- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-10-16
- Bylos Nr.
- 1-13-446/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-67-1-00301-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Nukentėjusysis
- L. Z., E. N. T. V.
- Kaltinamasis
- I. Z.
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis, Simas Šuminas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1985 m. liepos 6 d. Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „Lazdijų vanduo“ ir UAB „Rekonsta“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis I. Z. 2014 m. balandžio 22 d. apie 14 val. (duomenys neskelbtini), kelio Ryga - Šiauliai - Tauragė - Kaliningradas 114 kilometre, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106 punktuose nurodytus reikalavimus, t. y. vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, t. y. sudarė kliūtį jį priešpriešinio eismo juosta lenkusiam automobiliui „Porsche Cayenne“, vokiški Nr. (duomenys neskelbtini), ir susidūrė su juo bei sužalojo automobilio „Porsche Cayenne“ keleivį E. N. T. V., gimusį 2012 m., padarydamas nukentėjusiajam kairio blauzdikaulio apatinės dalies lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis I. Z. iš esmės pripažino pažeidęs Kelių eismo taisykles, tačiau mano, kad baudžiamojon atsakomybėn patrauktas nepagrįstai, nes dėl kilusio eismo įvykio yra ne tik jo kaltė, bet ir N. B., vairavusio automobilį „Porsche Cayenne“.
Kaltinamasis I. Z. paaiškino, kad 2014 m. balandžio 22 d. asmeniniais reikalais mamai priklausančiu automobiliu „VW Passat“ vyko į Kelmės rajoną. Kartu su juo važiavo kaimynas R. S., kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, ir mama L. Z., kuri sėdėjo jo vairuojamo automobilio galinėje sėdynėje. Apie 14 val., važiuojant nuo Kryžkalnio link Kelmės, jie nutarė papietauti, sustoti išsukus iš pagrindinio kelio į lauko keliuką. Jo vairuojamo automobilio greitis buvo nedidelis, apie 80 km/h, mama iš tolo parodė kairėje kelio pusėje esantį lauko keliuką, jis įsijungė kairį posūkį, laisvą pavarą ir riedėjo iki keliuko, į kurį buvo numatęs pasukti. Pasižiūrėjęs per galinio vaizdo veidrodėlį, atvažiuojančio automobilio nematė, įsijungė antrą pavarą, ėmė sukti į kairėje kelio pusėje esantį keliuką ir pajuto smūgį į kairę automobilio pusę. Mano, kad susidūrimas įvyko dėl to, kad automobilių greičių skirtumas buvo didelis, jo vairuojamas automobilis buvo beveik stovintis, o „Porsche Cayenne“ važiavo dideliu greičiu, dėl to labai greitai priartėjo ir atsitrenkė į jo automobilį. Pagal kelių eismo taisykles vairuotojas, prieš sukdamas į kairę, turi įsitikinti, kad jo niekas nelenkia, vairuotojas, lenkiantis kitą automobilį, turi įsitikinti, kad priekyje važiuojantis nesuka į kairę. Jo įsitikinimu tiek jis, tiek automobilio „Porsche Cayenne“ vairuotojas pažeidė kelių eismo taisykles, todėl dėl kilusio eismo įvykio kalti abu vairuotojai, prašo baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Nukentėjusioji L. Z. parodė, kad 2014 m. balandžio 22 d. kartu su sūnumi I. Z., sūnaus vairuojamu automobiliu, važiavo į Kelmės rajoną, sėdėjo galinėje automobilio sėdynėje vairuotojo pusėje, prisisegusi saugos diržą. Nutarus papietauti, ji sūnui parodžiusi lauko keliuką kairėje kelio pusėje. Sūnui pradėjus sukti į keliuką, ji arti savęs pamačiusi šviesas, supratusi, kad tai automobilis, sušukusi ir pajutusi smūgį.
