- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-24
- Bylos Nr.
- 1-346-1036/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28649-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Nukentėjusysis
- Č. J.
- Kaltinamasis
- V. R.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei, nukentėjusiajam Č. J. (Č. J.), kaltinamajam V. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyventis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) santechniku, vidurinio išsilavinimo, teistas:
1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį – 6 MGL dydžio bauda;
2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 16 MGL dydžio bauda. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė pakeista į 60 val. viešųjų darbų bausmę;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, paskiriant įpareigojimą;
4) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę bei įpareigojimus;
5) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 8 MGL dydžio bauda;
6) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. birželio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus. Bausmę atlikęs; kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. 2019 m. liepos 7 d. apie 18.00 val. būdamas sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) panaudojo fizinį smurtą prieš Č. J., t. y. konflikto metu sudavė nukentėjusiajam Č. J. ranka ne mažiau du smūgius į veidą, po ko, nukentėjusiajam nugriuvus ant žolės, spyrė ne mažiau du kartus į kūną. Tokiu būdu ir veiksmais padarė nukentėjusiajam Č. J. muštinę žaizdą kairės akies apatiniame voke, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir nosikaulių lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kraujosruvos abiejų akių vokuose ir nosikaulių lūžių sveikata sutrikdoma ilgiau nei dešimt dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis V. R. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje trenkė nukentėjusiajam Č. J. į veidą. Nuo jo smūgių nukentėjusiajam galėjo lūžti nosikaulis. Įvykio metu buvo blaivus, nes vairavo automobilį.
Iki įvykio su nukentėjusiuoju bendravo telefonu ir susipyko. Jis atvažiavo, panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį ir išvažiavo. Įvykį matė nukentėjusiojo draugai. Po įvykio su Č. J. bendravo, susitaikė, atlygino padarytą turtinę žalą. Sudarė susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat sumokėjo Vilniaus teritorinėms ligonių kasoms už nukentėjusiojo gydymą. Gailisi dėl padaryto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai.
Be kaltinamojo V. R. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
Nukentėjusysis Č. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis viską teisingai nurodė. Atlygino jam turtinę žalą, kurią patyrė pirkdamas vaistus. Dėl neturtinės žalos atlyginimo sudarė rašytinį pasižadėjimą ir prašė teismo jį patvirtinti.
Liudytojas V. P. (V. P.) apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Č. J. žmonos tolimas giminaitis, V. R. nepažįsta. Dėl įvykio, kai buvo sumuštas Č. gali pasakyti, kad tą dieną, datos jis tiksliai neprisimena, buvo pas jį prie namų dirbo, buvo Č. J. ir Z. J. (Z. J.). Jie išgėrė, po to vyrai pasiūlė nuvažiuoti pas juos į (duomenys neskelbtini). Ten yra didelė sodyba ir šie sėdėjo pavėsinėje. Jie ten prabuvo apie pusvalandį kai atvažiavo jam nepažįstamas asmuo, kaip vėliau sužinojo V. R.. Pagal išvaizdą jis suprato, kad šis buvo taip pat neblaivus. Vyras iškarto puolė prie Č., pradėjo ant šio šaukti. Dėl ko buvo konfliktas gerai nesuprato, kažką šnekėjo apie kažkokius skambučius žmonai. Tas atvažiavęs rėkė tai ant Č. Tas konfliktas vyko prie pavėsines, jie stovėjo. Vyras pradėjo šokinėti prie Č. Jis tada įsikišo, pradėjo tam vyrui sakyti, kad nurimtų, kad nepultų jo draugo. Tada šis jam sudavė vieną kartą į veidą. Jis neturi šiam dėl to pretenzijų, pareiškimo nerašys. Po to smūgio jis pasitraukė nuo pastarojo ir nesikišo daugiau. Kas vyko toliau tarp Č. ir V. nežino, nes jis nuėjo prie automobilio, kaip tik privažiavo jo sūnus ir jis sėdo į automobilį ir jie išvažiavo. Kas buvo ir, kad Č. buvo sumuštas jis to nematė. Apie tai, kad Č. sumušė sužinojo tik kitą dieną. Č. aiškino, kad tas vyras jį pradėjo mušti ir sumušė gan stipriai, kad buvo pristatytas į ligoninę. Bet kaip sakė, jis pačio įvykio nematė. Kai atvyko tas vyras ir sudavė jam pastarasis rankose neturėjo jokių peilių kitų daiktų, jis nematė. Jis žino savo teisę rašyti pareiškimą dėl jam suduoto smūgio, bet jis atsisako, pretenzijų neturi. Jis tada niekur nesikreipė, nei į medikus, nei į policiją. Kartu su jais buvo dar Z. J., šis liko kaip jis išvažiavo, turėjo matyti, kas įvyko. Daugiau nieko pasakyti negali (1 t., b. l. 86–88).
