- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-19
- Bylos Nr.
- N-575-245-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-65-3-00333-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutarties R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė : I.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimu R. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 110 straipsnio 5 dalį 700 Lt bauda. Nuobauda skirta už tai, kad 2010 m. spalio 23 d., apie 11.30 val., Panevėžio r. sav., Bernotų k., laikė palaidą savo šunį, kuris lakstė apie jo sodybą ir atbėgęs iš kiemo į dviračių takelį įkando juo važiuojančiai E. B. Ž., padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo R. S. pažeidė Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2003 m. rugsėjo 4 d. sprendimu T-191 patvirtintų Gyvūnų laikymo Panevėžio rajone taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 1.9 punktą.
Šalies argumentai
R. S. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 29 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. S. prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – patenkinti jo skundą dėl Institucijos nutarimo. Nurodo, kad 2010 m. spalio 23 d. jis buvo savo sodyboje, tačiau nei tą, nei kitą dieną niekas nesiskundė, kad jo šuo būtų kam įkandęs. Jokių nusiskundimų dėl laikomo palaido šuns komisariatas anksčiau nėra gavęs. Paaiškina, jog sodyboje laiko du šunis, kurie visada būna pririšti. Apelianto teigimu, šunys buvo pririšti ir protokole nurodomu laiku. Mano, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina jo kaltės. Byloje neapklaustas nei vienas liudytojas, tiesiogiai matęs įvykį. Tuo tarpu liudytojas G. K. paneigė E. B. Ž. nurodytą aplinkybę, patvirtindamas, jog yra matęs šunį ne su pilka, o su tamsia apykakle. Be to, G. K. paneigė, kad apelianto šuo tą pačią dieną įkando ir jam. Tai kad šis liudytojas kažkada yra buvęs užpultas šuns, neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla. Apeliantas nurodo, jog jo kiemas nėra visiškai aptvertas, todėl čia dažnai užklysta ir svetimi šunys. Remtis Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada taip pat nėra pagrindo, kadangi joje yra netikslumų, keliančių abejonių išvados tikrumu. Taip pat teismas nepagrįstai atmetė liudytojų S. S. ir A. V. S. parodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad R. S. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas jį kaltu pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pirmosios instancijos teismo argumentus teisėjų kolegija palaiko ir nebekartoja.
Pažymėtina, kad liudytojais apklausti E. B. Ž., G. K., pareigūnas R. M. buvo visiškai įsitikinę, jog palaidas bėgiojo ir nukentėjusiajai įkando būtent R. S. priklausantis, o ne iš kitur priklydęs, šuo (b. l. 26-27). Liudytojai patvirtino, jog šuo palaidas bėgiojo ne pirmą kartą. Be to, pasak liudytojų, tuo metu, kai E. B. Ž. įkandęs šuo bėgiojo palaidas, R. S. kieme pririštas buvo likęs tik vienas šuo, kas dar labiau sustiprina įsitikinimą, kad palaidas bėgiojo ir įkando būtent apelianto šuo. Tai, kad liudytojai nurodė skirtingą šuns pavadėlio spalvą, nelaikytina esminiu jų parodymų prieštaravimu – pats R. S. nurodė, jog kai pirko, pavadėlis buvo juodas, tačiau vėliau nuo dėvėjimo jis galėjo būti papilkėjęs (b. l. 17), todėl tai, kad vienas liudytojas pavadėlio spalvą nurodė pilką, o kitas – tamsią, nepaneigia jų paaiškinimų tikrumo. Pažymėtina, kad šie liudytojai iki įvykio nepažinojo atsakomybėn traukiamo asmens, jie nėra susiję su juo jokiais ryšiais, nesuinteresuoti bylos baigtimi, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti jų paaiškinimų objektyvumu, todėl pirmosios instancijos teismas jais pagrįstai vadovavosi. Apelianto nurodomi netikslumai specialisto išvadoje, taip pat nelaikytini esminiais. Akivaizdu, jog surašant išvadą, buvo padarytas rašymo apsirikimas, tačiau tokio pobūdžio trūkumas neleidžia paties įrodymo vertinti kaip netinkamo, kadangi jame užfiksuotos esminės aplinkybės (asmens kūno sužalojimo laipsnis, sužalojimų pobūdis ir pan.) nuo dokumente užfiksuotos tyrimo pabaigos datos nesikeičia.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamos nutarties naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Todėl Panevėžio apygardos administracinio teismo nutarties paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutartį R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.