- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-08-27
- Bylos Nr.
- 1-2081-1201/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Božena Mozūraitienė
- Kaltinamasis
- E. K.
- Nukentėjusysis
- E. J.
- Kategorijos
- 1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.1.14.1Proceso išlaidų atlyginimas (BPK 103–105 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. E. K., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2023 m. spalio 31 d., apie 20.25 val., šviesoforais reguliuojamoje J. Tiškevičiaus g.– Abiejų Tautų Respublikos plento sankryžoje, Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę pažeidė KET 157 punkto reikalavimą, numatantį, kad sukdamas į kairę vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, tai yra, būdamas nepakankamai atsargus, jis, jo judėjimo kryptimi degant žaliam mirksinčiam šviesoforo signalui, vairuojamu automobiliu J. Tiškevičiaus gatve nuo Senojo Gardino plento pusės įvažiavęs į sankryžą ir sukdamas į kairę – į Abiejų Tautų Respublikos plentą, eismo kryptimi link Trakų pusės, sudarydamas kliūtį nedavė kelio J. Tiškevičiaus gatvės kelio priešinga eismo kryptimi, degant žaliam mirksinčiam šviesoforo signalui, į sankryžą įvažiavusiam ir per sankryžą tiesiai važiavusiam E. J. vairuojamam mopedui „Aprilia SR 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko, susidūrus transporto priemonėms, E. J. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiais savo veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. K. savo kaltę pripažino ir parodė, kad važiavo automobiliu „Volkswagen Passat“ kartu su būsima žmona į kapines nuo Daniliškių pusės, reguliuojamoje sankryžoje norėjo sukti į kairę, į Trakų pusę. Degė žalias mirksintis šviesoforo signalas. Pažiūrėjo, kad iš priekio niekas neatvažiuoja, suko į kairę, per neatsargumą nepastebėjo motorolerio, važiuojančio iš priekio tiesiai, nedavė jam kelio ir susidūrė su juo viduryje sankryžos. Motoroleris atsitrenkė į jo automobilio dešinės pusės priekinį sparną, veidrodėlį, ratą. Įvykis įvyko dėl jo neatsargumo ir nepasirinkto saugaus greičio. Pasiteiravo nukentėjusiojo, ar viskas gerai, iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Vaikinas atsikėlęs sakė, kad jam skauda riešą, nepasakys, kurios rankos. Jokių kitų sužalojimų nematė, teiravosi, ar tikrai gerai jaučiasi, jis sakė, kad taip. Sutinka, kad jo veiksmais galėjo būti sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Po įvykio norėjo pasidomėti, kaip sekasi nukentėjusiajam, bet jo paties nepavyko susirasti, iš jo draugo sužinojo, kad jam atliekama operacija. Vyko kontaktas su nukentėjusiojo atstove, atsiprašė telefonu, tačiau tai nėra atsiprašymas, norėjo gyvai susitikti, tačiau nepavyko susitarti dėl tam tikrų aplinkybių. Norėtų šiandien atsiprašyti, kad buvo neapdairus ir nepastebėjo kliūties.
