- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-05
- Bylos Nr.
- 2A-382-436/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pirm.), Galina Blaževič, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- A.
- Atsakovas
- E. A. Kočiūnaitei, E. A. K.
- Advokatai
- Algimantas Palijanskas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1387-485/2006 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei E. A. K. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti tarp jo ir atsakovės E. A. K. žemės sklypo, esančio J. L. g., Garliavoje, Kauno raj. sav., unikalus Nr.5223-0011-0184, naudojimosi tvarką pagal pateiktą teismui „Namų valdos žemės sklypo ribų planą“, nustatant, kad: A. S. ir E. A. K. sklypo dalimi šiame plane pažymėta indeksu „C“ naudosis bendrai; sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „B“ naudosis A. S. ; sklypo dalimi plane pažymėta indeksu „A“ naudosis E. A. K. . Nurodė, kad jam ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,0936 ha žemės sklypas, esantis J. L. g., Garliava, Kauno raj. Jiems abiems priklauso po 468/936 dalis šio sklypo. Ieškovas šią žemės sklypo dalį nusipirko iš A. S. pagal 2006 m. gegužės 25 d. žemės sklypo ir dalies pastatų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį. Minėtą turtą įsigijo sudarydamas kredito sutartį Nr.06-035057-FA su AB bankas „Hansabankas“. Kadangi sklypas yra bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.73 str. 1 d.), todėl kreditoriui AB bankas „Hansabankas“ pagal su juo sudarytą kredito sutartį yra reikalinga nustatyti naudojimosi šiuo sklypu tvarką. Be to, nusistatyti sklypo naudojimosi tvarką yra būtina, norint optimaliai naudotis šiuo turtu. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovę su prašymu nustatyti šią tvarką ir susitarimą patvirtinti notariškai, tačiau atsakovė atsisako. Todėl ieškovas priverstas kreiptis į teismą dėl minėto sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir šio juridinę reikšmę turinčio fakto įregistravimo viešame nekilnojamojo turto registre.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė žemės sklypo, esančio J. L. g., Garliavoje, Kauno raj., unikalus Nr.5223-0011-0184, naudojimosi tvarką tarp A. S. ir E. A. K. , pagal teismui pateiktą „Namų valdos žemės sklypų ribų planą“, nustatant, kad: A. S. ir E. A. K. naudosis sklypo dalimi šiame plane pažymėta indeksu „C“ bendrai; A. S. naudosis sklypo dalimi šiame plane pažymėta indeksu „B“; E. A. K. naudosis sklypo dalimi šiame plane pažymėta indeksu „A“. Teismas priteisė iš atsakovės 100 Lt žyminio mokesčio ir 1000 Lt už advokato paslaugas ieškovo naudai bei 15,15 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad Kauno rajono apylinkės teismo 1988 m. lapkričio 24 d. sprendimu buvo nustatyta naudojimosi tvarka šiuo žemės sklypu (civ. byla Nr.2-597/88, b.l. 18), tačiau ši naudojimosi tvarka buvo nustatyta tarp A. S. ir atsakovės E. A. K. , o ne tarp pardavėjo A. S. , o tuo labiau tarp ieškovo A. S. ir jos. Todėl teismas laikė, kad naudojimosi tvarka žemės sklypu tarp ieškovo ir atsakovės nėra nustatyta. Be to, minėtas Kauno rajono apylinkės teismo 1988 m. lapkričio 24 d. sprendimas nebuvo įregistruotas nustatyta tvarka tuometiniame techninės inventorizacijos biure, apie šias daiktines teises nėra įrašo nekilnojamojo turto registre ir iš šio sprendimo išplaukiančios pasekmės tretiesiems asmenims neperėjo. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovė nuosavybės teisę į šį sklypą įregistravo tik 1996 m., o sprendimas buvo priimtas 1988 m., kai ši žemė dar buvo valstybinė, todėl naudojimosi tvarka turėtų būti tarp bendraturčių nustatyta iš naujo, nes pasikeitė šio žemės sklypo valdymo pagrindai ir šalys. Naudojimosi tvarka tarp šalių jau yra nusistovėjusi ir ieškovo pasiūlyta sklypo naudojimosi tvarka šalių teisių ir interesų nepažeis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl šių motyvų:
1. Ieškinys yra nenagrinėtinas ir neteismingas tam teismui, kuris išnagrinėjo šią civilinę bylą (CPK 137 str. 2 d. 1, 2 p.). Apeliantės nuomone, jeigu teismas jau priėmė ieškinį, tai turėjo šią civilinę bylą sustabdyti iki bus išspręsta byla administracine tvarka (CPK 163 str. 3 p.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą su prašymu įregistruoti daiktines teises į šalių valdomus žemės sklypus. Tačiau ši institucija tai padaryti atsisakė ir 2006 m. liepos 26 d. sprendime nurodė, kad jos sprendimas vieno mėnesio laikotarpyje gali būti skundžiamas Centriniam registratoriui – Valstybės įmonei registrų centrui. Ieškovas šia galimybe nepasinaudojo ir kreipėsi į teismą, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, tuo pažeisdamas CPK 137 str. 2 d. 3 p.
