Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. J. S. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas automobilio „Opel“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės savininku, policijos pareigūnui pareikalavus nepateikė asmens, 2015-08-19 7 val. 21 min. vairavusio jo transporto priemonę ir kelyje Kaunas –Marijampolė- Suvalkai 67,62 km, padariusio Kelių eismo taisyklių pažeidimą, duomenų. Taip pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 133¹ str. 2 d.

Apeliantas apeliaciniame skunde patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobiliu Opel-Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugpjūčio 19 ir 20 dienomis naudojosi A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv., (duomenys neskelbtini), ir yra tikimybė, kad jis padarė minimą KET pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas ginčija patį administracinio teisės pažeidimo padarymą ir teigia, jog nei pareigūnai nei teismas nesiaiškino visų aplinkybių, todėl nepagrįstai konstatavo padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pažymėtina, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo byloje yra pakankamai įrodymų, jog P. J. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 133¹ str. 2 d. padarytą pažeidimą.

ATPK 133¹ str. 1 d. nustatyta atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Minėta ATPK norma yra blanketinė, nukreipianti į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą. Šio įstatymo 20 str. 2 d. nustatyta transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiga nurodyti policijos pareigūnui, siekiančiam išaiškinti teisės pažeidimą, duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja (nurodyti asmens vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą). Transporto priemonės savininkas (valdytojas), neatlikęs šios pareigos, neatsako pagal ATPK tik tuo atveju, kai jis reikalaujamų duomenų pateikti negali, nes prarado transporto priemonę prieš savo valią (ATPK 133¹ str. 1 d.). Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, užtraukia baudą nuo keturių šimtų trisdešimt keturių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų (ATPK 133¹ str. 2 d.)

Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, P. J. S. pareigūnams privalėjo pateikti duomenis apie įvykio metu jo automobilį vairavusius asmenis, nurodant jų vardus, pavardes, asmens kodus arba gimimo datas, gyvenamąsias ar registracijos vietas. Lietuvos Aukščiausiasis teismo praktikoje yra išaiškinta, jog Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas – t. y. duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Tokia įstatymo formuluotė suponuoja transporto priemonės savininko pareigą žinoti, koks asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus pareigūnui, apie tai pranešti (LAT nutartis Nr. 2AT-38-2013). P. J. S. nurodė asmenį, kuris galbūt galėjo padaryti KET pažeidimą, tačiau rašte taip pat pažymėjo, kad duomenys gali būti netikslūs, nes lenkiškus pavadinimus parašė iš regimosios atminties. Pagal nurodytus duomenis policijos pareigūnai neturėjo galimybės nustatyti asmens, padariusio KET pažeidimą, kadangi apeliantas nenurodė konkretaus asmens 2015-08-19, 7.21 val. vairavusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį, Opel–Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. įstatyme numatytos pareigos tinkami neįvykdė. Bylos duomenimis patvirtinta, kad P. J. S. už analogišką administracinį pažeidimą baustas 2015-02-20 (b. l. 16–19), todėl pagrįstai 2015-12-01 nutarimu už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 133¹ str. 2 d. paskirta nuobauda.

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo asmenį, kuris 2015 m. rugpjūčio 19–20 d. naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu ir kuris tikėtina padarė KET pažeidimą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tai neturi esminės reikšmės, nes atsakomybė asmeniui už Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. numatytos pareigos neatlikimą kyla tuomet, kai neįvykdo ar netinkamai įvykdo pareigą pareigūnams pateikti informaciją, o ne nubaudus dėl minėtos pareigos neatlikimo. Be to, kaip matyti automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, taigi tokio automobilio išvykimas iš įmonės teritorijos ar jo perdavimas vairuoti kitiems asmenims privalo būti įformintas lydinčiais dokumentais, kaip kelionės lapas ar panašiai, tačiau apeliantas tokių duomenų neteikė nei pirmos instancijos teismui nei apeliacinei instancijai.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvados motyvuotos ir pagrįstos išsamia surinktų duomenų analize, Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos nepažeistos, todėl skundžiamas teismo nutarimas yra pagrįstas bei teisėtas. Dėl šių aplinkybių apeliacinis skundas atmestinas, nutarimas paliekama galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarimą nepakeistą ir P. J. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.