Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jekaterinai Steponavičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. E. ieškinį atsakovei I. M. dėl įkeldinimo į gyvenamąją patalpą bei atsakovės I. M. priešieškinį ieškovui A. E., trečiajam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl pripažinimo netekusiu teisės į gyvenamąją patalpą, nuomininko teisių bei pareigų perkėlimo, dalyvaujant Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Jekaterina Steponavičienė neprieštarauja, kad ieškinys būtų patenkintas ir atsakovas būtų įkeldintas į butą adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Kadangi vaikai šiame bute negyvena, jie paimti iš atsakovės ir apgyvendinti globos namuose, vaiko teisių apsaugos skyrius ketina kreiptis į teismą su dėl tėvų valdžios apribojimo vaikų atžvilgiu, vaikų teisės nebus pažeistos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti (b.l. 53), kad namas adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nuosavybės teise priklauso Šiaulių miesto savivaldybei, šios gyvenamosios patalpos nuomininku yra įregistruotas ieškovas. Iš nuomos sutarties matyti (b.l. 4,5), kad 2006m. birželio 7d. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nuomos sutartis tarp ieškovo ir Šiaulių miesto savivaldybės, prie nuomininko šeimos narių sutartyje nurodyta atsakovė I. M.. Iš Šiaulių apylinkės teismo nutarčių, priimtų 2012 m. liepos 28 d. ir 2012 m. spalio 29 d., matyti (b.l. 6,7), kad ieškovui buvo pritaikytas įpareigojimas pagal LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą išsikelti iš gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, bei kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium, kadangi buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai ieškovo atžvilgiu dėl jo smurtinio elgesio. Iš Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžių ir Šiaulių apygardos teismo nutarčių matyti (b.l. 42-46), kad ieškovas yra nuteistas už smurtą artimoje aplinkoje, nuosprendžiai įsiteisėję, paskirtas įpareigojimas bei kardomoji priemonė – nebegalioja.

Ieškovas pareiškė ieškinį dėl įkeldinimo į butą, nes atsakovė neleidžia į jį patekti, atsakovė pareiškė priešieškinį dėl pripažinimo, jog ieškovas neteko teisės į gyvenamąją patalpą bei nuomos teisių ir pareigų perkėlimo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas gyveno savivaldybės numojame bute adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nuomos sutarties pagrindu – teisėtai naudojosi jam išnuomota gyvenamąja patalpa, tačiau, vykdydamas teismo nutartis, buvo priverstas laikinai iš jos išsikelti. Atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti, jog ieškovas prarado teisę į nuomojamą patalpą, nes daugiau kaip šešis mėnesius – nuo 2012-07-28 - negyveno bute ir nemokėjo komunalinių mokesčių. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir Šiaulių miesto savivaldybės, 16.3 punktas numato, jog laikinai išvykusiam nuomininkui teisė į gyvenamąją patalpą paliekama LR CK 6.591 str. nustatyta tvarka. LR CK 6.591 str. 1 d. nustatyta, jog laikinai išvykusiam nuomininkui teisė į savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama šešiems mėnesiams su sąlyga, kad bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas. LR CK 6.591 str. 2 d. taip pat yra numatyti atvejai, kuomet laikinai išvykusiam nuomininkui visam išvykimo laikui paliekama teisė į savivaldybės gyvenamąją patalpą. Atsakovės teigimu, ieškovo nurodyta aplinkybė - Šiaulių apylinkės teismo 2012-07-28 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.1-930-898/2012 paskirtas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios patalpos ir 2012-10-29 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.1-401-898/2013 paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų I. M. bei A. V. nepatenka į sąrašą atvejų, nurodytų LR CK 6.591 str. 2 d. Tačiau, spręsdamas, ar ieškovui išliko teisė į gyvenamąją patalpą, ar ne, teismas privalo atsižvelgti į tai, dėl kokių priežasčių ieškovas negalėjo gyventi bute. LR CK 6.591str. 2d. numato, kad laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama, jeigu jis yra suimtas, visą tardymo ir teismo laiką. 