Nukentėjusysis N. B. parodė, kad 2014 m. balandžio 22 d. automobiliu „Porsche Cayenne“ kartu sus savo mažamečiu sūnumi E. N. T. V. važiavo iš Vokietijos į Šiaulius. Sūnus sėdėjo priekinėje keleivio vietoje įtvirtintoje vaikiškoje kėdutėje, atitinkančioje šiuolaikinius saugumo reikalavimus. Oras tą dieną buvęs gražus, matomumas geras. Kelyje Kryžkalnis-Kelmė jis važiavo 70-80 km/h greičiu. Važiuojant nuo Kryžkalnio link Kelmės matė priekyje važiuojantį automobilį „VW Passat“, paskui jį jis važiavęs gana ilgokai. Matė, kaip automobilis „VW Passat“ parodė dešinį posūkį, pradėjo stabdyti, jam atrodė, kad jis net stabtelėjo. Kadangi priekyje važiavęs automobilis nebuvo nuvažiavęs į kelkraštį, dalis jo stovėjo ant važiuojamosios kelio dalies, todėl jis lenkė minėtą automobilį, rodė posūkį, būdamas 20-30 metrų nuo jo persirikiavo į priešingos krypties eismo juostą. Lenkimo metu, staiga automobilis „VW Passat“ suko į kairę, staiga atsidūrė prie jo automobilio priekio, užkirto jam kelią, jis jau buvo pakankamai arti manevruojančio „VW Passat“, stabdė, tačiau susidūrimo neišvengė, atsitrenkė į automobilio „VW Passat“ kairįjį šoną, arčiau vairuotojo vietos. Jis įsitikinęs, kad kaltinamasis bandė apsisukinėti kelyje, o ne sukti į keliuką. Iš karto po susidūrimo, išlipęs iš automobilio, jis paklausęs vairuotojo, kaip jis tai padarė, I. Z. patvirtino, kad nepasižiūrėjęs. Toje vietoje ištisinių linijų nebuvo, greičio jis neviršijo, lenkimas buvo galimas, kelių eismo taisyklių jis nepažeidė.
Liudytojas R. S. parodė, kad kartu su L. Z. ir jos sūnumi I. Z. važiavo į Kelmės rajoną, jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Ruošėsi pietauti, nutarė išsukti iš pagrindinio kelio, sukant į kairėje kelio pusėje esantį lauko keliuką, jis išgirdo kito automobilio ABS garsą, pajuto smūgį. Prieš I. Z. pasukant automobilį į kairę, jis nebuvo atsigręžęs atgal, žiūrėjo į priekį. I. Z. vairuojamas automobilis jau buvo pasisukęs skersai kelio, kai ta pačia kryptimi važiavęs automobilis trenkėsi į I. Z. automobilio kairės pusės šoną.
Iš 2014 m. balandžio 22 d. kelių eismo įvykio apžiūros protokolo (5-6 b. l. 1 t.) ir 2014 m. balandžio 22 d. eismo įvykio vietos plano (8 b. l. 1 t.) matyti, kad eismo įvykis tarp automobilių „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Porsche Cayenne“, vokiški Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko kelio Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas“ 114 kilometre, Kelmės rajono ribose, šviesiu paros metu, važiuojamosios dalies plotis eismo įvykio vietoje 7 metrai, važiuojamąją dalį sudaro dvi eismo juostos, kurios tarpusavyje atskirtos brūkšnine horizontalaus ženklinimo linija, asfalto danga sausa. Abi transporto priemonės nuvažiavusios nuo kelio sankasos, „Porsche Cayenne“ priekine dalimi įsirėžusi į automobilio „VW Passat“ kairį šoną.
Eismo įvykio vieta užfiksuota foto nuotraukose (7 b. l. 1 t.).
Automobilių apžiūros protokoluose ir foto nuotraukose (9-10, 11, 14-15, 16 b. l. 1 t.) užfiksuoti automobilių sugadinimai, matyti, kad automobilio „VW Passat“ sugadintos abi kairės pusės durelės, stogas virš šių durelių, slenkstis; automobilio „Porshe Cayenne“ apgadinta priekinė dalis, variklio dangtis, dešinės pusės žibintas, sparnas, bamperis, suskilęs priekinis stiklas, iššovusios vairuotojo ir keleivio saugos oro pagalvės priekyje.
Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktų (22, 37 b. l. 1 t.) matyti, kad iš karto po eismo įvykio 2014 m. balandžio 22 d. buvo paimtas vairuotojų N. B. ir I. Z. kraujas. Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialistų išvadų (23, 38 b. l. 1 t.) matyti, kad N. B. ir I. Z. kraujyje etilo alkoholio nerasta.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados (44 b. l. 1 t.) matyti, kad eismo įvykio metu kaltinamajam I. Z. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas - kairės gūžduobės-klubikaulio įstrižinis lūžis, kryžkaulio I slankstelio kairės pusės lūžis, odos nubrozdinimas kairio klubo srityje; sužalojimai galėjo būti padaryti vienmomentiškai kontaktuojant su kietomis bukomis automobilio salono dalimis.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados (50 b. l. 1 t.) matyti, kad L. Z. eismo įvykio metu padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas - galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos kairio smilkinio srityje, kairės akies srityje, kurie galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku paviršiumi paveikus kairę galvos pusę.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados (36 b. l. 1 t.) matyti, kad E. N. T. V. eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – kairio blauzdikaulio apatinės dalies lūžis, kuris galėjo būti padarytas išsiskleidus saugos oro pagalvei ties nukentėjusiojo kaire koja.
Atlikusi eismo įvykio, įvykusio 2014 m. balandžio 22 d. kelio Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas 114 kilometre, kurio metu susidūrė automobiliai „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Porsche Cayenne“, valst. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), tyrimą Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus vyresnioji ekspertė pateikė specialisto išvadą :
1. Tikėtina, kad šioje eismo situacijoje automobilio „VW Passat“ vairuotojo I. Z. veiksmai – prieš atlikdamas kairiojo posūkio manevrą tinkamai neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir, atlikdamas šį manevrą, sudarė kliūtį jį priešpriešinio eismo juosta lenkusiam automobiliui „Porsche Cayenne“ – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.
2. Tikėtina, kad jeigu tuo momentu, kai iškilo grėsmė eismo saugumui, automobilis „Porsche Cayenne“, vairuojamas N. B., važiuodamas didžiausiu leistinu eismo įvykio vietoje 90 km/h greičiu, iki susidūrimo vietos buvo nemažesniu nei 71 m atstumu, tai automobilio „Porsche Cayenne“ vairuotojo N. B. veiksmai – iškilus grėsmei eismo saugumui, laiku nestabdė vairuojamo automobilio bei atsitrenkė į automobilį „VW Passat“ – techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.
3. Apskaičiuoti automobilio „Porsche Cayenne“ ir automobilio „VW Passat“ greičių iki eismo įvykio kilimo negalima.
4. Automobilių „VW Passat“ ir „Porsche Cayenne“ susidūrimas kelio pločio atžvilgiu įvyko važiuojamosios dalies kairėje, žiūrint kryptimi link Kelmės, Šiaulių, pusėje, o kelio ilgio atžvilgiu vizualiai ties įvažiavimu į lauko keliuką, tikėtina, automobiliui „Porsche Cayenne“ priekiniais ratais būnant ties ta vieta, kurioje jo stabdymo pėdsakai keičia kryptį į kairę.
