Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., nedirbantis, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 2 dalį (pagal ANK galiojusį pažeidimų padarymo metu).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. A. 2019 m. rugpjūčio 17 d., apie 21 val. 15 min., Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, išregistruotą, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, nedraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, važiuodamas atbulas atsitrenkė į gelžbetoninį stulpą. Eismo įvykio metu apgadintas elektros stulpas ir automobilis, padaryta 400 Eur žala. Iš karto po eismo įvykio nesustojo, nesant nuketėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje, apie jį nepranešęs policijai, su automobiliu iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais S. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 101, 219, 222, 226 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. A. prisipažino padaręs nusižengimus. Parodė, kad minėtą dieną iš kiemo paėmė V. J. automobilį, raktas buvo automobilio užvedimo spynelėje. Automobilį paėmė V. J. neatsiklausęs, žino, kad automobilis naudojamas darbui. Teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs. Buvo blaivas. Važiuodamas atbulas atsitrenkė į stulpą, išlipęs apžiūrėjo automobilį ir matė, kad apgadintas galinis bamperis, nematė, kad apgadino stulpą. Apie įvykį niekam nepranešė ir nuvažiavo, pastatė automobilį V. J. kieme, iš kur buvo paėmęs.

Liudytojas V. J. parodė, kad savo paaiškinime (b. l. 13) nurodytas aplinkybes tvirtina. Papildomai paaiškino, kad 2019-08-17 buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Kieme stovėjo jo automobilis Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio spynelėje buvo raktas, nes leidžia savo darbininkams naudotis automobiliu darbo reikalais. Išėjęs į lauką pastebėjo, kad automobilis stovi kitoje vietoje, pamatė, kad apgadintas automobilio galas. Suprato, kad automobilį buvo paėmęs kažkas iš darbuotojų ar pažįstamų. Apie 22 val. atvažiavo policijos pareigūnai ir pranešė, kad su jo automobiliu padarytas eismo įvykis. Vėliau sužino, kad automobiliu važiavo pažįstamas S. A. ir įvyko eismo įvykis. Jam jokia žala nepadaryta, pretenzijų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių nusižengimų padarymo faktą ir S. A. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų nusižengimų aplinkybės (b. l. 1), tarnybiniai pranešimai dėl eismo įvykio, iš kurių matyti, kad nuvykus pagal gautą pranešimą nurodytu adresu pasitiko A. R., kuri paaiškino, kad minėtą dieną į jos kiemą automobiliu Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo iš matymo pažįstamas S. A., kuris išvažiuodamas iš kiemo atbulas atsitrenkė į elektros stulpą, nutraukė elektros laidus ir iš eismo įvykio vietos paskubomis pasišalino. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), rastas minėtas po eismo įvykio apgadintas automobilis. Namo šeimininkas V. J. paaiškino, kad prieš porą mėnesių pirko minėtą automobilį, tačiau tai įrodančių dokumentų nepateikė, automobilis stovi kieme, neužrakintas, su rakteliai spynoje, teigė, kad automobilio niekam nedavė ir neperdavė, o Sergejus savavališkai jį pasiėmė be jo žinios. Per duomenų bazę nustatyta, kad S. A. neturi teisės vairuoti (b. l. 2-3), eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti gatvių sankryža, apgadintas stulpas (b. l. 4-5), nuotraukos (b. l. 6-11), A. R. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad į jos kiemą automobiliu Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo iš matymo pažįstamas S. A., kuris išvažiuodamas iš kiemo atbulas atsitrenkė į elektros stulpą, nutraukė elektros laidus ir jos namuose nebuvo elektros. Mano, kad Sergejus neturi teisės vairuoti ir buvo neblaivus, nes iš eismo įvykio vietos paskubomis pasišalino, automobilį galėjo palikti adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 12), V. J. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad automobilis Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi jo kieme, neužrakintas, su rakteliai spynoje, teigė, kad automobilio niekam nedavė ir neperdavė, tačiau nedraudžia savo darbininkams jį naudoti darbo reikmėms, todėl tai, kad automobiliu kažkas važinėjo nekreipė dėmesio. Teigė, kad automobilį S. savavališkai pasiėmė be jo žinios, apie eismo įvykį sužinojo iš policijos (b. l. 13), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 14), transporto priemonės pridavimo – priėmimo aktas (b. l. 15), VĮ Regitra duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad automobilis Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. Š. (b. l. 16), duomenys apie transporto priemonę (b. l. 17-18), atliktų darbų aktas (b. l. 23-24), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad S. A. turi galiojančių nuobaudų (b. l. 39-44), pranešimo ataskaita (b. l. 45-46), kita bylos medžiaga.