Motyvuojamoji dalis
3. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėja ir prokuroras sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Be kaltinamojo prisipažinimo teisme jo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:
4. Kaltinamasis E. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2023 m. spalio 31 d. vairuojamu automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo į kapines, esančias (duomenys neskelbtini). Apie 20.25 val. jis J. Tiškevičiaus gatve nuo Senojo Gardino plento pusės pasiekė šviesoforais reguliuojamą sankryžą su Abiejų Tautų Respublikos plentu, kurioje ketino sukti į kairę. Privažiavus sankryžą, jo judėjimo kryptimi pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas. Nors nematė tuo metu degusių signalų kitiems eismo dalyviams, tačiau žinojo, kad tuo pačiu metu tas pats signalas dega ir transporto priemonėms, kurios J. Tiškevičiaus gatve į sankryžą įvažiuoja, judėdamos priešprieša jam, nuo kitoje sankryžos pusėje esančios parduotuvės „Maxima“. Įjungęs kairiojo posūkio signalą, įvažiavo į sankryžą ir pradėjo kairiojo posūkio manevrą į Abiejų Tautų Respublikos plentą, eismo kryptimi link Trakų. Buvo nepakankamai atidus ir nepastebėjo lygiareikšmiu keliu priešinga eismo kryptimi nuo parduotuvės „Maxima“ pusės važiavusio ir sankryžą tiesiai kirtusio mopedo „Aprilia“, kuriam turėjo duoti kelią. Kaip suprato, mopedo vairuotojas, taip pat kaip ir jis, per sankryžą važiavo degant žaliam mirksinčiam šviesoforo signalui. Dėl minėtos priežasties įvyko transporto priemonių susidūrimas. Mopedas, kaip vėliau paaiškėjo – vairuojamas nepilnamečio E. J., iš dešinės pusės atsitrenkė į jo automobilio priekinę dalį. Po susidūrimo sustabdęs automobilį pačioje sankryžoje, jis pribėgo prie ant važiuojamosios kelio dalies gulėjusio mopedo vairuotojo. Apie įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui, iškvietė „greitąją“ ir policiją. Prie jų pribėgo kitas vaikinas, kuris, kaip ir nukentėjusysis, vairavo mopedą. Atvykę medikai sužalotą E. J. išvežė į ligoninę. Vėliau per socialinį tinklą „Facebook“ jis surado įvykio vietoje buvusį kito mopedo vairuotoją M. G., su pastaruoju susirašinėjo ir domėjosi E. J. sveikata. Iš M. G. sužinojo, kad E. J. buvo atlikta rankos operacija. Nori susitaikyti su nukentėjusiuoju, bendravo su E. J. mama G. J., atsiprašė už savo veiksmus (t. 1, b. l. 129–132).
5. Nukentėjusysis E. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. spalio 31 d., apie 18.30 val., su draugu M. G. buvo (duomenys neskelbtini) vykusioje treniruotėje. Važiavo mopedais, jis vairavo jo vardu registruotą mopedą „Aprilia SR50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po treniruotės užsuko į „Hesburger“ pavalgyti ir apie 20.30 val. važiavo namo į (duomenys neskelbtini). Važiavo J. Tiškevičiaus gatve, turėjo pravažiuoti reguliuojamą sankryžą su Abiejų Tautų Respublikos plentu. Privažiavus sankryžą, jų judėjimo kryptimi degė žalias šviesoforo signalas, įvažiuojant į sankryžą jis pradėjo mirksėti. Tuo metu jo greitis buvo 50 km/val., o gal ir didesnis. Sankryžoje prieš pat save jo eismo juostoje pamatė tamsiai žalios spalvos automobilį „Volkswagen Passat“, kuris į sankryžą iš J. Tiškevičiaus gatvės įvažiavo iš kitos sankryžos pusės ir suko į kairę – į Abiejų Tautų Respublikos plentą. Vairuojamu mopedu jis atsitrenkė į automobilio dešinės pusės priekinį sparną ir su mopedu krito ant kelio. Prisimena, kad gulint ant kelio prie jo pribėgo sustabdyto automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojas. Pasiteiravęs, ar jis gyvas, vairuotojas iškvietė specialiąsias tarnybas. Prie jų pribėgo ir M. G.. Nors iš pradžių jis nejautė kairės rankos riešo skausmo, tačiau negalėjo jo judinti. Po kiek laiko jis atsikėlė ir nuėjęs atsisėdo ant šaligatvio bortelio. Netrukus atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai. Medikų buvo išvežtas į VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikas, kur jam konstatavo alkūnkaulio apatinių dalių lūžius. 2023 m. lapkričio 1 d. jam atliko operaciją, kitą dieną išleido namo (t. 1, b. l. 55–59).
6. Liudytojas M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. spalio 31 d., apie 18.30 val., kartu su draugu E. J. mopedais nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) vykusią treniruotę, apie 20.20 val. išsiruošė mopedais važiuoti į namus link (duomenys neskelbtini). Jiems reikėjo J. Tiškevičiaus gatve pravažiuoti reguliuojamą sankryžą su Abiejų Tautų Respublikos plentu ir toliau važiuoti J. Tiškevičiaus gatve. E. J. J. Tiškevičiaus gatve sankryžą pasiekė pirmas. Matė, kad E. J. įvažiavus į sankryžą taip pat važiavo automobilis „Volkswagen Passat“, kurio vairuotojas suko į kairę – į Abiejų Tautų Respublikos plentą link Trakų pusės. Atrodo, kad tuo metu E. J. degė žalias mirksintis šviesoforo signalas. Po to pamatė, kaip mopedas trenkėsi į automobilio dešinės pusės priekinę dalį, o E. J. „perskrido“ per automobilio priekinę dalį. Iškart nubėgo prie ant kelio gulinčio E. J., pastarasis buvo sąmoningas, matėsi, kad jis ištiktas šoko. Tuo metu su mopedu susidūrusio automobilio vairuotojas telefonu iškvietė pagalbą. E. J. pasakė, kad jo kairės rankos riešas sunkiai juda ir jam jį skauda. Netrukus atvažiavo greitoji medicinos pagalba, policijos pareigūnai, E. J. medikai išvežė į ligoninę ir kitą dieną jis buvo operuojamas (t. 1, b. l. 112–115).
7. 2023 m. spalio 31 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir eismo įvykio planas, papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad 2023 m. spalio 31 d. eismo įvykis įvyko kryžiaus formos šviesoforais reguliuojamoje J. Tiškevičiaus gatvės–Abiejų Tautų Respublikos plento sankryžoje (gatvių kelių važiuojamųjų dalių sankirtoje). J. Tiškevičiaus gatvėje ties sankryža nustatytas maksimalus leistinas 60 km/val. greitis. Eismo įvykio metu E. J. vairuotas mopedas „Aprilia SR 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykio guli važiuojamųjų dalių sankirtos viduryje. Jo važiavimo kryptis – sankryžos kirtimas tiesiai Tiškevičiaus gatve didėjančia kryptimi. Eismo įvykio metu E. K. vairuotas automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykio stovi už sankirtos ribų visu korpusu jau įvažiavęs į Abiejų Tautų Respublikos plento eismo pusės, skirtos važiuoti Trakų kryptimi, kraštinę antrąją eismo juostą. Automobilis stovi beveik lygiagrečiai kelio išilginės ašies atžvilgiu, priekine dalimi nukreiptas nustatyta eismo kryptimi link Trakų. Jo važiavimo kryptis – iš Tiškevičiaus gatvės, sankryžoje sukant į kairę link Trakų. Transporto priemonės apgadintos (t. 1, b. l. 21–24, 26–30).
8. 2023 m. spalio 31 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis J. Tiškevičiaus g.–Abiejų Tautų Respublikos plento sankryžoje, Vilniuje. Automobilis stovi antroje eismo juostoje, jo priekinė dalis nukreipta link Trakų pusės. Apgadintas automobilio priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinis dešinės pusės ratas. Sukant vairo ratą, judesys persiduoda į abu priekinius ratus, spaudžiant kojinio stabdžio pedalą, jaučiamas pasipriešinimas (t. 1, b. l. 11–13).
9. 2023 m. spalio 31 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas mopedas „Aprillia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis J. Tiškevičiaus g.–Abiejų Tautų Respublikos plento sankryžoje, Vilniuje. Mopedas guli viduryje sankryžos, jo priekinė dalis nukreipta eismo kryptimi link J. Tiškevičiaus g. didėjančia tvarka. Apgadintas mopedo kėbulas, vairas, šakės, ratai, priekinis žibintas, kuro bakas, sėdynė, abu veidrodėliai (t. 1, b. l. 16–18).
10. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. sausio 5 d. specialisto išvada Nr. G 7/2024 (01) iš kurios matyti, kad E. J. eismo įvykio metu, be odos nubrozdinimų ir poodinių kraujosruvų įvairiose kūno vietose, patyrė kairio stipinkaulio ir kairio alkūnkaulio lūžius, kurie visumoje dėl kaulų lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 74–76).
11. 2024 m. sausio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato stebėtojų. Iš vaizdo įrašo 20:25:38 laiku matyti, kaip į sankryžą įvažiuoja automobilis ir pradeda sukti į kairę, tuo metu į sankryžą dideliu greičiu įvažiuoja mopedas, kuris atsitrenkia į automobilio dešinį šoną ir ant gatvės pabyra mopedo dalys, mopedo vairuotojas krenta ant kelio važiuojamosios dalies. Iš automobilio vairuotojo pusės išbėgęs vyras pribėga prie gulinčio mopedo vairuotojo, 20:26:30 laiku automobilio vairuotojas skambina telefonu. Prie jų pribėga dėvintis šalmą vyras, pabendrauja su gulinčiu vyru. 20:37:19 laiku privažiuoja greitosios medicinos pagalbos automobilis, 20:42:30 į įvykio vietą atvyksta policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 47–49).
12. 2024 m. vasario 23 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėta SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Eismo valdymo centro pateikta Abiejų Tautų Respublikos plento–J. Tiškevičiaus gatvės sankryžos 2023 m. spalio 31 d., nuo 20.15 val. iki 20.30 val., darbo režimo išklotinė ir sankryžos schema. Nustatyta, kad šviesoforo režimą automobiliams, važiuojantiems J. Tiškevičiaus gatve Senojo plento pusės link bei tiesiai kertantiems Abiejų Tautų Respublikos plentą, reguliuoja 5 signalinė grupė – SGR: SG5 (12-1090) (nukentėjusiojo E. J. kryptis), o automobilių srautą automobiliams, važiuojantiems J. Tiškevičiaus gatve nuo Senojo plento ir sukantiems sankryžoje į kairę Abiejų Tautų Respublikos plentu, Trakų kryptimi, reguliuoja 7 signalinė grupė – SGR: SG7 (12-1090) (E. K. kryptis). Išanalizavus išklotinę nustatyta, kad, pirmiausia, žalias šviesoforo signalas užsidega automobiliams, važiuojantiems 5 signaline grupe (J. Tiškevičiaus gatve tiesiai link Abiejų Tautų Respublikos plento) ir tik vėliau, praėjus 20–25 sekundžių, priklausomai nuo signalinės grupės degimo intervalo, žalias šviesoforo signalas užsidega 7 signalinei grupei (J. Tiškevičiaus gatve važiuojantiems link Abiejų Tautų Respublikos plento). Žalio šviesoforo signalo degimo intervalas abejose grupėse yra skirtingas, bet visada, kai 7 signalinei grupei pradeda mirksėti žalias, tai 5 signalinėje grupėje žalias dar dega, o pradeda mirksėti tuo metu, kai 7 signalinėje grupėje užsidega geltonas. 7 signalinėje grupėje raudonas užsidega to metu, kai 5 grupėje dar paskutinę sekundę mirksi žalias. 7 signalinėje grupėje degant raudonam, 5 signalinėje grupėje 3 sekundėms užsidega raudonas šviesoforo signalas ir tik tada abiejose dega raudonas. Nustatyta, kad J. Tiškevičiaus gatve važiuojantiems tiesiai link Senojo Gardino plento žalias šviesoforo signalas pradeda mirksėti tada, kai J. Tiškevičiaus gatve važiuojantiems nuo Senojo Gardino plento užsidega geltonas. Paskutinę žalio mirksėjimo sekundę važiuojantiems J. Tiškevičiaus gatve nuo Senojo Gardino plento jau dega raudonas (t. 1, b. l. 42–44).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
13. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šio nusikaltimo objektyvieji požymiai yra: veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo saugumo taisyklės (ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės); padariniai – eismo įvykis ir dėl jo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata; priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių. BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į KET, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį taip pat turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas).
14. Pagal KET 5 punkto reikalavimus, eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. KET 157 punkte numatyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.
15. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis E. K. pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje jis vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo Senojo Gardino plento pusės, degant mirksinčiam žaliam šviesoforo signalui, įvažiavęs į sankryžą ir sukdamas į kairę – į Abiejų Tautų Respublikos plentą, eismo kryptimi link Trakų, dėl neatsargumo nepastebėjo iš priekio J. Tiškevičiaus gatve tiesiai atvažiuojančio mopedo „Aprilia SR 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį turėjo praleisti, todėl šis mopedas atsitrenkė į jo vairuoto automobilio dešinės pusės priekinį sparną, veidrodėlį, ratą. Nukentėjusysis E. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo mopedą „Aprilia SR 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo J. Tiškevičiaus gatve, pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalui, įvažiavo į reguliuojamą sankryžą su Abiejų Tautų Respublikos plentu ir joje prieš pat save pamatė automobilį „Volkswagen Passat“, kuris į sankryžą įvažiavo iš kitos sankryžos pusės ir suko į kairę jo nepraleisdamas, todėl atsitrenkė į šio automobilio dešinės pusės priekinį sparną ir krito ant kelio bei susižalojo kairės rankos riešą. Šias aplinkybes patvirtina ir įvykio vietoje buvęs liudytoju apklaustas M. G. Byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotas eismo įvykis, iš jo 20:25:38 laiku matyti, kaip į sankryžą įvažiuoja automobilis ir pradeda sukti į kairę, tuo metu į sankryžą įvažiuoja mopedas, kuris atsitrenkia į automobilio dešinį šoną. Eismo įvykio faktą, kaltinamojo ir nukentėjusiojo nurodomas jo kilimo aplinkybes bei vietą patvirtina ir kelių eismo įvykio vietos bei transporto priemonių apžiūros protokoluose, eismo įvykio plane užfiksuoti duomenys ir papildomi duomenys apie eismo įvykį. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų ir specialisto išvados, šio eismo įvykio metu E. J. be odos nubrozdinimų ir poodinių kraujosruvų įvairiose kūno vietose buvo nustatyti ir kairio stipinkaulio bei kairio alkūnkaulio lūžiai, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Specialisto išvadoje nurodyta, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiumi, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikas 2023 m. spalio 31 d. Kaltinamasis ir liudytojas patvirtino, kad jau eismo įvykio vietoje E. J. nurodė, kad jam skauda rankos riešą, negali jo judinti. Taigi, tarp E. K. padaryto KET pažeidimo ir kilusių padarinių neabejotinai yra būtinasis priežastinis ryšys. Kaltinamasis E. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino, kad nukentėjusiajam nustatyti kūno sužalojimai galėjo kilti jo sukelto eismo įvykio metu. Pažymėtina, kad E. K. yra įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, jam yra žinomos KET nuostatos, be kita ko, ir KET 157 punkto reikalavimai, kurie nurodo, kad sukdamas į kairę, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, jog susidūrimas įvyko dėl jo nepakankamo atidumo. Vertinant kaltinamojo E. K. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę (atsižvelgus ir į objektyviuosius jos požymius), nekyla abejonių dėl to, jog jis tai padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo).
16. Taigi, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad E. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
17. Teisiamojo posėdžio metu pateikti kaltinamojo E. K. ir jo mamos R. K. prašymai perduoti kaltinamąjį R. K. atsakomybei pagal laidavimą, tokiu būdu atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 2, b. l. 22–34).
18. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.
19. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad E. K. padarė neatsargų nusikaltimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi, teisiamojo posėdžio metu dėl to, ką padarė, atsiprašė nukentėjusiojo atstovės. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo atgaila ir laiko ją nuoširdžia. Taigi prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pripažintinas E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
20. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis praeityje neteistas (t. 1, b. l. 176–177), per paskutinius trejus metus du kartus baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos (t. 1, b. l. 173–175). Pažymėtina, kad E. K. baustumas administracine tvarka vertinamas neigiamai, tačiau asmuo atsakomybę už tai prisiėmė, baudas sumokėjo, todėl teismas šių aplinkybių nelaiko užkertančiomis kelią taikyti laidavimo institutą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pateiktoje charakteristikoje E. K. apibūdinamas teigiamai, nurodant, kad jis pavestas darbo funkcijas atlieka kokybiškai ir greitai, laikosi bendrovėje nustatytos darbo tvarkos, su kolegomis palaiko dalykiškus santykius, yra paslaugus, adekvačiai reaguoja į pastebėjimus, greitai ir noriai mokosi naujų dalykų. Įvertinus tai, kad yra padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltinamasis dėl to išgyvena, yra charakterizuojamas teigiamai, yra pagrindas manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
21. AB „Lietuvos draudimas“ pateiktais duomenimis, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam E. J. kompensuota 1 000 Eur neturtinė žala, išmokėtos draudimo išmokos už transporto priemonę – 879 Eur ir už sugadintą turtą – 536,77 Eur (t. 1, b. l. 85). Civilinis ieškinys nėra pareikštas. Taigi, šioje proceso stadijoje galima neabejotinai konstatuoti, kad padaryta žala nukentėjusiajam yra visiškai atlyginta.
22. Taigi kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.
23. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).
24. Laiduotoja siekianti būti R. K. teisme paaiškino, kad ji yra E. K. mama, santykiai su sūnumi yra geri, gyvena atskirai, tačiau kiekvieną dieną kelis kartus susiskambina, ypač gimus anūkei (E. K. dukrai), bent kartą per savaitę susitinka, kartu leidžia laiką sodyboje. Kartu su sutuoktiniu jie prisideda prie anūkės priežiūros (tiek finansiškai, tiek skirdami savo laiką). E. K. su ja pasitaria gyvenimiškais klausimais. Apie eismo įvykį iš jo sužinojo nedelsiant. Galvojo, ką daryti, kaip toliau elgtis, nes visgi nukentėjo nepilnametis asmuo. Dėl sukelto eismo įvykio sūnus labai išgyveno, supranta, kad tai gali nutikti ir jo vaikui, labai gailisi, suprato savo klaidą. Teigiamą poveikį sūnui darys bendraudama su juo, kad suprastų ir neskubėtų gyventi. Tikriausiai, sutiktų už sūnų laiduoti kuo mažesniam laikui. Taip sako, nes pirmą kartą yra teisme, patiria daug emocijų, nervų ir išgąsčio. Prašo skirti laidavimą be užstato, kadangi anūkė turi sveikatos problemų, sūnui padeda finansiškai, tačiau teismui paskyrus užstatą – jį sumokės.
25. Vertinant laiduotoją charakterizuojančius duomenis, pažymėtina, kad R. K. nėra teista, per pastaruosius penkerius metus nėra bausta administracine tvarka. Ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose. Pateiktoje darbovietės charakteristikoje ji apibūdinama tik teigiamai, kaip komunikabili, atsakinga ir pareiginga darbuotoja, puikiai suprantanti savo darbą, greitai priimanti naują informaciją, nėra nusiskundimų dėl jos atliekamo darbo kokybės, elgesio ar drausmės (t. 2, b. l. 33). Iš R. K. teiktų paaiškinimų matyti, kad nors jie su E. K. negyvena kartu, tačiau nuolat bendrauja, dažnai susiskambina, susitinka, kartu leidžia laiką, ji rūpinasi E. K. dukra, jie tarpusavyje pasitaria įvairiais klausimais, taigi, matyti, kad tarp jų yra glaudus tarpusavio ryšys, santykiai atviri, nuoširdūs ir pagarbūs. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad ji yra ne tik artima kaltininkui, bet ir verta teismo pasitikėjimo, galinti daryti jam teigiamą įtaką.
26. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant R. K. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, taip pat laiduotojos prisiimtą atsakomybę ir jos turtinę padėtį (t. 2, b. l. 34), prašymą skirti laidavimą be užstato, jų su kaltinamuoju tarpusavio ryšį, laidavimas skirtinas be užstato.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai
27. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (be kita ko, ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), vadovaujantis BK 67, 68 straipsniais, gali būti skiriamas uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti taikoma tik tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalis). Nors kaltinamasis E. K. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė naudodamasis specialia teise, t. y. vairuodamas kelių transporto priemonę, taip pat iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis iki jam inkriminuojamos veikos padarymo buvo baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimą, tačiau paskirta bauda sumokėta ir, teismo vertinimu, nėra pagrindo E. K. laikyti piktybiniu kelių eismo taisyklių pažeidėju ar itin neatsakingu, linkusiu ignoruoti įstatymo reikalavimus asmeniu. Įvertinus tai, kad įstatymo leidėjo numatytas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas nėra imperatyvi norma, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, atsakomybės nevengė, kaltę pripažino, į jo asmenybę, į tai, kad speciali teisė jam reikalinga tiesioginėms darbo funkcijoms vykdyti (dirba (duomenys neskelbtini)) bei tinkamai pasirūpinti savo (duomenys neskelbtini) dukra, turinčia sveikatos sutrikimų (t. 2, b. l. 27–30), į tai, kad yra pripažinta, jog nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Tokia baudžiamojo poveikio priemonė nagrinėjamoje byloje būtų neproporcinga.
28. Visgi, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės teistumas ir su tuo susiję neigiami padariniai nekyla, tačiau nusikalstama veika buvo padaryta, tikslinga E. K. skirti BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį ir jo patiriamas išlaidas, susijusias su dukters gydymu, nustatant minimalų šios įmokos dydį – 10 MGL, įmoką įpareigojant sumokėti per 5 mėnesių laikotarpį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
VI. Proceso išlaidų atlyginimas ir kiti klausimai
29. Pagal BPK 103 straipsnio 3 punktą, proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams, išmokami pinigai skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Teismas laiko, kad BPK 186 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog į nepilnamečio liudytojo apklausą dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dėl pelnymosi iš nepilnamečio prostitucijos ar nepilnamečio įtraukimo į prostituciją arba kitais atvejais, kai to prašo proceso dalyviai arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva, privalo būti kviečiamas psichologas, gali būti prilyginama psichologo kaip specialisto tarnybinei užduočiai. Tai reiškia, kad išlaidos, susijusios su tokio psichologo dalyvavimu, nepriskiriamos proceso išlaidoms, kurios gali būti priteisiamos iš kaltinamojo. Nepilnamečio liudytojo M. G. apklausoje dalyvavusi psichologė E. M. pateikė 2024 m. sausio 24 d. sąskaitą – faktūrą Nr. 2024-12, iš kurios matyti, kad dėl kelionės, pasiruošimo apklausai ir dalyvavimo apklausoje ji patyrė 85,42 Eur išlaidas, taip pat ji pateikė tos pačios dienos prašymą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajam policijos komisariatui sumokėti jai už darbą ir kompensuoti patirtas išlaidas (t. 1, b. l. 95–99). Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo E. K. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos, kadangi privalomas psichologo dalyvavimas procese yra įstatyme įtvirtinta papildoma nepilnamečių apsaugos priemonė, todėl, teismo vertinimu, šios priemonės įgyvendinimo našta negali būti perkelta kaltinamajam.
30. Ikiteisminio tyrimo metu E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
31. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti –kompaktinis diskas, laikomas voke, prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–305, 307–308 straipsniais,
nusprendžia:
E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.
Paskirti E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią sumą sumokant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
85,42 Eur išlaidų, susijusių su psichologės dalyvavimu nepilnamečio liudytojo apklausoje, nepripažinti proceso išlaidomis ir iš E. K. nepriteisti.
Ikiteisminio tyrimo metu E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, laikomą voke, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1. jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2. jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija apskaito Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo lėšas. Teismo įsiteisėjusiu sprendimu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą mokama pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą – sąskaitos Nr.: (duomenys neskelbtini); gavėjas: LR Teisingumo ministerija; juridinio asmens kodas: 188604955; mokėjimo paskirtis: Vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).
Išaiškinti R. K., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.