- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-12-08
- Bylos Nr.
- 1-219-446/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59795-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Kaltinamasis
- S. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.16.1.7Dokumentų paėmimas (BPK 134 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Raseiniai) prokurorės Vaidos Andriulaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-59795-17 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pradinį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – Jungtinė Karalystė, teistumui išnykus laikomas neteistu, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis S. B. 2017 m. lapkričio 15 d., apie 23 val. 30 min, (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia pastūmė savo motiną B. B., dėl ko ji atsitrenkė į sieną ir susitrenkė dešinę ranką, po to ranka per kaklą prispaudė ją prie sienos, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis S. B., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 98-101, 115-116), kad devynerius metus gyveno Anglijoje, į Lietuvą grįžo 2017 m. lapkričio 7 d. Gyveno brolio E. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2017 m. lapkričio 13 d. atvyko į motinos B. B. namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur motina gyvena su jo broliu L. S. ir sugyventiniu S. S.. 2017 m. lapkričio 15 d. vakare, galėjo būti apie 23 val. 30 min, tikslaus laiko nežino, iš (duomenys neskelbtini) į namus jis parlydėjo neblaivią motiną. Namuose, abiem esant neblaiviems, tarp jo ir motinos kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis nesusivaldęs pastūmė motiną, dėl ko ši atsitrenkė į sieną. Po to motiną ranka per kaklą prispaudė prie sienos. Taip sukėlė fizinį skausmą. Prispaudęs motiną per kaklą prie sienos, motiną staiga paleido. Supratęs, ką padarė, motinos atsiprašė. Dėl to ką padarė, nuoširdžiai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo S. B. kaltė įrodyta.
Nukentėjusioji B. B. parodė, kad ji kartu su sugyventiniu S. S. ir sūnumi L. S. gyvena (duomenys neskelbtini). Turi sūnų S. B., kuris beveik devynerius metus gyveno Anglijoje, tačiau 2017 m. lapkričio 7 d. grįžo į Lietuvą, čia planuoja toliau gyventi ir dirbti. Sūnus apsistojo pas savo brolį E. B., gyvenantį Žibuoklių kaime. 2017 m. lapkričio 15 d., apie 23 val. 30 min, jos namuose, tarp jos ir sūnaus S. B., kuris kelioms dienoms buvo atvykęs pabūti, kilo žodinis konfliktas. Abu buvo neblaivūs. Konflikto metu sūnus S. B. ją pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į sieną ir stipriai susitrenkė dešinę ranką, dėl to labai skaudėjo. Po to sūnus S. B. ranka per kaklą prispaudė ją prie sienos ir pagrasino, užmušti. Jokių smūgių nesudavė. Nuo sutrenkimo skaudėjo dešinę ranką. Skausmas praėjo, jokių sumušimo ar sutrenkimo žymių ant kūno neliko, todėl į jokią gydymo įstaigą nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nevyko. Dėl fizinio skausmo ir išgąsčio, patyrė fizinę ir neturtinę (moralinę) žalą, kurių pinigine išraiška nevertina, kitokio pobūdžio žalos nepatyrė, todėl civilinio ieškinio nereiškia. Prašo, kad sūnus S. B., už tai ką padarė, būtų nubaustas įstatymų numatyta tvarka, nes jam tikrai neatleis (b. l. 37-40).
Liudytojas L. S. parodė, kad maždaug prieš dvi ar tris savaites jo brolis S. B. už vagystes buvo deportuotas iš Anglijos. Brolis vartoja vaistus, gydosi po narkotikų vartojimo Anglijoje. Brolis kelias dienas gyveno pas kitą brolį E. B. (duomenys neskelbtini). Po to mama B. B. brolį S. B., kol susiras darbą ir kitą gyvenamąją vietą, laikinai priėmė gyventi į savo namus. 2017 m. lapkričio 15 d. vakare mama su jo tėvu S. S. ir broliu S. B. išėjo į (duomenys neskelbtini). Ten vartojo alkoholį, nes taip norėjo pažymėti brolio sugrįžimą. Apie 23 val. 30 min, brolis S. B. parvedė mamą į namus ir virtuvėje ją stūmė, dėl ko mama atsitrenkė į sieną. Brolis suėmė jai abiem rankom už kaklo, ką sakė, jis iš streso neišgirdo. Tik vėliau jam mama pasakė, kad brolis sakė, jog užmuš, jei ši nesiramins. Paleidęs mamą, brolis jį iškoneveikė visokiais necenzūriniais žodžiais, kad jis neparsivedė mamos. Norėjo jam įspirti, tačiau neįspyrė, bet pasakė, kad jį užmuš. Jis labai išsigando. Tada brolis vėl išėjo ir iš (duomenys neskelbtini) parvedė jo tėvą S. S.. Parvedęs nuėjo miegoti. Brolio S. B. labai bijo, nes jis yra nestabilios psichikos, labai agresyvus tiek jo, tiek mamos atžvilgiu. Mamai medikų pagalbos dėl sutrenktos dešinės rankos nereikėjo. Kai buvo suimta už kaklo, mamai žymių neliko. Dėl grasinimo jis išsigando. Patyrė neturtinę (moralinę) žalą, tačiau jos pinigine išraiška nevertina. Kadangi kitokio pobūdžio žalos nepatyrė, todėl civilinio ieškinio nereikš. Prašo, kad brolis būtų nubaustas įstatymų numatyta tvarka. Broliui tikrai neatleis ir su juo nesitaikys (b. l. 6, 30-33).
Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Ievos Baškytės 2017 m. lapkričio 16 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole ir foto lentelėse (b. l. 5-7, 11-12) užfiksuota, kad L. S. 2017 m. lapkričio 16 d. 2 val. 22 min kreipėsi į policijos komisariatą, prašydamas įstatymų nustatyta tvarka nubausti brolį S. B., kuris 2017 m. lapkričio 15 d., apie 23 val. 30 min, namuose tyčia pastūmė mamą B. B., dėl ko ji atsitrenkė į sieną, taip sukėlė fizinį skausmą, buvo suėmęs už kaklo ir grasino susidorojimu, sakydamas, kad užmuš. Brolis po to grasino ir jam sakydamas, kad užmuš. Taip pat užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo virtuvė, kurioje buvo smurtaujama. Apžiūros metu jokių tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota.
Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Ievos Baškytės 2017 m. lapkričio 16 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 13-15) nurodoma, kad pagal gautą pranešimą, policijos pareigūnams nuvykus į vietą, buvo išsiaiškinta, kad 2017 m. lapkričio 15 d., apie 23 val. 30 min, (duomenys neskelbtini), namuose, S. B. tyčia pastūmė mamą B. B., dėl ko ji atsitrenkė į sieną, taip jai sukėlė fizinį skausmą. Taip pat buvo suėmęs už kaklo ir grasino susidorojimu, sakydamas, kad užmuš. Po to grasino broliui L. S. sakydamas, kad užmuš. Taip sudarė nukentėjusiesiems pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. B. B. dešinėje rankoje užfiksuotas sužalojimas.
Asmens blaivumo testai (b. l. 4) patvirtina, kad nukentėjusiajai B. B. 2017 m. lapkričio 16 d. 00 val. 28 min nustatytas 1,92 promilių girtumas, kaltinamajam S. B. 2017 m. lapkričio 16 d. 00 val. 33 min – 1,04 promilių girtumas, o liudytojas L. S. 2017 m. lapkričio 16 d. 00 val. 37 min buvo blaivus (0,00 promilės).
2017 m. lapkričio 17 d. akistatos protokole (b. l. 55-57) užfiksuota akistata tarp nukentėjusiojo L. S. ir įtariamojo S. B., kurios metu S. B. nesutiko su brolio duotais parodymais, nes jis motiną tik pastūmė, dėl ko ši atsitrenkė į sieną, tačiau ranka per kaklą motinos prie sienos prispaudęs nebuvo, kad ją užmuš nesakė. Taip pat broliui L. S. negrasino ir kad jį užmuš nesakė. Dėl ko brolis aiškina kitaip, nežino.
2017 m. lapkričio 17 d. akistatos protokole (b. l. 70-72) užfiksuota akistata tarp nukentėjusiosios B. B. ir įtariamojo S. B., kurios metu S. B. nesutiko su motinos duotais parodymais, nes jis motiną tik pastūmė, dėl ko ši atsitrenkė į sieną, tačiau ranka per kaklą motinos prie sienos prispaudęs nebuvo. Kad ją ir brolį L. S. užmuš, nesakė ir negrasino. Dėl ko motina aiškina kitaip, nežino.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis S. B. tyčia pastūmė motiną B. B., t. y. šeimos narį, dėl ko motina atsitrenkė į sieną ir susitrenkė dešinę ranką, po to ranka per kaklą prispaudė motiną prie sienos, taip sukėlė jai fizinį skausmą, todėl ši kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.
Kaltinamojo S. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi apsvaigimas neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis S. B. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą savo motinos atžvilgiu, abiem esant neblaiviems, nukentėjusiajai jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukelta, nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamajam pretenzijų neturi, turtinė ir neturtinė žala jai nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš. Kaltinamasis S. B. savo kaltę pripažino visiškai (b. l. 115-116), neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 139-140, 141-144).
S. B. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, praeityje buvo teistas, teistumas išnykęs, todėl laikomas Lietuvoje neteistu, tačiau yra duomenų apie jo nuteisimą Didžiojoje Britanijoje (b. l. 125-128), anksčiau baustas administracine tvarka, šiuo metu galiojančių nuobaudų nebeturi (b. l. 129-130), niekur nedirba, neregistruotas darbo biržoje (b. l. 134-135), nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, todėl kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma bausmė – laisvės apribojimas. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Įvertinus visumą kaltinamąjį charakterizuojančių ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, jam skiriama šiek tiek didesnio dydžio nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis – 1 metų – laisvės apribojimo bausmė.
Kadangi S. B. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
BK 48 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad teismas vietoje BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų nuteistam asmeniui gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Kadangi kaltinamasis smurtinius veiksmus panaudojo prieš savo šeimos narį – motiną, namuose, be to jis niekur nedirba ir nėra registruotas darbo biržoje, daroma išvada, jog tikslinga jam dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, taip pat jam skirtinas įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Tokie įpareigojimai yra tarpusavyje suderinami, jų įvykdymu gali būti padaryta teigiama įtaka S. B. elgesiui (BK 48 straipsnis, 54 straipsnis, 72² straipsnis).
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunkčiu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimą įskaitomas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2017 m. lapkričio 16 d. 00 val. 30 min iki 2017 m. lapkričio 17 d. 12 val. 15 min (b. l. 79-81, 84-86), t. y. 2 dienos, santykiu 1:2, dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – paskirtos Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos Agnės Visbarkienės 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimais (b. l. 117-119, 120-124), kaltinamajam S. B. paliktinos ir panaikintinos įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,
nusprendžia:
S. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi ir 72² straipsniu, įpareigoti S. B. per 2 (du) mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d., t. y. 2 (dvi) dienas, jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąsias priemones S. B. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.
Išaiškinti S. B., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.