- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-01
- Bylos Nr.
- 2YT-10948-1212/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00944-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Vegys
- Pareiškėjas
- K. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
- 3.1.7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje teisėjas Mindaugas Vegys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. B., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė
Šalies argumentai
pareiškėjas pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo nustatyti, kad po jo tėvo J. B. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė S. B. faktiškai pradėjusi valdyti palikimą.
Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama, S. B.. Po mamos mirties pareiškėjas su savo broliu, A. B., įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į Jonavos rajono 4-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Turtas kurį pareiškėjas norėtų paveldėti po mamos mirties yra butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau tvarkant paveldėjimo dokumentus paaiškėjo aplinkybė, kad pareiškėjo mama, S. B., nėra įstatymo nustatyta tvarka priėmusi palikimo po savo sutuoktinio ir pareiškėjo bei jo brolio tėvo, J. B., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties. Todėl siekiant gauti paveldėjimo liudijimą į visą tėvams priklausantį santuokinį turtą, o ne į jo ½ dalį, notarė pasiūlė kreiptis į teismą nusistatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B. palikimą priėmė po J. B. mirties, faktiškai pradėjusi valdyti jo turtą. Po sutuoktinio, J. B. mirties, S. B. ir toliau liko gyventi jiems jungtinės santuokinės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registre įregistruotas S. B. vardu. Po sutuoktinio mirties S. B. pradėjo naudotis J. B. priklausiusiais asmeniniais daiktais. Mirus sutuoktiniui, S. B. ir toliau mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją ir kitas komunalines paslaugas. Dalį mokesčių už buto (duomenys neskelbtini), komunalines ir kitas paslaugas mamos prašymu pareiškėjas sumokėdavo iš savo sąskaitos. Tai, kad po J. B. mirties palikimo niekas nepriėmė patvirtina pridėdamas prie šio pareiškimo (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro liudijimas, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), apie palikimo nepriėmimą. Daugiau paveldėtojų nėra. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B. faktiškai priėmė palikimą po savo sutuoktinio, J. B. mirties būtina tam, kad pareiškėjas su broliu A. B., galėtų gauti paveldėjimo liudijimą į visą tėvams priklausantį turtą ,o ne į jo ½ dalį ir ateityje galėtų tinkamai disponuoti paveldėtu turtu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo A. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad visiškai sutinka su pareiškėjo pareikštu reikalavimu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Pareiškimas tenkintinas.
Bylų nagrinėjimas ypatingąja teisena (CPK XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (CPK 443 straipsnio 8 dalis).
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Byloje nustatyta, kad S. B. ir J. B. yra pareiškėjo tėvai. S. B. ir J. B. santuokos metu, (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu S. B. vardu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į butą/patalpą-butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pareiškėjo tėvas J. B. mirė, po jo mirties pareiškėjo motina į notarų biurą dėl palikimo priėmimo sutuoktinio vardu nesikreipė. Po J. B. mirties jo palikimas nėra priimtas, palikėjas nebuvo sudaręs oficialaus testamento. Po J. B. pareiškėjo motina liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties S. B. pradėjo naudotis J. B. priklausiusiais asmeniniais daiktais. Už butui teikiamas komunalines paslaugas mokėjo pareiškėjo motina S. B., dalį mokesčių už buto (duomenys neskelbtini), komunalines ir kitas paslaugas mamos prašymu pareiškėjas sumokėdavo iš savo sąskaitos.
Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjo pareiškimas laikomas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatuotina, jog S. B. po sutuoktinio J. B. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo šį turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jai nebuvo išduotas. Pažymėtina, kad suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nepareiškė.
Pareiškėjo prašomą nustatyti faktą patvirtino byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka. Kitokia tvarka pareiškėjas negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti visą tėvo J. B. palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis juridinę reikšmę turintį faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje nepatirtos. Pareiškėjų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsniu, 259-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, palikimą priėmė jo sutuoktinė S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi valdyti J. B. turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant pareiškėjui K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.