Specialisto išvados tiriamojoje dalyje (58, 59 b. l. 1 t.) nurodyta, kad 2014 m. balandžio 22 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir tos pačios dienos eismo įvykio vietos plane neužfiksuota jokių transporto priemonių susidūrimo vietą apibūdinančių pėdsakų (automobilių ratų pėdsakų, kelio dangos įbrėžimų, šukių ir pan.), tačiau eismo įvykio vietos fotonuotraukose matyti, kad eismo įvykio vietoje yra išlikę transporto priemonių ratų stabdymo, slydimo pėdsakai. Juodomis rodyklėmis pažymėtuose pėdsakuose (specialisto išvados 4 pav., 58 b. l. 1 t.) aiškiai matosi padangos protektoriaus griovelių skaičius, jie išsidėstę tvarkingai, tai leidžia teigti, kad juodomis rodyklėmis pažymėti pėdsakai yra stabdymo pėdsakai. Kiti pėdsakai vizualiai yra nevienodo pločio, nevienodo ryškumo, vietomis yra įstrižai išsidėsčiusių tamsesnių ruožų fragmentų. Šie požymiai įgalina teigti, kad kiti pėdsakai yra slydimo pėdsakai. Sprendžiant iš transporto priemonių padėčių po susidūrimo, t. y. kad po susidūrimo automobiliai buvo užfiksuoti vienas šalia kito, seka, kad susidūrimo metu abu automobiliai iki padėčių, užfiksuotų plane, judėjo kartu, automobilis „Porsche Cayenne“ į priekį ir smailiu kampu iš dešinės į kairę, o automobilis „VW Passat“ buvo stumiamas iki padėties, užfiksuotos plane, tai patvirtina ir išrautos žemės, kurios tęsiasi iki po eismo įvykio užfiksuoto automobilio „VW Passat“ ratų (2 ir 6 pav. specialisto išvadoje, 57, 60 b. l. 1 t.) ir įstrigusios žolės ir žemės tarp jo dešinės pusės ratų (6 pav. specialisto išvadoje, 60 b. l. 1 t.). Sprendžiant iš transporto priemonių pirminių judėjimo krypčių iki eismo įvykio kilimo (t. y., kad iki eismo įvykio kilimo automobilis „Porsche Cayeene“ judėjo link Kelmės, Šiaulių, o „VW Passat“ judėjo kairiojo posūkio kreive, ką patvirtina ir transporto priemonių susidūrimai), jų susidūrimo pobūdžio, sudėjimo susidūrimo metu iki padėčių, užfiksuotų plane bei eismo įvykio vietoje išsidėsčiusių pėdsakų ir jų pobūdžio, tikėtina, kad juodomis rodyklėmis pažymėtus ratų slydimo pėdsakus paliko automobilis „Porsche Cayenne“, o šoninio slydimo pėdsakus, tikėtina, paliko automobilis „VW Passat“. Fotonuotraukose matyti, kad ratų slydimo pėdsakai, kuriuos, tikėtina, paliko automobilis „Porsche Cayenne“, keičia kryptį į kairę (specialisto išvadoje 4 ir 5 pav. pažymėta raudonais ovalais). Pėdsakų krypties pasikeitimas apibūdina automobilių susidūrimo vietą. Iš to seka, kad automobilis „Porsche Cayenne“ priekiniais ratais, tikėtina būdamas ties ta vieta, kurioje jo stabdymo pėdsakai keičia kryptį į kairę, priekine dalimi trenkėsi į jam iš dešinės kairiojo posūkio kreive judėjusio automobilio „VW Passat“ kairės pusės priekines ir užpakalines dureles. Iš to seka, kad automobilių susidūrimas kelio pločio atžvilgiu įvyko važiuojamosios dalies kairėje pusėje, žiūrint kryptimi link Kelmės, Šiaulių, o kelio ilgio atžvilgiu vizualiai ties įvažiavimu į lauko keliuką, tikėtina, automobiliui „Porsche Cayenne“ priekiniais ratais būnant ties ta vieta, kurioje jo stabdymo pėdsakai keičia kryptį į kairę.
Lietuvos Teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus ekspertas E. G. eismo įvykio, įvykusio 2014 m. balandžio 22 d., kurio metu susidūrė automobiliai „Prsche Cayenne“, vairuojamas N. B., ir „VW Passat“, vairuojamas I. Z., tyrimo išvadas, pateiktas 2014 m. liepos 2 d. specialisto išvadoje, patvirtino teisme.
Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Konstatuojant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina nustatyti, dėl kokių konkrečių Kelių eismo taisyklių pažeidimo atsirado BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodyta žala. Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinas), ar atsitiktinis. Padaryta veika (Kelių eismo taisyklių pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų. Būtinosios sąlygos taisyklės pritaikymas rodo, kad būtent kaltinamojo I. Z. pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Jei kaltinamasis būtų įsitikinęs, kad jo daromas manevras kelyje nėra saugus ir nebūtų išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, automobiliui „Porsche Cayenne“, vairuojamam N. B., persirikiavus į kitą eismo juostą, nebūtų sudaryta kliūtis, automobilis „Porsche Cayenne“ būtų baigęs lenkimo manevrą ir automobiliai saugiai prasilenkę, nepriklausomai nuo automobilio „Porsche Cayene“ važiavimo greičio. Kad I. Z., darydamas kairįjį posūkį nebuvo atidus, patvirtina ir jis pats, nurodydamas, kad galinio vaizdo veidrodėlyje jokios transporto priemonės atvažiuojančios jis nematė, atsisukęs atgal nebuvo. Abu vairuotojai teisme patvirtino, kad kelio matomumas į abi puses buvo geras, jokios kliūties kelyje, kuri būtų apsunkinusi stebėti ir matyti I. Z. kelią nebuvo. Kad automobiliui „VW Passat“ sukant į kairę, automobilis „Porsche Cayenne“ buvo labai arti automobilio „VW Passat“ patvirtina ir nukentėjusios L. Z. bei liudytojo R. S. parodymai. I. Z. pradėjus posūkio manevrą, L. Z. labai arti savęs pamačiusi kito automobilio šviesas, R. S. išgirdęs kito automobilio stabdžių ABS būdingą garsą. Pažymėtina, kad stabdžių ABS – stabdžių antiblokavimo sistema, skirta neleisti blokuoti ratų staigaus stabdymo atveju. Kad automobiliai susidūrė važiuojamosios kelio dalies kairėje pusėje, žiūrint abiejų automobilių važiavimo kryptimi link Kelmės, patvirtina eismo įvykio tyrimą atlikusio specialisto išvados, kuriomis teismas abejoti neturi pagrindo, kaltinamojo paaiškinimai, nukentėjusiųjų bei liudytojo parodymai. Įvertinus automobilio „Porsche Cayenne“ stabdymo žymių atsiradimą automobilių susidūrimo vietoje, automobilio važiavimo krypties staigų pasikeitimą (kas užfiksuota foto nuotraukose, išsamiai aptarta specialisto išvados tiriamojoje dalyje), važiuojamosios kelio dalies plotį (7 metrai), darytina išvada, kad kairio posūkio manevrą I. Z. atliko automobiliui „Porsche Cayenne“ priartėjus prie jo tokiu atstumu, kad automobilių susidūrimas buvo neišvengiamas, net ir automobiliui „Porsche Cayenne“ staigiai stabdant.
Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (eismo įvyko metu galiojusi 2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija su vėlesniais pakeitimais), 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių. Šių taisyklių 106 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad I. Z. Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra susiję būtinu tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, t. y. kaltinamasis, nesaugiai vairuodamas automobilį, atlikdamas manevrą kelyje, padarė KET pažeidimus, nulėmusius eismo įvykio kilimą bei Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių – nesunkaus sveikatos sutrikdymo kito automobilio keleiviui – atsiradimą.
Civiliniu ieškiniu (190-193 b. l. 1 t.) mažamečio nukentėjusiojo E. N. T. V. atstovas pagal įstatymą N. B. prašė priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“ ir I. Z. solidariai 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Mažamečio nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą N. B. nurodė, kad patirta trauma jo sūnui sukėlė fizinį skausmą, jis patyrė išgąstį, baimę. Po eismo įvykio jo sūnus tapo jautrus, pradėjo blogiau miegoti, dažniau verkti, bijojo būti vežamas automobilyje, šiuo metu kairė koja yra silpnesnė, patirta trauma gali turėti liekamųjų padarinių ateityje.
Civilinis atsakovas – UAB DK „PZU Lietuva“ - paaiškinimuose (8-13 b. l. 2 t.) nurodė, kad remiantis 208 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12 punktu, atsakingas draudikas nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo dydį privalo vadovautis nukentėjusiųjų pateiktais kompetentingų įstaigų dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę, kitais pateiktais dokumentais, atsižvelgti į nukentėjusiajam asmeniui padarytos žalos pasekmes, patirtų sužalojimų sunkumą, dydį, kokius nepatogumus nukentėjusysis patiria dėl sužalojimų, patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias savybes, žalą padariusio asmens kaltę ir padarytos žalos dydį. Kadangi E. N. T. V. dėl 2014 m. balandžio 22 d. eismo įvykio atsiradusių pasekmių buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas, jam diagnozuotas kairio kelio blauzdikaulio apatinės dalies lūžis, duomenų apie jo ilgalaikius nepataisomus sveikatos sutrikimus bei liekamuosius reiškinius nesama, todėl UAB DK „PZU Lietuva“ sutinka išmokėti 1500 Eur draudimo išmoką E. N. T. V. neturtinei žalai atlyginti tuo atveju, jei dėl eismo įvykio kaltu bus pripažintas UAB DK „PZU Lietuva“ apdraustos transporto priemonės - automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), - valdytojas I. Z..