Liudytojas Z. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam teisės išaiškintos, parodymus duos rusų kalba. Nepamena tikslios įvykio datos, 2019 metų vasarą, ar tai jos pabaigoje, buvo pas kaimyną, pirtyje, Užupėnų k., tikslaus adreso nepamena. Pirtyje kartu su juo buvo Č. J. ir V. P.. Jis nematė, kaip atvyko V. R., kad šis atvyko su automobiliu jam papasakojo Č. J.. Ar R. buvo dar su kažkuo nematė, Č. minėjo. Apie aplinkybes pamena labai miglotai, nes buvo labai girtas, nes trise, t. y. jis, Č. prieš konfliktą buvo išgėrę ne mažiau 2 butelių degtinės, jos tūrio nepamena. Pamena, kad prasidėjo konfliktas tarp Č. ir vėliau atvykusio V. R., dėl ko prasidėjo, jis nežino. Konfliktas vyko kieme, jis tuo metu sėdėjo pavėsinėje. Jis matė, kad šie išėjo iš pavėsinės ir pradėjo kalbėtis, jam atrodo, kad šnekėjo ramiai, dėl ko vėliau įsikišo V. nežino, gal gynė Č. nes jie pradėjo muštis. Jis nematė kas ir kaip sudavė V. tik atsimena, kad buvo sužalojimas ant veido, kur vėliau V. dingo nežino, jam atrodo, kad vėliau šis miegojo ant žolės. Kas pirmas pradėjo muštinės Č. ar V. jis nematė. Jis matė, kad šie abudu buvo nugriuvę, jis nesikišo, nes dėl girtumo negalėjo net atsikelti. Jis nematė, kad V. R. turėtų rankose kokį peilį ar dar ką. Jis matė, vėliau, jau kaip šie išsiskyrė ir R. išvažiavo, kad ant Č. ant peties yra pjautinė žaizda, bet iš kur ji, jis nematė, gal kai jie griuvę buvo šis susižalojo. Kad R. būtų supjaustęs šiam ranką nematė, nors kaip sakė miglotai prisimena įvykio aplinkybės, kas kam ir kaip sudavė smūgius nematė ir negali pasakyti, ar R. spardė Č. kojomis taip pat neprisimena. Tik atsimena, kad šie buvo susikibę po to nugriuvo ir jam atrodo, kad abudu voliojosi žolelėje. Jie kažkiek laiko pasiginčijo, pasimušė, po to V. R. sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jis tą dieną su V. R. nekalbėjo ir su juo konfliktų nebuvo. Įvykio metu nenukentėjo (1 t., b. l. 98–99).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G2362/2019(01) matyti, kad remiantis Č. J., gimusio (duomenys neskelbtini), apžiūros duomenimis, Č. J. nustatyti šie sužalojimai: pjautinė žaizda dešinio peties šoniniame paviršiuje, muštinė žaizda kairės akies apatiniame voke, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosikaulių lūžiai. Pjautinė žaizda dešinio peties šoniniame paviršiuje galėjo būti padaryta paveikus aštriu daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. liepos 7 d. Kiti sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. liepos 7 d. Oftalmologo nustatytas dešinės akiduobės medialinės sienos lūžis nėra aprašytas ir patvirtintas gydytojo radiologo, todėl sužalojimu nevertinamas. Pjautinė žaizda dešinio peties šoniniame paviršiuje padaryta 1 trauminiu poveikiu. Muštinė žaizda kairės akies apatiniame voke padaryta 1 trauminiu poveikiu. Poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir nosikaulių lūžiai galėjo būti padaryti mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio metu. Pjautinė žaizda dešinio peties šoniniame paviršiuje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Muštinė žaizda kairės akies apatiniame voke atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir nosikaulių lūžiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktą. Kadangi skiriasi sužalojimų padarymo mechanizmas, tai galima teigti, kad jie buvo padaryti bent dviem skirtingais traumuojančiais objektais. Sužalojimų vietose nėra pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio formą, dydį. Nustatytų sužalojimų lokalizacijos nėra būdingos tyčiniam savęs žalojimui. Sužalojimai nepasižymi požymiais, pagal kuriuos galima būtų nurodyti, kokiu būtent būdu jie galėjo būti padarytas, t. y. ar pačiam nukentėjusiajam griūvant, ar atsitrenkiant, ar trenkiant pačiam sau. Pagal makromorfologinius sužalojimų požymius, sužalojimai atitinka maždaug 1 savaitės laikotarpį. Bet kokie kūno sužalojimai sukelia fizinį skausmą (1 t., b. l. 46–47).