Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2018-12-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-1529-1082/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-12-31
Bylos Nr.
A15.-1529-1082/2018
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00719-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Pažeidėjas
M. N.
Kategorijos
NuorašasAdm. nusižengimo byla Nr. A15.-1529-1082/2018
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00719-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.4.7; 16.9.3.; 16.9.11; 16.9.10.; 21.9.10; 21.11.3. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. gruodžio 31 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,sekretoriaujant Jurgitai Rudokienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam M. N.,nedalyvaujant UAB (duomenys neskelbtini) atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, pagrindinio išsilavinimo, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), neteisto (teistumas išnykęs), administracine tvarka bausto, administracinio nusižengimo bylą, kurioje jis traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. N. 2018 m. gruodžio 2 d. 03.27 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas tam teisės, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant skiriamosios juostos ir apgadino gatvės bortelius, kelio atitvarus, nulaužė gatvės apšvietimo stulpą. Iš eismo įvykio vietos pasišalino palikęs sudaužytą automobilį įvykio vietoje, tuo pažeidė KET reikalavimus. Padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

UAB (duomenys neskelbtini) atstovas į teismo posėdį neatvyko. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bendrovė apie teismo posėdį buvo informuota, teismui apie savo neatvykimo priežastis nepranešė, neprašė bylos nagrinėjimo atidėti, todėl teismas, vadovaudamasis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant.

M. N. teismo posėdžio metu kaltę dėl administraciniame kaltinime nurodytų aplinkybių pripažino visiškai ir parodė, kad jis šiuo metu mokosi vairuoti, todėl įvykio dieną būdamas su draugais sumanė pavažinėti, pasiėmė namuose buvusius sesės vyro automobilio raktus, jiems nežinant ir be jų leidimo, sėdo už vairo ir išvažiavo pasivažinėti. Vairuodamas nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stulpą. Kadangi labai išsigando, iš įvykio vietos pasišalino. Dėl savo veiksmų labai gailisi ir prašo skiriamos baudos sumokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui.

Suinteresuotas asmuo V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad automobilis, kurį įvykio metu vairavo M. N., priklauso jam, jį pastarasis pasiėmė be jo žinios ir leidimo.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo M. N. kaltė viso administracinio kaltinimo apimtyje be jo paties prisipažinimo teisme įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, jo paties rašytiniu paaiškinimu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, R. G. rašytiniu paaiškinimu, išrašu iš vairuotojų registro, lokaline sąmata, kitais bylos duomenimis.

Iš rašytinio M. N. paaiškinimo matyti, kad gyvena su seserimi R. G. (duomenys neskelbtini). Apie 2 val. nakties susiskambino su draugais ir nusprendė pasiimti sesers automobilį „Opel Zafira“ ir su draugais pasivažinėti po miestą. Automobilio raktelius rado namie ant mikrobanginės, sesuo jau miegojo, todėl jai nežinant juos pasiėmė ir išėjo į kiemą kur stovėjo automobilis. Draugai jau laukė jo kieme. Jis sėdo už vairo ir jie išvažiavo link „IKI“ prekybos centro Nemuno gatvėje paskui apsisuko ir važiavo Nemuno gatve link žiedo. Ties PC „Rimi“ prarado automobilio valdymą, automobilis pradėjo slysti ir trankėsi į skiriamoje juostoje esančius atitvarus, po to į apšvietimo stulpą. Automobilio valdymą greičiausiai prarado dėl slidaus kelio ir patirties neturėjimo, nes vairuotojo pažymėjimo dar nėra įgijęs. Šiuo metu mokosi Kelių eismo taisyklių. Po įvykio automobilis nevažiavo, jis labai išsigando, todėl su draugais pabėgo iš eismo įvykio vietos palikę automobilį skiriamoje juostoje. Automobilį vairavo blaivus, niekas iš automobilyje važiavusių asmenų nenukentėjo. Ryte broliui V. N. pasakė, kad padarė eismo įvykį ir iš jo pabėgo, o automobilį paliko eismo įvykio vietoje. Dėl padaryto pažeidimo gailisi. Stengsis nuostolius atlyginti (b. l. 11).

