Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-03-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-881-806/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-03-24
Bylos Nr.
A5.-881-806/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00529-2021-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
V. K.
Institucija
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-881-806/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00529-2021-2Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. kovo 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, nedalyvaujant

administracinėn atsakomybėn traukiamam V. K., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams, nuo 2021 m. sausio 5 d. leido įmonėje dirbti V. Š. neužtikrinus, kad apie darbuotojo įdarbinimo pradžią nustatyta tvarka būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai (toliau - VSDFV) teritoriniam skyriui. Apie minėto asmens įdarbinimo pradžią VSDFV teritorinis skyrius buvo informuotas tik 2021 m. vasario 4 d., t. y. Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) patikrinimo metu.

Be to, V. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi VDI patikrinimo metu buvo nustatyta, jog įmonės darbuotojui V. Š. nebuvo laiku sumokėtas visas darbo užmokestis už dirbtą laiką nuo 2021 m. sausio 5 d. iki 2021 m. sausio 22 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. būdamas administracinio teisės pažeidimo protokolu bei teismo pranešimu informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teisės ir pareigos išaiškintos surašant administracinio nusižengimo protokolą. Šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad V. K. nepageidauja būti išklausytas teismo posėdyje, ir nenustačius procesinių kliūčių byla rašytinio proceso tvarka išnagrinėta V. K. nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Nagrinėjamu atveju reikšmingos ir DK 42 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatos, remiantis kuriomis, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 str.), o apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Sodros teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pažymėtina, jog darbo sutartis turi būti sudaryta raštu (DK 43 str.).

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog kvalifikuojant veiką pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

ANK 99 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą. DK 146 straipsnio 2 dalis numato, jog darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina V. K. kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo. Esminės pažeidimų padarymo aplinkybės užfiksuotos administracinio nusižengimo protokole. 2021 m. kovo 3 d. Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 1006 - 0358 nurodyta, jog Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo vyriausiosios darbo inspektorės D. J. ir K. P. atliko tyrimą pagal 2021-02-03 VDI Vilniaus skyriuje gautą V. Š. (toliau - Pareiškėjas/ darbuotojas) pranešimą dėl galimo nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas nurodė, kad 2021m. sausio 5 d. įsidarbino įmonėje vairuotoju-ekspeditoriumi, sudarė darbo sutartį su V. K., dirbo iki 2021 m. sausio 22 d., o 2021 m. sausio 25 d. sužinojo, kad įmonėje nėra įdarbintas bei negavo darbo užmokesčio už dirbtas 13 darbo dienų, darbdavys į skambučius neatsako, ignoruoja. 2021 m. vasario 8 d. integracijos su VSDFV informacinės sistemos (Sodros) duomenimis nustatyta, kad darbuotojas buvo įdarbintas įmonėje nuo 2021 m. sausio 5 d. iki 2021 m. sausio 22 d. Gavus atsakymą iš Sodros Vilniaus skyriaus, nustatyta, kad pranešimą apie V. Š. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2021 m. sausio 5 d. įmonė pateikė 2021 m. vasario 4 d. 20.43 val., apie V. Š. valstybinio socialinio draudimo pabaigą 2021 m. sausio 22 d. įmonė pateikė 2021 m. vasario 5 d., t. y. VDI atliekamo patikrinimo metu. Juridinių asmenų registro duomenimis, įmonės direktorius yra V. K., kuris VDI Vilniaus skyriui pateikė reikalingus dokumentus. Nustatyta, kad darbo sutartis su darbuotoju buvo sudaryta 2021 m. sausio 5 d., darbo pradžia 2021 m. sausio 5 d., sutartis pasirašyta abiejų šalių, sulygtas darbo užmokestis - 610,00 Eur per mėnesį. Iš pateikto 2021 m. sausio mėn. įmonės darbuotojo darbo laiko apskaitos žiniaraščio nustatyta, kad V. Š. dirbo 112 valandų, už dirbtą laiką bei galutiniam atsiskaitymui darbuotojui priskaičiuotas 487,18 Eur darbo užmokestis, atskaičius mokesčius - 363,05 Eur. Įmonės direktorius nepateikė dokumentų, patvirtinančių apie sumokėtą darbuotojui darbo užmokestį, bei 2021 m. kovo 1 d. VDI Vilniaus skyriui raštu paaiškino, kad buhalterė pamiršo laiku pranešti į Sodrą apie žmogaus įdarbinimą. Atlyginimas iki šiol V. Š. nesumokėtas, nes įmonė kol kas dar neturi pinigų.

