- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-16
- Bylos Nr.
- II-129-409/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00229-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Astra Karpytė
- Pažeidėjas
- D. P.
teismo posėdyje išnagrinėjo D. P. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto G. G. 2019 m. kovo 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-1638-2019 panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. P. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto G. G. 2019 m. kovo 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-1638-2019 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas 60 EUR bauda už tai, kad 2019 m. sausio 23 d. 15.00 val. vairuodamas automobilį, pažeidė kelio ženklo Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ reikalavimus. Automobilis nebuvo paženklintas skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele.
2019 m. balandžio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas D. P. skundas, kuriuo prašoma panaikinti nutarimą, nes sprendimas priimtas nepranešus apie pasikeitusį bylos nagrinėjimo laiką – byla buvo paskirta nagrinėti 2019-03-14 10.00 val., tačiau nutarimas buvo priimtas vėliau, be to nutarimas pagrįstas netinkamais įrodymais, nes policijos pareigūnai netikrino gautos informacijos, nebuvo tikrintas padarytų nuotraukų autentiškumas, nepatikrinta, ar kelio ženklas yra pastatytas laikantis įstatymų ir suderintas su atitinkamomis institucijomis. Tačiau, jei teismas nuspręstų, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba tinkamai išnagrinėjo bylą ir nubaudė pagrįstai, prašo skirti švelnesnę negu sankcijoje numatyta minimali bauda.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė skundo netenkinti, nes nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo nustatytos visos objektyviosios ir subjektyviosios bylos aplinkybės, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, buvo ištirti visi byloje surinkti įrodymai ir atsižvelgus į byloje esančių duomenų visumą buvo teisėtai, teisingai ir pagrįstai įvertinti D. P. veiksmai.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas teismo posėdyje prašė skundo netenkinti.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. P. ir jo atstovas E. P. prašė skundą patenkinti, nurodė, jog nutarimas pagrįstas netinkamais įrodymais, D. P. nebuvo informuotas apie pasikeitusį bylos nagrinėjimo laiką, liudytojos V. R. parodymai neobjektyvūs, nuotraukoje nesimato automobilio valstybinio numerio, be to, į mokyklos kiemą buvo galima įvažiuoti ne tik iš Varpo gatvės, kur stovi eismą draudžiantis ženklas, bet ir iš (duomenys neskelbtini) gatvės.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja V. R. parodė, jog dirba Šiaulių (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Gimnazijos mokiniai, tarp jų ir D. P., pažeisdami ženklo „motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“, statė automobilius gimnazijos kieme, dėl to buvo įspėti, apie draudimą statyti automobilius buvo pranešta per gimnazijos radijo tašką. Po įspėjimo D. P. vėl statė automobilį gimnazijos kieme. Ji automobilį nufotografavo ir informaciją pateikė policijai. Datų šiuo metu neprisimena, tačiau tyrimo metu datą nurodė teisingai. Su D. P. santykiai visuomet buvo geri, jį apkalbėti ji neturi pagrindo.
Į teismo paklausimą (duomenys neskelbtini) gimnazija 2019 m. gegužės 8 d. raštu Nr. S-163 atsakė, jog 2019 m. sausio 23 d. įvažiavimas į gimnazijos teritoriją iš (duomenys neskelbtini) namo pusės buvo atidarytas dėl tuo metu vykusių gimnazijos priestato renovacijos darbų; kelio ženklas „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ prie šio įvažiavimo nėra įrengtas, kadangi automobiliai ten niekada nevažinėdavo; šis įėjimas yra išgrįstas trinkelėmis kaip šaligatvis; minėtu metu ten stovėjo statybiniai pastoliai ir plotis buvo likęs tik 140 cm – automobilis nebūtų galėjęs įvažiuoti; sprendimas neleisti gimnazistams automobiliais važinėti po gimnazijos teritoriją, pritarus gimnazijos tarybai, priimtas siekiant užtikrinti mokinių saugumą bei aptarnaujančio personalo privažiavimą; apie šį sprendimą, primenant kelių eismo taisykles, kasmet informuojama gimnazijos bendruomenė – tėvai, mokiniai, darbuotojai – susirinkimuose, per radijo tašką, žinutėmis elektroniniame dienyne; mokinys D. P. ne vieną kartą buvo pastebėtas įvažiavęs į gimnazijos teritoriją. (b. l. 18).
Įvertinęs teisme duotus paaiškinimus, liudytojos parodymus, pateiktus dokumentus, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, teismas laiko, jog E. P. skundas nepagrįstas.
Šalies argumentai
D. P. skunde nurodo, kad skundžiamas nutarimas priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso normų reikalavimų, nes paskyrus kitą bylos nagrinėjimo laiką jo neinformavo, nedarė posėdžio garso įrašo.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimas buvo paskirtas 2019 m. kovo 14 d. 10.00 val. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyboje, Purienų g. 48, 405 kab., apie tai D. P. buvo informuotas. Iš D. P. skundo matyti, kad jis vyko į bylos nagrinėjimą, tačiau dėl eismo trikdžių pamatęs, jog vėluos 10 minučių, nusprendė nebevykti. Jis neinformavo policijos pareigūno apie savo neatvykimą, neprašė bylos nagrinėjimo atidėti. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 616 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, ir per šioje dalyje nustatytą terminą nepateiktas reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant. Todėl skunde nurodyti motyvai, jog bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki darbo pabaigos jam nepranešant apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, laikytini nepagrįstais.