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. P. 2018 m. gruodžio 2 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjas matė kaip į stulpą atsitrenkė „OPEL ZAFIRA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nuvykus pastebėjo „OPEL ZAFIRA“, valstybinis Nr., (duomenys neskelbtini) automobilį, kuris atsitrenkė į kelio atitvarus, bei nuvertė kelio šviestuvą. Automobilio vairuotojas pasišalino. Automobilis apgadintas (b. l. 5).

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių tarnybos 1-ojo būrio specialisto M. Č. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2018 m. gruodžio 2 d. apie 03.27 val. (duomenys neskelbtini) sankryža, automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas slidžiame kelyje nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant saugumo salelės, nulaužė atitvarus, stulpą ir automobilį palikęs eismo įvykio vietoje iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pareigūnai automobilį priverstinai nuvežė, eismo įvykį įformino. Tiriant medžiagą buvo nustatytas automobilio savininkas V. G., paaiškėjo, kad automobiliu naudojasi jo žmona R. G., kuri paaiškino, kad automobilį savavališkai pasiėmė jos brolis M. N. ir naktį su juo padarė eismo įvykį. Apklausus M. N. paaiškėjo, kad jis naktį gruodžio 2 d. savavališkai, nežinant seseriai R. G. pasiėmė automobilio raktelius ir vairavo jos automobilį „Opel“. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve ties PC „RIMI“ jo nesuvaldė užvažiavo ant saugumo salelės, nulaužė atitvarus, stulpą ir automobilį palikęs eismo įvykio vietoje iš eismo įvykio vietos pasišalino, nes neturėjo teisės jį vairuoti, be to išsigando, kad sudaužė svetimą automobilį. Nustatyta, kad M. N. tikrai neturi teisės vairuoti automobilio. Padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį. Kokia tiksli žala duomenų negauta. Telefonu buvo kalbėta su (duomenys neskelbtini) inžinieriumi, kuris patvirtino, kad žala viršija 750 eurų, tačiau darbų sąmatos neatsiuntė. Automobilis gražintas naudotojai nurodant jo neparduoti ir nekeisti paskirties (b. l. 6).

Iš rašytinio R. G. paaiškinimo matyti, kad 2018 m. gruodžio 2 d. pasigedo automobilio „Opel Zafira“, iš karto skambino 112 pagalbos telefonu, liepė laukti policijos pareigūnų. Kiek vėliau sulaukė skambučio, kad jos automobilis padarė auto įvykį (duomenys neskelbtini). Tada liepė nuvykti į (duomenys neskelbtini) rašyti paaiškinimo dėl automobilio vagystės. Kai nuvyko į komisariatą jos brolis V. N. pasakė, kad jos brolis M. N. su drauge automobilį nuvarė. Po kiek laiko dar sužinojo, kad buvo dar keli asmenys, kurių ji nepažįsta. Ji broliui automobilio raktelių nedavė, kodėl brolis taip padarė ji nežino. Jai pažadėjo atlyginti nuostolius, todėl pretenzijų neturi (b. l. 10).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. G. (b. l. 12).

Iš ataskaitų žiūryklės pažymos matyti, kad duomenų apie M. N. vairuotojų registre nėra (b.l. 13).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktos lokalinės sąmatos matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) buvusio eismo įvykio padarinių šalinimo suma – 1214,21 Eur.