Apibendrindamas surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad byloje yra įrodyta, jog V. Š. nuo 2021 m. sausio 5 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, minėtai įmonei nepranešus valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie jo darbo pradžią. V. Š. pagal darbo sutartį bendrovėje atliko tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijas. Pats V. Š. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju ekspeditoriumi, dirbdamas minėtoje formoje vežiojo krovinius po Lietuvą su vilkiku, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atidirbo 13 darbo dienų, šis darbo laikas yra užfiksuotas jo vairuotojo kortelėje, tačiau už šį darbą jam nebuvo sumokėta. Darbo sutartį sudarė su firmos savininku V. K. (b.l. 5). Tokiu būdu, V. Š. atliekant darbines funkcijas nauda buvo teikiama UAB „(duomenys neskelbtini)“. V. Š. minėtos bendrovės buvo aprūpintas darbo priemonėmis (vilkiku), gaudavo užduotis (krovinius), kurias vykdė paklusdamas įmonės tvarkai. V. K. nusižengimo tyrimo metu taip pat neneigė, jog V. Š. realiai dirbo jo vadovaujamoje įmonėje, pateikė šio darbuotojo darbo faktą patvirtinančius darbo laiko apskaitos žiniaraštį, darbo užmokesčio žiniaraštį (b.l. 12), teisinosi, jog buhalterė pamiršusi pranešti VSDFV apie pastarojo įdarbinimą.

Tokiu būdu, V. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu/direktoriumi, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas, o būtent, esant darbo sutarties požymiams leido įmonėje dirbti V. Š., tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie jo įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios ir tuo pažeidė DK 42 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Jo veika kvalifikuojama kaip ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas.

Taip pat V. Š. savo paaiškinime nurodė, kad nors jis buvo atleistas nuo 2020 m. sausio 22 d., jam tebėra nesumokėtas darbo užmokestis už 13 darbo dienų. V. K. šios aplinkybės neginčijo, 2021 m. kovo 3 d. paaiškinime nurodydamas, jog įmonė vis dar neatsiskaičiusi su darbuotoju, nes kol kas neturi pinigų. Jokių susitarimų su darbuotoju dėl galimybės uždelsti atleidžiamam darbuotojui priklausančias išmokas nebuvo sudaryta. Tokiu būdu, buvo pažeistos aukščiau minėtos DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatos, įpareigojančios darbdavį atsiskaityti su darbuotoju ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos arba ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų (jei yra toks susitarimas su darbuotoju), be to darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio neviršijančią išmoką išmokėti ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent būtų susitarta kitaip. Tokiu būdu, V. K. veika kvalifikuojama kaip ANK 99 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas.

V. K. atsakomybę lengvina tai, kad nusižengimą pripažino ir gailisi dėl jo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, nelegaliai skirtingais laikotarpiais bendrovėje dirbo vienas asmuo), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (tyčinė kaltės forma), pažeidimo padarymo aplinkybes, nelegaliai išdirbtą laikotarpį (nelegalus darbas truko dvi savaites), į tai, kad nenustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į V. K. asmenybę (dirbantis, LITEKO duomenimis, praeityje už nelegalų darbą nebaustas). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. K. skirtinos ANK 95 straipsnio 1 dalies ir 99 straipsnio 1 dalyje sankcijose numatytos minimalios baudos. Taikytini įstatymo reikalavimai dėl nuobaudų subendrinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

V. K. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, paskirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.

V. K. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 1 dalyje, paskirti 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti, galutinę nuobaudą V. K. skirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21128991938.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė