alkoholio.
Šalies argumentai
2. P. A. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį ir panaikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio turto – automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, o baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, atimant teisę vairuoti transporto priemones, taikymo terminą sutrumpinti iki 11 mėnesių. Mano, kad jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės yra per griežtos. Pažymi, kad konfiskuotas automobilis yra šeimos turtas, jo konfiskavimas neatitinka viešojo intereso ir asmens teisių pusiausvyros. Nurodo, kad yra senyvo amžiaus, todėl 2 metams atėmus teisę vairuoti transporto priemonę jam būtų sunku išlaikyti vairuotojo egzaminą ir vėl įgyti teisę vairuoti.
Atsiliepimas
3. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra atsiliepime į P. A. apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad P. A. prašymas vieną baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą panaikinti bei dar labiau sumažinti kitos baudžiamojo poveikio priemonės poveikį (net iki 11 mėnesių sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą), nors subjektyviai ir suprantamas, yra visiškai nepagrįstas, neproporcingas jo įvykdytiems nusikalstamiems veiksmams. Šiame kontekste pažymėtina, ir tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 str. 5 d. už transporto priemonių vairavimą, esant neblaivumui nuo 0,4 iki 1,5 promilių, baudžiama (tarpe kitų nuobaudų) teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu nuo 1 m. iki 1 m. 6 mėn. – t. y. tokia teisė atimama taip pat didesniam terminui, nei savo apeliaciniame skunde prašo sutrumpinti P. A. aptariamoje baudžiamojoje byloje. Nagrinėjamu atveju P. A. vairuotas automobilis pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir laikytas konfiskuotinu turtu BK 72 str. nuostatų kontekste. Ši priemonė turi ekonominę vertę, ja naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl pagrįstai skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 str. 3 d. nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi apeliantas P. A. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti turto konfiskavimą jam priklausančiam turtui – automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei nustatytu uždraudimo naudotis specialia teise (teisės vairuoti transporto priemones atėmimu) terminu, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako išimtinai tik šiais klausimais.
6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo nuostatų taikymo bei uždraudimo naudotis specialia teise termino nustatymo aspektais, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – pagrįstai taikė turto konfiskavimą P. A. automobiliui bei nustatė teisingą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
7. Kaip minėta, P. A. apeliaciniu skundu prašo netaikyti automobilio konfiskavimo, motyvuodamas tuo, kad konfiskuotas automobilis yra šeimos turtas, jo konfiskavimas neatitinka viešojo intereso ir asmens teisių pusiausvyros. Šie apelianto skundo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.
7.1. Pažymėtina, kad pagal BK 72 str. 2 d. konfiskuotinu turtu laikytinas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal to paties straipsnio 3 d. kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai yra pakeista jo paskirtis ar savybės. Nusikaltimo priemone turtas gali būti pripažįstamas ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas daryti nusikaltimams, tačiau jis buvo tiesiogiai panaudotas nusikalstamai veikai daryti, jei veikos padarymas be tokios priemonės negalimas.
7.2. Pagal BK 281 str. 7 d. atsako tas, kad vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. To paties straipsnio 10 dalyje numatyta, kad kelių transporto priemonės yra visų rūšių automobiliai, traktoriai, kitos savaeigės mašinos, troleibusai, motociklai ir kitos mechaninės transporto priemonės.
7.3. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, akivaizdu, kad P. A. negalėjo padaryti nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 7 d., nevairuodamas kelių transporto priemonės – automobilio, kuris šiuo atveju, laikytinas nusikalstamos veikos priemone, ir vadovaujantis BK 72 str. 2 d., turi būti konfiskuojamas.
7.4. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad apelianto vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymų leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas didesnis negu 1,5 promilių neblaivumo laipsnis, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 str. 7 d., ne tik galimas, bet yra būtinas. Tuo taip pat yra siekiama užkirsti kelią galimam pakartotiniam P. A. įstatymų pažeidimui. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso P. A. (b. l. 20). Taigi, yra visos BK 72 str. numatytos sąlygos šiai baudžiamojo poveikio priemonei taikyti.
7.5. Teisėjų kolegija pažymi, kad P. A. padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimu, jo veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, apeliantas rizikavo ne tik savo ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, tačiau buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms, kartu ir gręsiančiam automobilio konfiskavimui. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog automobilio konfiskavimas neatitinka viešojo intereso ir asmens teisių pusiausvyros. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai apeliantui skyrė BK 72 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą.
8. Apeliaciniu skundu P. A. taip pat prašo sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones – terminą, motyvuodamas tuo, kad jis yra senyvo amžiaus, todėl 2 metams atėmus teisę vairuoti transporto priemonę jam būtų sunku vėl išlaikyti vairuotojo egzaminą ir įgyti teisę vairuoti transporto priemonę.
8.1. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu 2 metų minėtos baudžiamojo poveikio priemonės terminu nėra objektyvaus pagrindo.
8.2. Baudžiamojo poveikio priemonė yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal to paties straipsnio 2 d. teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 3 metų.
8.3. Nagrinėjamu atveju, įvertinus P. A. nusikaltimo pavojingumą ir padarymo aplinkybes – P. A. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su KET pažeidimu, kuris laikytinas vienu iš pavojingiausių KET pažeidimų – mieste, ryto metu vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija - 1,58 promilės etilo alkoholio, tokiais savo veiksmais keldamas didelę grėsmę eismo bei kitų eismo dalyvių saugumui, jų sveikatai bei gyvybei, tai, kad nustatyta viena P. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, taip pat jo asmenybę – charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, į priklausomybės ligų ir psichoneurologinio kabineto įskaitas neįrašytas, praeityje administracine tvarka baustas už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu (68–72 b. l.), spręstina, kad apylinkės teismo nustatytas 2 metų specialiosios teisės atėmimo terminas, atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, yra adekvatus ir proporcingas nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai, todėl nėra pagrindo jo švelninti.
8.4. Apelianto teiginiai, kad jis yra senyvo amžiaus, todėl praėjus 2 metams jam būtų sunku išlaikyti vairuotojo egzaminą ir vėl įgyti teisę vairuoti transporto priemonę, nėra priežastis trumpinti BK 67 str. 2 d. 1 p. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, nes kaltininko asmeniniai interesai negali būti vertinami aukščiau nei valstybės ir visuomenės interesai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas veikas dėl transporto priemonių vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinis ar sunkus apsvaigimo laipsnis, siekė užtikrinti visuomenės saugumą, formuoti visuomenės įpročius, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, keisti visuomenės požiūrį ir formuoti teigiamus įpročius kelyje. Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas P. A. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų – kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nevairuotų transporto priemonių ir nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui.
9. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
P. A. apeliacinį skundą atmesti.