Visi aukščiau nurodyti, byloje esantys įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama asmens padarytos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir M. N. kaltei pagrįsti. Teismo vertinimu, pastarųjų įrodymų visuma patvirtina, kad M. N. administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir vietoje, vairuodamas automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas tam teisės, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant skiriamosios juostos ir apgadino gatvės bortelius, kelio atitvarus nulaužė gatvės apšvietimo stulpą. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. M. N. šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, 127 punktą, įpareigojantį vairuotojus važiuoti neviršijant leistino greičio, pasirinkant važiavimo greitį, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, 219.1 punktą, įpareigojantį įvykus eismo įvykiui nedelsiant sustoti, nesukeliant papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad administraciniame kaltinime M. N. inkriminuotas automobilio vairavimas neturint šios teisės nepatenka nei į ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, nei į 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį ir atitinka savarankiško ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra ir ją patvirtina byloje esantys duomenys – paties M. N. parodymai teisme bei rašytinis jo paaiškinimas, išrašas iš vairuotojų registro, tarnybiniai pranešimai. Todėl teismas, įvertinęs tai, kad administraciniame kaltinime yra įtvirtinta aplinkybė dėl M. N. automobilio vairavimo neturint teisės, ji M. N. nėra netikėta, yra žinoma, poreikio plėsti ar pildyti kaltinimo nėra, automobilio vairavimas neturint šios teisės yra įrodytas byloje esančiais įrodymais, sprendžia apie būtinybę ANK 635 straipsnio 3 dalies pagrindu tikslinti administracinio nusižengimo protokole aprašytų M. N. veiksmų kvalifikavimą, be kita ko nurodant ir teisės aktą, kurio reikalavimai pažeisti, bei konkretų jo punktą. Apie galimą jo veiksmų kvalifikavimo patikslinimą teismas įspėjo patį M. N. teismo posėdžio metu.

Taigi administraciniame kaltinime aprašytieji M. N. veiksmai atitinka ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtis, jo kaltė įvykdžius šiuos nusižengimus visiškai įrodyta, todėl jis baustinas.

M. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusižengimus ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracines nuobaudas pažeidėjui, teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimų padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę – M. N. yra jauno amžiaus, dirbantis, neteistas (teistumas išnykęs) (b. l. 4), administracine tvarka baustas, tačiau ne už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą (b. l. 2-3). Jo padaryti administraciniai nusižengimai yra pavojingi, keliantys grėsmę eismo dalyvių saugumui, jų sveikatai bei gyvybei. Teismas taipogi atsižvelgia į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visas aplinkybes teismas daro išvadą, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti M. N. už nusižengimų padarymą paskiriant straipsnių sankcijose numatytas baudas, jų dydžius nustatant minimalius. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintinos ir paskirtos galutinės subendrintos baudos mokėjimas išdėstomas dalimis.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Nors bylos duomenys liudija, kad šiuo metu M. N. neturi įgijęs specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, tačiau jis gali tokią teisę įgyti. Todėl atsižvelgiant į tai, kad M. N. padarė administracinį nusižengimą neturėdamas teisės vairuoti, pasišalino iš eismo įvykio vietos, kas rodo jo neatsakingumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu, kitus jį charakterizuojančius duomenis, siekiant tokią teisę apriboti, jam skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytam minimaliam laikotarpiui.

ANK 426 straipsnio 8 dalis taipogi numato, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Tačiau šiuo atveju, atsižvelgdamas į nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes bei į tai, kad duomenų, patvirtinančių automobilio savininko V. G. žinojimą, kad M. N. jam priklausantį automobilį panaudos nusižengimų padarymui, nėra, teismas sprendžia apie pagrindo skirti M. N. automobilio konfiskavimą nebuvimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 635-637 straipsniais, teismas

nutaria:

M. N. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, bei paskirti jam administracinę nuobaudą – 10 Eur (dešimties eurų) baudą.

M. N. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje, bei paskirti jam administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą

M. N. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, bei paskirti jam administracinę nuobaudą – 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, administracines nuobaudas subendrinti ir M. N. skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų) baudą.

Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis sumokant per 12 mėnesių laikotarpį.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti pradėta mokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, mokėjimo pavedime privalomai nurodant ROIK: (duomenys neskelbtini) bei įmokos kodą – 1001.

Vadovaujantis ANK 426 straipsnio 7 dalimi M. N. skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo paskelbimo dienos.

Nesumokėjus baudos nurodytu terminu, ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėja Rita Dirkė