Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovei VšĮ „N. r.“ dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareikštu ieškiniu ieškovė I. P. galutinai sutikslinusi ieškinio reikalavimus, atsižvelgdama į tai, kad teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, teisme negali būti reiškiamas ir atitinkamai negali būti nagrinėjamas reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą, todėl prašo išnagrinėti iš esmės darbo ginčą dėl teisės pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti ieškovę į darbą ir priteisti jai iš atsakovės 3 000 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iš darbo esant nepatenkinamiems išbandymo rezultatams teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp ieškovės I. P. ir atsakovės VšĮ „N. r.“ buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 073, kurios pagrindu ieškovė nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. pradėjo dirbti pas atsakovę (duomenys neskelbtini) pareigose (2024-01-25 DOK – 3837, DGK byla elektroninės b. l. 38 – 40, 42). Ieškovė, pradėjusi dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose, buvo supažindinta su (duomenys neskelbtini) pareiginiais nuostatais, darbo tvarkos taisyklėmis ir kitais lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais ieškovės darbo sąlygas (2024-01-25 DOK – 3837, DGK byla elektroninės b. l. 40). Sudarant darbo sutartį buvo nustatytas trijų mėnesių išbandymo laikotarpis. 2023 m. spalio 26 d. apie atleidimą iš darbo ieškovė buvo įspėta raštu apie darbo sutarties nutraukimą neišlaikius bandomojo laikotarpio, su kuriuo ieškovė susipažino ir jį pasirašė (2024-01-25 DOK – 3837, DGK byla, elektroninės b. l. 44). Minėtame įspėjime dėl darbo sutarties nutraukimo nurodyta pagrindinė priežastis – nepatenkinami išbandymo rezultatai: agresyvus elgesys su klientais; klientų nusiskundimai dėl darbuotojos netinkamo elgesio; neįsisavinama darbo specifika; namų ruošos darbai klientų namuose atliekami netinkamai; nepareigingumas. VšĮ „N. r.“ direktorė priėmė įsakymą, kuriuo nuo 2023 m. spalio 31 d. nutraukė su ieškove sudarytą darbo sutartį DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu – pripažinus, kad išbandymo rezultatai yra nepatenkinami (2024-01-25 DOK – 3837, DGK byla, elektroninės b. l. 43); nesutikdama su atleidimu iš darbo darbuotoja 2023 m. lapkričio 8 d. prašymu kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (2024-01-25 DOK – 3837, DGK byla, elektroninės b. l. 1 - 14), kuri sprendimu darbuotojos prašymą atmetė (2024-01-25 DOK – 3837, DGK byla, elektroninės b. l. 1 - 132).

Pagal 36 straipsnio 1 dalį, siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. DK 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išbandymo terminas negali būti ilgesnis negu trys mėnesiai, neskaitant laiko, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių. Pagal DK 36 straipsnio 3 dalį, pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti išeitinės išmokos.

Pagal DK 151 straipsnį, kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pažymėtina, kad sudarant darbo sutartį galima susitarti dėl išbandymo, kuris nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu norint patikrinti, ar darbas tinka pačiam darbuotojui (DK 36 straipsnio 1 dalis). DK 36 straipsnio 3 dalis įtvirtina savarankišką darbo sutarties nutraukimo pagrindą – jei darbdavys pripažino, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti jam išeitinės išmokos. Taigi, darbuotojo atleidimo pagal šį straipsnį faktinis pagrindas – nepatenkinami išbandymo rezultatai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo darbdavio iniciatyva, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti sulygto darbo. Nagrinėdamas tokias bylas teismas negali spręsti klausimų, kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva, t. y. negali pripažinti, kad darbuotojas tinka pavestam darbui. Teismo pareiga yra tik patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, jog darbuotojas neišlaikė išbandymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2010).

Nagrinėjamos bylos atveju išbandymas šalių sudarytos darbo sutarties 3 punkte buvo nustatytas tiek darbdavės, tiek darbuotojos iniciatyva. Teismas akcentuoja, kad pasirašydama darbo sutartį savo parašu ieškovė patvirtino sutikimą su joje nustatytomis sąlygomis, tuo pačiu pritarė nustatytai išbandymo sąlygai. Nustatyta, kad ieškovė 2023 m. spalio 31 d. atleista iš darbo bendrovėje pagal DK 36 straipsnio 3 dalį, esant nepatenkinamiems išbandymo rezultatams. Teismas pabrėžia, kad išbandymo rezultatų, t. y. darbuotojo tinkamumo dirbti sulygtą darbą, vertinimas yra išimtinai darbdavio prerogatyva.

Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškovės netinkamumą grindė tuo, kad ieškovės išbandymo rezultatai nepatenkinami ir ji neišlaikė išbandymo dėl to, jog ieškovė agresyviai elgiasi su klientais, iš klientų gauti nusiskundimai dėl darbuotojos netinkamo elgesio, neįsisavinama darbo specifika, namų ruošos darbai klientų namuose atliekami netinkamai, yra nepareiginga. Šios aplinkybės patvirtintos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais: (duomenys neskelbtini) regiono vadovės G. G. 2023 m. spalio 25 d. teiktu VšĮ „N. r.“ direktorei atsiliepimu dėl I. P. bei atsakovės klientų atsiliepimais: 2023 m. spalio 9 d. S. Č. nurodė, kad nepageidauja I. P. savo namuose, nes erzina jos elgesys ir nenorėtų jos matyti, 2023 m. spalio 18 d. J. O. N. nurodė, kad daugiau į jos namus nebūtų siunčiama ieškovė, nes po jos apsilankymo jai pablogėjo sveikata, ieškovė elgėsi nekultūringai, kalbėjo agresyviai, ji ieškovės bijojo, todėl užsidarė savo kambaryje ir jai sukilo spaudimas (2024-01-25, DOK – 3837, DGK byla, b. l. 45, 46, 47). Nors ieškovė teigia, kad šioms klientėms ji neteikė jokių paslaugų, tačiau teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo abejoti atsakovės klientų pateikta informacija, tai yra tik ieškovės gynybinė pozicija, o paneigiančių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Iš pateikto atsakovės į DGK bylą atsakymo matyti, kad pateikus (duomenys neskelbtini) regiono vadovei G. G. rašytinį pranešimą VšĮ „N. r.“ direktorei ir siekiant išsiaiškinti situaciją, 2023 m. rugpjūčio 29 d. buvo organizuotas susitikimas su pačia ieškove bei atsakovės skyriaus vadovais ir socialinio darbo vadybininke (2024-01-25, DOK – 3837, DGK byla, elektroninės b. l. 36). Minėtame susitikime ieškovė buvo supažindinta su rašytiniais klientų skundais, jos tiesioginės vadovės rašytiniu pranešimu dėl netinkamai atliekamų pareigų. Kad ieškovės darbu buvo nepatenkinti klientai ir ji buvo supažindinta su jų nusiskundimais patvirtina pačios ieškovės į bylą pateiktas garso įrašas, kuriame 2024 m. spalio 26 d. įteikiant ieškovei atsakovės įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą, ieškovė neneigė, kad su ankstesniais skundais buvo supažindinta (2024-05-14, DOK – 19809, garso įrašas nuo 00:01:14 iki 00:01:27). Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė beveik prieš mėnesį laiko iki įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą, jau 2023 m. rugpjūčio 29 d. buvo supažindinta apie netinkamą jos pareigų atlikimą, apie klientų nusiskundimus ir darbdavys suteikė galimybę ieškovei pasitaisyti. Todėl atmestini ieškovės argumentai, kaip nepagrįsti, kad ji savo darbą atliko tinkamai ir apie klientų skundus jai nieko nebuvo žinoma ir ji su jais buvo nesupažindinta.

Savo ruožtu ieškovė ginasi tuo, kad jos darbas buvo vertinamas gerai, pateikė į bylą penkių klientų atsiliepimus apie suteiktas paslaugas, iš kurių 3 klientai atliktų paslaugų kokybę vertina patenkinamai arba blogai (2024-01-25, DOK – 3837, DGK byla, elektroninės b. l. 24, 25, 26, 27, 28). Teismas nevertina šių klientų atsiliepimų, nes jie visi yra gauti po 2023 m. spalio 26 d. pranešimo dėl ieškovės darbo sutarties nutraukimo. Taip pat nevertintinas ir atsakovės pateiktas į bylą A. K. pasirašytas už S. T. skundas, nes jis pateiktas ieškovės darbo sutarties nutraukimo dieną, t. y. 2024 m. spalio 31 d., yra neaktualus ir neturi jokios teisinės reikšmės.

Nagrinėjamu atveju itin atsižvelgtina ir į ieškovės asmenybės ypatumus, nustatytus jai atliktos 2023 m. kovo 28 – gegužės 3 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės metu (2024-07-01, DOK – 25938). Iš šios ekspertizės turinio matyti, kad ieškovei konstatuotas (duomenys neskelbtini), kuris turi įtakos jos mąstymui ir atitinkamai – elgesiui. Teismo psichiatrijos ekspertizės metu buvo nustatyta, kad I. P. asmenybė (duomenys neskelbtini). Yra kategoriška, stokoja lankstumo, nepakanti kritikai jos atžvilgiu, įžvelgia aplinkinių veiksmuose negeranoriškumą jos atžvilgiu, linkusi aplinkinių kaltinimui. Teismo vertinimu, tokie ieškovės asmenybės bruožai reikšmingai įtakojo jos veiksmus ir šiuo nagrinėjamu atveju klientai, kuriems ieškovė teikė paslaugas nepageidavo jos matyti savo namuose.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neigiamą išbandymo rezultatą darbdavys gali įrodinėti visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad darbdavys nėra visiškai laisvas vertinti išbandymo rezultatų, tačiau atleidžiant darbuotoją išbandomo laikotarpio metu jam nepateisinus lūkesčių nėra taikomi tokie griežti reikalavimai kaip nutraukiant darbo sutartį bendraisiais pagrindais. Aptariamas darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra lankstesnis tuo aspektu, kad įrodinėjant aplinkybę, jog darbuotojas netinka darbo sutartyje nurodytam darbui, netaikomas objektyvusis įrodinėjimo standartas, pagal kurį darbdavio nurodomas darbo sutarties nutraukimo priežastis kiekvienas asmuo turėtų objektyviai įvertinti kaip pakankamas pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo. Darbuotojui nesutinkant su darbo sutarties nutraukimo DK 36 straipsnio pagrindu teisėtumu, darbdaviui pakanka įrodyti, kad egzistavo sąlygos susiformuoti konkretaus darbdavio subjektyviai pozicijai, jog darbuotojas jam netinka (Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2088-945/2019).