2012-10-29 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.1-401-898/2013 ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 132 ¹ str., pagal kurį ieškovui buvo pritaikyta minėta kardomoji, buvo priimtas 2004m. lapkričio 9d. (Nr. IX-2553), t. y. po to, kai buvo priimtas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Todėl akivaizdu, jog kitų kardomųjų priemonių, tame tarpe ir įpareigojimo gyventi skyrium, paskyrimas negalėjo būti aptartas LR CK 6.591str. 2d. Įstatymo leidėjas numatė, jog asmenims, kuriems paskirtas suėmimas, paliekama teisė į gyvenamąjį būstą visam suėmimo laikui, nors minėta kardomoji priemonė yra griežtesnė, nei įpareigojimas gyventi skyrium. Paskyrus kardomąją priemonę gyventi skyrium taip pat yra ribojama asmens teisė gyventi nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje. 2012-07-28 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.1-930-898/2012 ieškovui buvo paskirta smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonė -įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios patalpos pagal LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis įstatymas buvo priimtas 2011m. gegužės 26d., vėlgi žymiai vėliau, nei buvo priimtas LR Civilinis kodeksas. Todėl teismas daro išvadą, kad šiuo atveju turi būti taikoma įstatymo analogija. LR CPK 3str. 6d. numato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). LR CK 6.591str. 3d. numato, kad pasibaigus šio straipsnio 2 dalyje numatytoms aplinkybėms, laikinai išvykusiam nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui teisė į nuomojamą gyvenamąją patalpą išlieka dar šešis mėnesius. Iš Šiaulių apygardos teismo nutarties matyti, kad paskutinis nuosprendis ieškovo atžvilgiu įsiteisėjo 2013m. gegužės 2d., t.y. nustojo galioti ieškovui paskirta kardomoji priemonė. Ieškovas nurodė, kad 2013m. rugsėjo mėnesį bandė patekti į savo gyvenamąją patalpą, tačiau buvo neįleistas atsakovės draugų jos pritarimu. Atsakovė pripažino, kad ieškovas buvo atvykęs į butą, ji pati tam neprieštaravo, tačiau pripažino, kad jos draugai neleido jam pasilikti. Negalėdamas patekti į gyvenamąją patalpą, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl įkeldinimo. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ieškovas, negyvendamas bute, nemokėjo komunalinių mokesčių, nors privalėjo tai daryti, norėdamas išsaugoti gyvenamąją patalpą. Ieškovas nurodė, kad jis neturi prievolės mokėti nuomos mokesčio, mokestį už elektros energiją ir šiukšles mokėjo tol, kol gyveno. Ieškovo teigimu ir negyvendamas bute jis dar kurį laiką mokėjo mokestį už sunaudotą elektrą, po to nemokėjo, nes jam nebuvo žinoma, koks yra mokesčių dydis. Iš valstybės garantijos nuomininkui matyti (b.l. 105), kad, ieškovui suteikus kitas nuomojamas patalpas (duomenys neskelbtini), Šiauliai, vietoj turėtų patalpų (duomenys neskelbtini), Šiauliai, į nuompinigius buvo įskaičiuota nuomotų patalpų vertė, todėl ieškovas mokėti nuomos mokestį už nuomojamas patalpas pareigos neturi. Šiaulių miesto savivaldybė nepateikė jokių duomenų apie nuomos mokesčio skolą. Iš ieškovo pateiktos informacijos matyti (b.l. 119), kad paskutinis mokėjimas už elektros energiją, teikiamą butui (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, buvo atliktas 2012m. spalio mėnesį, o 2013m. vasario mėnesį elektros tiekimas butui buvo nutrauktas. Nors ieškovas tuo laiku bute jau nebegyveno, mokėjo už elektros energiją, nes atsakovė pripažino, kad jokių mokesčių už butą nėra mokėjusi. Nors ieškovas, kaip buto nuomininkas, formaliai privalėjo mokėti mokesčius ir negyvendamas bute, tokią pat pareigą, kaip buvusi ieškovo šeimos narė, turėjo ir atsakovė, tačiau jos nevykdė. Mokesčių dydis už laikotarpį, kai ieškovas bute negyveno, susijęs su elektros kiekio suvartojimu bei šiukšlių išvežimu. Šios paslaugos susijusios su atsakovės poreikių tenkinimu, kuri tuo metu gyveno bute. Kadangi ieškovas neturėjo