Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. T. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nutarimo Ž. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

Ukmergės rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio vyresnysis patrulis 2008 m. birželio 2 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Ž. T. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad Ž. T. 2008-06-02 apie 00.35 val. Ukmergėje, Deltuvos gatvėje, vairavo V. T. priklausantį automobilį „VW Golf“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (2.23 prom. alkoholio – vidutinis neblaivumo laipsnis) ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 59 ir 68 punktų reikalavimus.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu nutarimu Ž. T. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 129 str., kuriame nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių <…> vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių <…>, užtraukia baudą nuo 4000 iki 5000 Lt arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantas mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas skirti ne baudą, o pritaikius ATPK 30¹ str. paskirti administracinį areštą, trumpesniam laikotarpiui nei numatytas ATPK 129 str.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje.

ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Įstatymas nenumato galimybės, kad pažeidėjas pats galėtų pasirinkti nuobaudos rūšį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuobaudą Ž. T. parinko tinkamai. Ši nuobauda pakankama administracinės nuobaudos tikslams, numatytiems ATPK 20 straipsnyje, pasiekti, todėl keisti ją pagrindo nėra.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Šiuo atveju Ž. T. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės to daryti, be to, jam buvo nustatytas net 2.23 promilių girtumas. Byloje nėra duomenų, kad ATPK 129 str. sankcijos ribose skiriama bauda būtų aiškiai neproporcinga padarytai veikai. Tai, kad Ž. T. gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Pirmosios instancijos teismas nutarime taip pat yra išsprendęs paimtų daiktų – automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio savininkė V. T., klausimą. Kaip matyti, teismo sprendimas grąžinti automobilį tik po to, kai Ž. T. sumokės paskirtą baudą, yra pagrįstas ATPK 269 str. 7 d. (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) nuostatomis. Tačiau Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu yra konstatavęs, kad ATPK 269 str. 7 d. (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimas tam tikrą laikotarpį (t.y. kol nesumokėta skirtoji bauda ar nėra atliktas administracinis areštas) vertintinas kaip priemonė minėtų administracinių nuobaudų įvykdymui užtikrinti ir kad teisinis reglamentavimas, nustatantis tokią priemonę, neatitinka iš Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 kylančių nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos imperatyvų, be to, jis nukrypsta nuo konstitucinio proporcingumo principo – vieno iš teisinės valstybės principo elementų. Atsižvelgiant į paminėtą ir į tai, kad pagal šioje byloje Ž. T. inkriminuoto teisės pažeidimo (ATPK 129 str.) sankciją nėra numatyta transporto priemonės konfiskavimo nuobauda, teisėjų kolegija sprendžia, jog priverstinai nuvežta transporto priemonė turi būti nedelsiant grąžinama teisėtam valdytojui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ž. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nutarimo dalį, kurioje išspręstas automobilio „VW Golf“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė – V. T.) grąžinimo klausimas, panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės – minėtą automobilį grąžinti teisėtam valdytojui.

Kitoje dalyje Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.