S. A. teiginį, kad jis nepastebėjo, jog eismo įvykio metu apgadino stulpą, teismas vertina kaip jo gynybos versiją ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės už padarytą nusižengimą.

Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kur apibrėžiama, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. A. neneigė, kad minėtu laiku buvo nurodytoje vietoje su automobiliu, su kuriuo atsitrenkė į stulpą, išlipęs matė, kad apgadino automobilį, tačiau nurodė, kad nepastebėjo, jog apgadino stulpą. Iš byloje esančių eismo įvykio vietoje padarytų nuotraukų matyti, kad apatinė gelžbetoninio elektros stulpo dalis nuskilusi iki metalinio stiebo, apgadinimo aukštis – 25 cm (b. l. 6-8). Iš automobilio Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukų matyti, kad automobilio užpakalinis bamperis, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis kairės pusės žibintas yra apgadinti. Stulpo ir transporto priemonės apgadinimai patvirtina, kad eismo įvykio metu automobiliui atsitrenkus į gelžbetoninį elektros stulpą smūgis buvo stiprus. Teismo vertinimu, S. A. negalėjo nejausti automobilio ir kontakto, gelžbetoniniam elektros stulpui padaryti apgadinimai akivaizdūs, jie padaryti dėl S. A. kaltės. S. A. neabejotinai pajuto, kad automobiliu kliudė stulpą, suprato sukėlęs eismo įvykį, tačiau nežiūrint to, policijos nekvietė ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad S. A. 2019 m. rugpjūčio 17 d., apie 21 val. 15 min., Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Citroen Xsara Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, išregistruotą, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, nedraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, važiuodamas atbulas atsitrenkė į gelžbetoninį stulpą. Eismo įvykio metu apgadintas elektros stulpas, padaryta 400,03 Eur žala. Iš karto po eismo įvykio nesustojo, nesant nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje, apie jį nepranešęs policijai, su automobiliu iš eismo įvykio vietos pasišalino, tokiais veiksmais padarė ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, numatytus nusižengimus, todėl yra baustinas.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

S. A. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų, o to paties straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Tai alternatyvios papildomos nuobaudos, dėl kurių kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, jog, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų veiksmingiausia siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Administracinėje byloje surinktais duomenimis S. A. teisė vairuoti nėra suteikta, todėl siekiant užkardyti panašaus pobūdžio pažeidimų padarymą ateityje jo atžvilgiu taikytina ANK 28 straipsnyje įtvirtinta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, tikslu, kad jis tam tikrą laiką negalėtų jos įgyti (ANK 28 str. 3 d.). S. A. specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones atimama vienerių metų laikotarpiui, jos terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgiant į visas nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, į tai, kad sunkių padarinių neatsirado, S. A. pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusižengimus, jam skirtinos baudos, numatytos ANK 426 straipsnio 1 dalies, 423 straipsnio 1 dalies, 415 straipsnio 1 dalies, 2 dalies sankcijų ribose su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (ANK 25 str. 2 d., 28 str.). Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 28 straipsniu, 38 straipsniu, 415 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 423 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi, 635 straipsniu, 636 straipsniu,

nutaria:

S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, ir:

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, skirti 60 Eur (šešiasdešimties eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, skirti 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, skirti 330 Eur (trijų šimtų trisdešimties eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, skirti 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra galutinę nuobaudą paskirti 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001. Mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 19104705033.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.