Automobilio „VW Passat‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu, t. y. 2014 m. balandžio 22 d., buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“ privalomuoju draudimu (62 b. l. 1 t., 8 -13 b. l. 2 t.). Vadovaujantis draudimo sutartimi, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, pripažinus automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoją I. Z. kaltu dėl eismo įvykio kilimo ir atsiradusių pasekmių, civilinis atsakovas - UAB DK „PZU Lietuva“ – yra įpareigotas atlyginti žalą, dėl kurios padarymo kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal šio įstatymo 11 straipsnio nuostatas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5000000 eurų dėl žalos asmeniui, tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos. Mažametis nukentėjusysis E. N. T. V. dėl patirtos traumos eismo įvykio metu neabejotinai kentė skausmą, patyrė baimę ir išgąstį, blauzdikaulio lūžimo gydymo metu – nepatogumus, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą pagrįstas. Teismas sutinka, kad UAB DK „PZU Lietuva“ paskaičiuota draudimo išmoka mažamečio neturtinei žalai atlyginti – 1500 Eur – atitinka galiojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir dydžius, didinti neturtinės žalos atlygintiną sumą nėra pagrindo (įrodymų, kad eismo įvykio metu trauma neigiamai atsilieps nukentėjusiojo sveikatai ateityje, nėra pateikta), todėl ši suma priteistina iš draudimo bendrovės nukentėjusiajam.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusiuosius N. B. ir jo mažametį sūnų E. N. T. V. atstovavo advokatas Simas Šuminas, kuris rengė civilinį ieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose. Iš sąskaitos už teisines paslaugas (195 b. l. 1 t.), pinigų priėmimo kvitų (15, 16 b. l. 2 t.) matyti, kad advokatui už jo paslaugas nukentėjusysis N. B. sumokėjo 1200 Eur. Šios išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiųjų atstovas, paslaugoms apmokėti laikytinos pagrįstomis rašytiniais įrodymais, todėl pilnumoje priteistinos iš kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.).
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 105 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Šioje byloje specialistų E. G.-G. ir E. G., dalyvavusių teismo posėdžiuose, kelionės išlaidos į teismo posėdžius, kurias sudaro 7,22 Eur (167 b. l. 1 t.) ir 9,60 Eur (28 b. l. 2 t.), kurios specialistams apmokėtos iš Kelmės rajono apylinkės teismo lėšų, laikytinos procesinėmis išlaidomis ir priteistinos valstybei iš kaltinamojo.
Kaltinamasis I. Z. iš esmės prisipažino pažeidęs kelių eismo taisykles, pergyvena dėl atsiradusių pasekmių, nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, padarė neatsargų nusikaltimą. Administracinių nuobaudų jis neturi, už kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas (81 b. l. 1 t.), dirba. Darbovietės – UAB „Lazdijų vanduo“ ir UAB „Rekonsta“ I. Z. charakterizuojamas kaip atsakingas, sąžiningas, punktualus darbuotojas, gerai atliekantis pavestas užduotis, neturintis drausminių nuobaudų (85, 87 b. l. 1 t.). Visuma šių aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad kaltinamajam I. Z. tikslinga skirti švelniausią bausmę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje, paskyrus mažesnę nei vidutinio dydžio baudą, numatytą įstatymo už neatsargius nusikaltimus, bausmės tikslai bus pasiekti. Kadangi I. Z. transporto priemonę vairavo būdamas blaivus, jo veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo, yra atsitiktinė, todėl laikytina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė I. Z. netaikytina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
I. Z. pripažinti kaltu įvykdžius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 30 MGL dydžio – 1129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 euro centų) - bauda.
Nustatyti, kad baudą I. Z. privalo sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“ E. N. T. V. neturtinei žalai atlyginti 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų).
Priteisti iš I. Z. N. B. 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Priteisti iš I. Z. 16,82 Eur (šešiolika eurų 82 euro centus) proceso išlaidų valstybei.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.