Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosios E. K. įgaliotajai atstovei advokatei A. Z.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., gimusi (duomenys neskelbtini) Šilutės r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivė, netekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui, tai yra, 2024-12-22, apie 22 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia metė peilį mažametei dukrai E. K., gim. (duomenys neskelbtini), į nugarą, tuo padarydama durtinę-pjautinę žaizdą nugaros kairėje pusėje, kas nukentėjusiajai E. K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kaltinamoji A. M. savo kaltės neneigia, o ir ištirti bei įvertinti byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina įvykio aplinkybes ir jos kaltę. Minėtos kaltinamosios veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes ji 2024-12-22, apie 22 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia mesdama peilį mažametei dukrai E. K., gim. (duomenys neskelbtini), į nugarą, padarė minėtai nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Skirdamas bausmę A. M., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

A. M. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi jį padariusi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgtina A. M. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus, tikslus, jos asmenybę, tai, kad ji neteista (1 t., b. l. 178-179) įvykdė nesunkų nusikaltimą, nebausta administracine tvarka (1 t., b. l. 176), į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad ji turi sveikatos sutrikimų, po įvykio lankėsi pas psichiatrą, psichologą (1 t., b. l. 168), tai, kad ji mokosi (2 t., b. l. 122), šiuo metu laukiasi kūdikio (2 t., b. l. 125), po įvykio atlygino Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos padarytą žalą (2 t., b. l. 123). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įvertinus kaltinamosios elgesį po įvykio, tai, kad ji ėmėsi aktyvių veiksmų sprendžiant sveikatos problemas, pagrįstai manytina, kad bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnyje bus pasiekti A. M. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje paskyrus laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros.

Kadangi kaltinamoji A. M. prisipažino kalta pagal pareikštą kaltinimą ir baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsnį jai skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu.

Nukentėjusiosios mažametės E. K. atstovas pagal įstatymą E. K. pareiškė civilinį ieškinį kuriuo prašo priteisti iš kaltinamosios A. M. minėtai nukentėjusiajai 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžiu priteistos sumos visiško atlyginimo (1 t., b.l.119-131). Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, 109 straipsnį nukentėjusysis, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę į jos atlyginimą. Byloje nustatyta, kad A. M. nukentėjusiajai E. K. neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais dėl patirto smurto, padarė tyčiniais nusikalstamais veiksmais. Minėtai nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kad nukentėjusiajai padarytas sužalojimas sukėlė neigiamas ilgalaikes pasekmes ir dėl to buvo ar šiuo metu reikalinga lankytis pas medikus ar kitus specialistus. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į bylos aplinkybes, į kaltinamosios kaltės laipsnį ir jos turtinę padėtį, tai, kad ji yra nedirbanti, jos galimybę dirbti ir gauti pajamas riboja, tai, jog ji yra šiuo metu nėščia, mokosi, turi du nepilnamečius vaikus, tai yra E. K. ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), todėl įvertinus visų šių aplinkybių visetą, į kaltinamosios nukentėjusiajai padaryto kūno sužalojimo mąstą bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, iš dalies tenkintinas nukentėjusiosios E. K. atstovo pagal įstatymą E. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš kaltinamosios A. M. priteistina 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 str.). Kasacinės instancijos teismas formuodamas vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Šiuo atveju iš dalies patenkinus reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tenkintinas nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą ieškinio reikalavimas priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą iki visiško neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.37 str.). Minėtos palūkanos priteistinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį nustatytina, jog A. M. priteistą neturtinę žalą (500 Eur) turi sumokėti per 4 (keturis) mėnesius, tai yra sumokant kiekvieną mėnesį po 125 Eurus, taip pat 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (500 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško neturtinės žalos atlyginimo.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė kaltinamajai A. M. civilinį ieškinį dėl 54,20 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiosios E. K. gydymą (1 t., b.l.129-130). Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025-10-16 nutartimi pirminė civilinė ieškovė – Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, pakeista jos teisių perėmėja – Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (2 t., b. l. 108-109). Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji nurodė, kad atlygino padarytą žalą ir pateikė šią aplinkybę patvirtinantį 2025-11-04 pinigų pervedimo kvitą (2 t., b. l. 123), iš kurio matyti, kad A. M. sumokėjo 54,20 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už minėto nukentėjusiojo gydymą. Esant tokioms aplinkybėms procesas dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 54,20 Eur civilinio ieškinio nutrauktinas, nes žala atlyginta (BPK 107 straipsnis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025-04-16 nutartimi pripažinta, kad teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiajai E. K. yra būtinas advokatas (įgaliotasis atstovas) ir apie šią nutartį pranešta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriui (2 t., b. l. 73-74). Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus pranešimo matyti, kad nukentėjusiąją E. K. atstovauti parinkta advokatė A. Z. (2 t., b. l. 82), kuri nukentėjusiąją atstovavo ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu.

Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė į bylą 2025-11-03 patikslintą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašoma priteisti valstybei 1050,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurios susidarė teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai E. K. (2 t. b.l.128).

Nors kaltinamoji A. M. yra darbingo amžiaus, tačiau šiuo metu ji yra nėščia, tai riboja galimybę dirbti ir gauti pajamas, mokosi, jos gaunamas pajamas sudaro tik gaunama stipendija, be to, ji turi du nepilnamečius vaikus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais mažintinos valstybės naudai išieškotinų iš kaltinamosios už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai išlaidų suma ir iš A. M. išieškotina 300 Eur valstybės naudai nukentėjusiosios E. K. atstovavimo išlaidoms apmokėti.

A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 31-32) paliktina iki šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta, teisminio nagrinėjimo metu negauta duomenų apie netinkamą kaltinamosios elgesį nukentėjusiosios (dukters) E. K. atžvilgiu, todėl su minta kardomąja priemone kaltinamajai paskirti įpareigojimai – nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja E. K., naikintini nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra peilis, paimtas iš pakabinamos virtuvės spintelės (pakuotės Nr.(duomenys neskelbtini)) ir pagalvės užvalkalas (pakuotės Nr. (duomenys neskelbtini)), saugojami Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje pagal 2025-03-14 aktą (1 t., b. l. 152), kaip menkaverčiai daiktai, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o kiti peiliai, paimti iš peilių dėklo bei nuo spintelės prie kriauklės, saugojami pagal minėtą aktą, nelaikytini daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, todėl grąžintini A. M.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu teismas,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti jai laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, devyniems (9) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę A. M. sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jai galutinę šešių (6) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigoti A. M. keturis (4) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nukentėjusiosios mažametės E. K. atstovo pagal įstatymą E. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamosios A. M. priteisti nukentėjusiajai E. K., gim. (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško neturtinės žalos atlyginimo, nustatant, jog priteistą neturtinę žalą (500 Eur) A. M. turi sumokėti per 4 (keturis) mėnesius, tai yra sumokant kiekvieną mėnesį po 125 Eur, taip pat 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (500 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško neturtinės žalos atlyginimo.

Procesą dėl Valstybinės ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (pirminė civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa) 54,20 Eur civilinio ieškinio nutraukti.

Išieškoti iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300 Eur (tris šimtus eurų) valstybės naudai nukentėjusiosios E. K. atstovavimo išlaidoms apmokėti. Nurodytą sumą (300 Eur) sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų nurodytų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB „Artea“ bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; UAB Urbo bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, tai yra nepasišalinti iš gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) palikti iki šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o jai paskirtus įpareigojimus – nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja E. K., panaikintini nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, peilį paimtą iš pakabinamos virtuvės spintelės (pakuotės Nr.(duomenys neskelbtini)) ir pagalvės užvalkalą (pakuotės Nr. (duomenys neskelbtini)), saugojamus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje pagal 2025-03-14 aktą, sunaikinti, o kitus peilius, paimtus iš peilių dėklo bei nuo spintelės prie kriauklės, saugojamus pagal minėtą 2025-03-14 aktą, grąžinti A. M.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.