Nagrinėjamoje byloje pateikti rašytiniai įrodymai laikytini pakankamais spręsti, kad egzistavo sąlygos susiformuoti konkretaus darbdavio subjektyviai pozicijai, jog darbuotoja jam netinka. Šių aplinkybių visuma paneigia ieškovės išsakytus teiginius, kad ieškovė buvo atleista tik po to, kai ją 2023 m. spalio 25 d. iš darbovietės policija išvežė atlikti psichiatrinės ekspertizės. Pažymėtina, kad iš klientų skundai apie ieškovės netinkamą pareigų atlikimą buvo gaunami gerokai anksčiau, t. y. iki jos išvežimo į psichiatrinę ekspertizę ir su jais ieškovė jau 2023 m. rugpjūčio 29 d. buvo supažindinta darbdavės organizuotame susitikime, todėl vien šis įvykis negalėjo įtakoti darbdavės apsisprendimo nutraukti su ieškove darbo sutartį.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad darbdavė įrodė, jog darbuotojos gebėjimai neatitiko jos poreikių, darbuotoja nesusitvarkė su pavestomis užduotimis dėl savo grubaus elgesio, agresijos, dirbdama su socialiai pažeidžiama žmonių grupe – senyvo amžiaus žmonėmis, reikalaujančio didelio pakantumo, tolerantiškumo geranoriškumo, tiek savo gebėjimų stoka, tiek netinkamu požiūriu į darbą, suvokimo stoka, dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių ieškovė nesugebėjo dirbti sulygto darbo, jos darbo rezultatai buvo nepatenkinami, taigi, darbdavė įrodė, kad darbuotoja neišlaikė išbandymo, todėl darbdavė turėjo pakankamą pagrindą nutraukti su ieškove sudarytą darbo sutartį DK 36 straipsnio 3 dalies pagrindu, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Vien tai, jog darbdavė darbuotojos išbandymo metu padarė kitokias jos išbandymo rezultatų vertinimo išvadas, nei tikėjosi darbuotoja, nesuponuoja išvados, jog ieškovė iš darbo atleista neteisėtai.

Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo įmonėje neteisėtu.

Ieškovė taipogi prašė priteisti jai iš atsakovės neturtinę žalą. Pripažinus, kad ieškovė iš darbo atleista teisėtai ir pagrįstai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų darbdavės veiksmų – nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakomybei kilti. Nors ieškovė kaltino atsakovę, kad tiesioginės vadovės nurodymu R. B. paskelbė apie ją tikrovės neatitinkančią, ieškovę žeminančią informaciją socialiniuose tinkluose, tačiau R. B. nedirba pas atsakovę ir kaip nurodė atsakovės atstovas teismo posėdžio metu, darbdavė šio asmens nežino, todėl teismas negali vadovautis ieškovės deklaratyviais teiginiais, kurie yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Jeigu ieškovė mano, kad jos teisės yra pažeistos ji turi teisę minėtam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka pareikšti ieškinį kitoje byloje. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė yra kalta dėl komentarų apie ieškovę socialiniuose tinkluose. Esant aukščiau padarytoms išvadoms, atmetamas ieškovės reikalavimas priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; ieškinys atmetamas; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovės naudai, todėl teismas vertina, kad atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą nėra.

Atsakovė teismo prašė priteisti jai iš ieškovės ją atstovavusiam advokatui sumokėtas jos patirtas 1 058,75 Eur ir 605 Eur, viso 1 663,75 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (2024-04-29, DOK – 17534, 2024-09-24, DOK - 37096). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iš ieškovės 1 663,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrė.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei VšĮ „N. r.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 663,75 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų šešiasdešimt trijų eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. DGKS-7462 darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)22502/2023 laikyti netekusiu galios.

Sprendimui įsiteisėjus, siųsti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus darbo ginčų komisijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.