2. Teismas išnagrinėjo bylą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Žemės sklypo naudojimosi tvarka jau buvo nustatyta to paties teismo 1988 m. lapkričio 24 d. sprendimu. Pagal 1996 m. sausio 28 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovė tapo teismo sprendimu skirtos žemės sklypo dalies savininkė. Žemės sklypo nuosavybė įregistruota VĮ Registrų centro Kauno filiale. Sprendimu priskirtos žemės sklypo dalies išpirkimą atliko ir bendrasavininkas. Liko tie patys žemės sklypo plotai, jų žymėjimo indeksai bei valdymas kaip ir nurodyta minėtame 1988 m. lapkričio 24 d. sprendime. Kadangi ginčo nėra, tai negali būti ir civilinio teisinio santykio, gali būti tik administracinis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, atsakovės apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo šiuos motyvus:
1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė ir išnagrinėjo ieškinį dėl sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, kadangi tuo atveju, kai yra nesutarimas tarp bendraturčių, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str.).
2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp ieškovo ir atsakovės naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta, todėl ji turi būti nustatyta iš naujo, nes pasikeitė šio sklypo valdymo pagrindai ir šalys. Tik įregistravus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos kitos daiktinės teisės, tų teisių suvaržymai ir juridiniai faktai. Šiuo atveju žemės sklypas, esantis J. L. g., Garliavoje, Kauno r., buvo suformuotas ir įregistruotas 1996 metais, todėl to paties teismo 1988 m. lapkričio 24 d. sprendimu registracija dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu negali būti atliekama, ir turėjo būti iš naujo priimtas sprendimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių.
Apeliacinis skundas atmestinas. CPK 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismams nagrinėti šio Kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių santykių. Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka.
Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso privačios namų valdos žemės sklypas, kurio plotas 0,0936 ha. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.81 straipsnyje reglamentuojamas naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarka. Šalys yra bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiai. Ieškovas, remdamasis CK 4.75 ir 4.81 straipsniais, pareiškė ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal jo projektą. Todėl akivaizdu, jog šis ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Jau minėta, kad įstatymai gali numatyti išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarką konkrečių kategorijų byloms nagrinėti (CPK 22 straipsnio 1 dalis). Tokia tvarka gali būti numatyta tiek procesinės, tiek materialinės teisės normose. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad Nekilnojamojo turto registro įstatyme numatyta galimybė apskųsti Centriniam registratoriui – VĮ Registrų centras šios įmonės Kauno filialo sprendimą netenkinti ieškovo prašymo Kauno rajono teismo 1988 m. lapkričio 24 d. sprendimo pagrindu įregistruoti juridinį faktą, nustatantį naudojimosi tvarką nekilnojamuoju daiktu, reiškia nagrinėjamojoje byloje tarp šalių kilusio ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarką. Minėtame įstatyme numatyta ginčo išankstinio sprendimo ne teisme privaloma įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, o ne bendrosios kompetencijos teismą. Taip pat negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovas pareiškė tapatų ieškinį, kuris buvo pareikštas Kauno rajono teismo civilinėje byloje Nr. 2-597/1988 m. Tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tik kai visiškai tapatūs visi trys jo elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Byloje Nr. 2-597/1988 m. priimtu sprendimu teismas nustatė naudojimosi tvarką 921 kv.m. ploto žemės sklypu tarp ieškovo pirmtako A. S. ir atsakovės. Šiuo metu šalims dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas yra 936 kv.m. Be to priimant Kauno rajono teismo 1988 m. lapkričio 24 d. sprendimą nurodytas žemės sklypas buvo valstybės nuosavybė, o šiuo metu priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiu būdu ieškinio dalykas ir pagrindas nesutampa. Apeliaciniame skunde minimas Kauno rajono teismo 1988 m. lapkričio 24 d. sprendimas, kuriuo buvo nustatyta naudojimosi mažesniu žemės sklypu tvarka, netrukdo ieškovui kreiptis su ieškiniu dėl naudojimosi didesniu žemės sklypu tvarkos nustatymo. Todėl kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl procesinės teisės normų pažeidimo.
Naudojimosi žemės sklypu tvarką teismas nustatė pagal ieškovo pateiktą žemės sklypo planą, kuris atitinka CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatytą proporcingumo kriterijų, t. y. į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o taip pat tarp šalių nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką.
Dėl išdėstyto kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, todėl tenkinti apeliacinį skundą remiantis jame nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimo nekeisti.