teisės nei patekti į butą, nei bendrauti ar ieškoti ryšių su atsakove, jis negalėjo tinkamai vykdyti pareigą mokėti komunalinius mokesčius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LR CK 1.5 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Šiuo atveju atsakovė, pati nevykdydama pareigos mokėti komunalinių mokesčių, kurie buvo susiję su jos poreikių tenkinimu, ir teigdama, kad atsakovas nevykdė pareigos mokėti komunalinių paslaugų mokesčių, kai jam buvo paskirti apribojimai, elgiasi nesąžiningai. Tuo tarpu LR CK 1.5str 4d. numato, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Atsakovė I. M. taip pat nurodė, kad ieškovas negali būti įkeldintas į butą adresu Šatrijos 8-4, Šiauliai, nes atsakovas piktnaudžiauja savo turimomis teisėmis ir šio fakto konstatavimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti ginti atsakovo teises. Atsakovė teigia, kad ieškovas ir ateityje gali smurtauti jos ar atžvilgiu. Teismas pasisako dėl šių atsakovės argumentų, susijusių su atsakovo piktnaudžiavimu turimomis teisėmis, nes atsakovė remiasi jais įrodinėdama priešieškinį. Byloje yra pateikti įrodymai, kad ieškovas smurtavo atsakovės bei vaikų atžvilgiu, yra pripažintas kaltu dėl šių veikų ir nuteistas. Tačiau bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad vaikai su atsakove adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nebegyvena, jie apgyvendinti globos namuose. Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė nurodė, kad skyrius ketina pateikti ieškinį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo vaikų atžvilgiu. Be to, įvertinus byloje esančius įrodymus, matyti, kad atsakovė taip pat elgėsi netinkami, jos elgesys yra konfliktiškas. Iš teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo tarp šalių matyti (civ. byla Nr. 2-295-77/2009m. II t. b.l. 123), kad kalta dėl santuokos nutraukimo buvo pripažinta atsakovė dėl netinkamo elgesio šeimoje, nors ieškovas sprendimo priėmimo momentu buvo teistas už smurtą jos atžvilgiu. Iš byloje esančių kaimynų skundų (b.l. 96-105), su kuriais jie kreipėsi į įvairias institucijas, matyti, jog laikotarpiu, kai ieškovas bute negyveno, atsakovė butą pavertė landyne, pas ją lankosi asocialūs asmenys, bute girtaujama, keliamas triukšmas, teršiama aplinka apie namą, kieme sukauptas šiukšlynas. Iš laikraštyje esančios nuotraukos matyti (b.l. 106), kad šiukšlėmis užverstas namo kiemas. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje apklausti liudytojai R. M., Z. S., A. S.. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.586 straipsnis numato gyvenamosios nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindus, o kodekso antrasis skirsnis – gyvenamosios nuomos sutarties nutraukimo tvarką bei pagrindus. Tačiau byloje nėra pareikšti reikalavimai dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ar dėl nuomos sutarties nutraukimo su ieškovu. Todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinį vien tik nustačius faktą, kad ieškovas buvo teistas už smurtinius nusikaltimus artimoje aplinkoje.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas prarado teisę į gyvenamąją patalpą ir perkelti atsakovei nuomininko teises bei pareigas pagal nuomos sutartį. Kadangi nėra pareikštas reikalavimas dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ar dėl nuomos sutarties nutraukimo su ieškovu, nuomos sutartis tarp nuomotojo ieškovo yra galiojanti, ieškinys tenkintinas, jis įkeldintinas į gyvenamąją patalpą adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259str., 260str., 263-267str., 268-270str., teismas

n u sprendė:

Ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti.

Įkeldinti ieškovą A. E., a/k (duomenys neskelbtini) į gyvenamąsias patalpas, esančias Šatrijos g. 8 - 4, Šiauliuose, su jam priklausančiais daiktais, įpareigoti atsakovę I. M., a/k (duomenys neskelbtini) netrukdyti A. E., a/k (duomenys neskelbtini) patekti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ir juo naudotis.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.