D. P. savo skunde nurodo, kad pareigūnai priimdami sprendimą netikrino fakto ar tikrai jo automobilis stovėjo kelio ženklo galiojimo zonoje ir ar šis kelio ženklas yra pastatytas laikantis įstatymų ir suderintas su atitinkamomis institucijomis. Teismas atkreipia dėmesį, kad nevertina kelio ženklo teisėtumo, nes tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas, o tai, kad byloje nėra nuotraukų, kuriose matyti ir D. P. pastatytas automobilis, ir kelio ženklas Nr. 303, nepaneigia fakto, jog automobilis buvo pastatytas prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos, jos kieme, kur galioja motorinių transporto priemonių, išskyrus numatytas išimtis, judėjimo draudimas.
Iš skundo turinio bei teisme duotų paaiškinimų matyti, kad D. P. nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. D. P. skunde akcentuoja, kad byloje esanti fotonuotrauka pateikta mokytojos, kuri dirba ugdymo įstaigoje, kurioje jis mokosi, ne pareigūno, santykiai su mokytoja yra pašliję, ji yra suinteresuota jį apšmeižti ir jam pakenkti, todėl jos darytomis fotonuotraukomis ir jos parodymais remtis, įrodinėjant pažeidimą, negalima. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vertinimu, minėtų nuotraukų ir liudytojos V. R. paaiškinimo bei teisme duotų parodymų nepripažinti įrodymais nėra pagrindo. Kaip minėta, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, ir šie duomenys be kita ko gali būti nustatomi ir asmenų, kurie nėra pareigūnai, pranešimais apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis. Be to, kaip matyti iš liudytojos V. R. teisme duotų parodymų, ją įspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą teisme, D. P. po pakartotinio įspėjimo nestatyti automobilio (duomenys neskelbtini) gimnazijos kieme, pastatė savo vairuojamą automobilį kelio ženklo Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ galiojimo zonoje, jis žinojo, kad (duomenys neskelbtini) gimnazijos teritorijoje mokiniams draudžiama įvažiuoti automobiliais ir juos palikti stovėti šioje teritorijoje, buvo įspėtas, kad nestatytų automobilio, tačiau vis tiek pastatė automobilį minėtoje draudžiamoje zonoje. Tos pačios aplinkybės patvirtintos (duomenys neskelbtini) gimnazijos rašte teismui. Pats D. P. nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių jo aiškinimą, kad liudytoja V. R. jį šmeižia, todėl teismas šiuos teiginius laiko deklaratyviais, siekiant pateisinti savo pasirinktą gynybinę poziciją. Todėl netikėti liudytojos V. R. parodymais teismas neturi pagrindo.
D. P. teismui pateikė nuotraukas, kuriose jo teigimu užfiksuotas įvažiavimas į gimnazijos teritoriją iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kur eismas nėra draudžiamas, ir pro kurį jis galėjo įvažiuoti į gimnazijos kiemą (b. l. 19, 20), tačiau šios nuotraukos darytos kitu laiku, negu padarytas nusižengimas, ir jos nepaneigia gimnazijos rašte nurodytų aplinkybių, kad 2019 m. sausio 23 d. pro šį įvažiavimą nebuvo galima įvažiuoti automobiliu.
Atkreiptinas dėmesys, kad kelio ženklas Nr. 303 administracinio teisės pažeidimo užfiksavimo metu draudė motorinių transporto priemonių eismą, išskyrus mopedus, motociklus be priekabų, maršrutinį, aptarnaujantįjį transportą ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtas transporto priemones (aptarnaujantysis transportas – transporto priemonės, kurios priklauso draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims arba atveža į tą zoną (išveža iš jos) krovinius ar atvyksta į šią zoną paimti krovinio, taip pat lengvieji automobiliai taksi, atvežantys į tą zoną (išvežantys iš jos) keleivius arba atvykstantys jų paimti į šią zoną). Pareiškėjas D. P., nors ir kelia skunde įvairias versijas, tačiau iš esmės pripažįsta ir neginčija fakto, kad jo automobilis galėjo būti pastatytas (duomenys neskelbtini) gimnazijos teritorijoje. Kadangi D. P. vairuotas automobilis šiuo atveju nėra maršrutinis, aptarnaujantis transportas, jis nebuvo pažymėtas skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, todėl jam galiojo draudimas įvažiuoti į kelio ženklo Nr. 303 galiojimo zoną. Todėl įvertinus visus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad skundžiamu nutarimu D. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai ir teisėtai, todėl naikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto G. G. 2019 m. kovo 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-1638-2019 D. P. nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalį kelio ženklų nesilaikymas, užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Kaip matyti iš nutarimo administracinio nusižengimo byloje D. P. buvo nubaustas 60 EUR bauda, t. y. jam paskirta bauda, kuri lygi sankcijoje numatytam baudos vidurkiui. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertinus kitas reikšmingas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, jog D. P. skirta administracinė nuobauda parinkta ir individualizuota tinkamai. Teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu D. P. galima būtų skirti švelnesnę nei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Kadangi paskirta bauda nėra per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl švelninti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto G. G. 2019 m. kovo 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-1638-2019 paskirtą administracinę nuobaudą nėra pagrindo. Dėl šių aplinkybių D. P. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
D. P. skundo netenkinti ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto G. G. 2019 m. kovo 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-1638-2019 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.