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo pridėtų fotonuotraukų matyti, kad užfiksuota įvykio vieta – kiemas, adresu (duomenys neskelbtini). Teritorija aptverta tvora. Šalia ūkinio pastato yra pavėsinė, joje per vidurį stovi medinis stalas ir suolai. Ant stalo stovi įvairios stiklinės, guli maisto likučiai. Apžiūrėjus teritoriją pėdsakų turinčių reikšmės tyrimui neaptikta (1 t., b. l. 18–25).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra vyriškos pilkos spalvos sportinės kelnės (savanoriškų daiktų pateikimo protokolu pateikė nukentėjusysis Č. J.). Ant kelnių priekio iš dešinės matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, kurios išdėstytos nuo viršaus iki kelio. Dėmės apie 1,5-2 cm skersmens ir apatinė 5 cm skersmens. Kitoje kelnių pusėje dėmių ir kitų pėdsakų nėra (1 t. b. l. 26). Po apžiūros kelnės grąžintos nukentėjusiajam Č. J. (1 t., b. l. 31).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo
Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad V. R. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis sudavė nukentėjusiajam Č. J. ranka ne mažiau du smūgius į veidą, po ko, nukentėjusiajam nugriuvus ant žolės, spyrė ne mažiau du kartus į kūną, dėl ko pastarasis patyrė muštinę žaizdą kairės akies apatiniame voke, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir nosikaulių lūžį, t. y. sužalojimus vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. V. R. teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiojo Č. J. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvadoje konstatuotos aplinkybės. Nusikalstomos veikos pasekmės – nukentėjusiojo sužalojimų pobūdis ir mastas – nesunkus sveikatos sutrikdymas – nustatytas teismo medicinos specialisto išvadoje, kurios patikimumas ir objektyvumas teismui abejonių nekelia. Teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad iki konflikto su V. R., nukentėjusysis inkriminuotų sužalojimų nebuvo patyręs. Teismo vertinimu tarp V. R. atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama V. R. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas V. R. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kadangi kaltinamasis savo iniciatyva ir valia atlygino žalą civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai (1 t., b. l. 82, 83, 2 t., b. l. 16), taip pat turtinę žalą nukentėjusiajam bei susitarė ir įsipareigojo, t. y. sudarė rašytinį pasižadėjimą su nukentėjusiuoju dėl neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 18), tai
pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę V. R., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Skiriant bausmę atsižvelgtina į padaryto nesunkaus (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimo pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, į kaltės formą – netiesioginę tyčią. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 3 punktas) ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis teistas (1 t., b. l. 128–136), taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 164–168), kas jį charakterizuoja neigimai. Kaltinamasis šiuo metu dirba (1 t., b. l. 172), teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad gailisi dėl savo padarytų veiksmų, atsiprašė nukentėjusiojo Č. J., su juo susitaikė, atlygino savo veiksmais padarytą turtinę žalą tiek nukentėjusiajam, tiek Vilniaus teritorinėms ligonių kasoms, įsipareigojo atlyginti nukentėjusiojo civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos, kas teismo manymu parodo jo požiūrį į nukentėjusįjį bei nusikalstama veika jam padarytą žalą ir atskleidžia jo psichikos santykį su atsiradusiais nusikalstamų veiksmų padariniais ir taip leidžia įvertinti jo asmenybės pavojingumą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, gali būti pasiekti paskiriant sankcijoje už inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant artimą sankcijoje numatytam minimumui.
Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64 ¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016, 2018 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-209/2018). Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad V. R. yra jauno amžiaus, oficialiai dirba, atlygino dalį savo veiksmais padarytos žalos, kitą dalį įsipareigojo atlyginti ir sudarė sutartį su nukentėjusiuoju. Pažymėtina, kad V. R. atliekant realią laisvės atėmimo bausmę, nukentėjusiajam galimybės gauti žalos atlyginimą nepadidės, atvirkščiai, tokios galimybės neliks, nes kaltinamasis praras turimą darbą ir taip laisvės atėmimo bausmės vykdymas nepadės užtikrinti nukentėjusiojo interesų. Taip pat akcentuotina, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaikė, po įvykio bendrauja. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog V. R. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam V. R. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo V. R. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų laikotarpiu, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 8 punktuose numatytus įpareigojimus, t. y. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Dėl civilinių ieškinių
Vadovaujantis BPK 107 straipsniu procesą dalyje dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio dėl 145,63 eurų priteisimo žalos atlyginimui iš kaltinamojo V. R. už nukentėjusiojo Č. J. gydymą nutraukti, kadangi nusikalstama veika padaryta žala atlyginta.
Vadovaujantis BPK 107 straipsniu procesą dalyje dėl nukentėjusiojo Č. J. civilinio ieškinio dėl 40 eurų priteisimo turtinės žalos atlyginimui iš kaltinamojo V. R. nutraukti, kadangi nukentėjusysis parodė, kad turtinė žala atlyginta.
Patvirtinti 2020 m. vasario 10 d. neturtinės žalos atlyginimo sutartį Nr. DOK–7881 (2 t. b. l. 18), sudarytą tarp kaltinamojo V. R. ir nukentėjusiojo Č. J., pagal kurią V. R. nuo sutarties pasirašymo iki 2020 m. gegužės 30 d. įsipareigojo sumokėti 500 eurų Č. J. ir procesą dalyje dėl nukentėjusiojo Č. J. civilinio ieškinio dėl 500 eurų priteisimo neturtinės žalos atlyginimui iš kaltinamojo V. R. nutraukti (BPK 107 straipsnis).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 120–121), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7 punktais bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Procesą dalyje dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio nutraukti.
Patvirtinti 2020 m. vasario 10 d. neturtinės žalos atlyginimo sutartį Nr. DOK–7881, sudarytą tarp V. R. ir Č. J. (Č. J.), pagal kurią V. R. nuo sutarties pasirašymo iki 2020 m. gegužės 30 d. įsipareigojo atlyginti 500 (penkis šimtus) eurų neturtinę žalą Č. J. (Č. J.).
Procesą dalyje dėl Č. J. (Č. J.) civilinio ieškinio nutraukti.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.