Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2024-07-02 · Baudžiamoji byla Nr. e1-738-939/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-07-02
Bylos Nr.
e1-738-939/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43730-2023-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Lubauskienė
Kaltinamasis
E. S., E. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-738-939/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43730-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.12; (S) 1.2.9.8; 2.12.1.3; 2.12.1.4
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 2 d.AlytusAlytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų Laima Lubauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 straipsnyje;

E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), nedirbanti, registruota užimtumo tarnyboje, gyvenanti ir deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teista:

1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugpjūčio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis E. S., būdamas atsakingas už nepilnamečio sūnaus K. S., gimusio (duomenys neskelbtini), auklėjimą ir vystymąsi, privalėdamas rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdamas vaikui sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad jis būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalis), privalėdamas užtikrinti vaikų teises, numatytas 1996 m. kovo 14 d. priimtame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, sudarant tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, sudaryti sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jų protiniam, dvasiniam gyvenimui, laikotarpyje nuo 2018 m. iki 2023 m. lapkričio 10 dienos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), dėl menkaverčių priežasčių naudojo psichologinį smurtą prieš nepilnametį sūnų K. S. jį sistemingai keikdamas ir bardamas, sakydamas, kad užmuš, jį tąsydavo, taip pat suduodavo jam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių ranka, diržu, laidu į nugarą, kitas kūno vietas, 2024 m. spalio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, sudavė diržu į nugarą ne mažiau kaip 10 smūgių, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl linijinės formos žymių nugaros apatinėje dalyje ir sukėlė fizinį skausmą, taip pat 2023 m. lapkričio 10 d. apie 22 val. sudavė delnu į veidą, taip sukėlė jam fizinį skausmą, ir visais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam K. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, nes po byloje nagrinėjamų įvykių jam kilo laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais sistemingai naudodamas fizinį ir psichologinį smurtą prieš nepilnametį nukentėjusįjį K. S. piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis.

Kaltinamoji E. Ž., būdama atsakinga už nepilnamečio sūnaus K. S., gimusio (duomenys neskelbtini), auklėjimą ir vystymąsi, privalėdama rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdama vaikui sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad jis būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis), privalėdama užtikrinti vaikų teises, numatytas 1996 m. kovo 14 d. priimtame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, sudarant tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, sudaryti sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jo protiniam, dvasiniam gyvenimui, laikotarpyje nuo 2020 m. iki 2023 m. lapkričio 10 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), dėl menkaverčių priežasčių naudojo psichologinį smurtą prieš nepilnametį sūnų K. S. jį sistemingai bardama, 5-7 kartus suduodama delnu į veidą, namų virtuvėje jį smaugdama, 2-3 kartus su laidu, diržu suduodama po 5-6 smūgius į nugarą, kojas, užpakalį, suduodama smūgius per galvą, 2023 m. spalio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, suduodama laidu į nugarą ir kitas kūno vietas, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl linijinės formos žymių nugaros apatinėje dalyje ir sukėlė fizinį skausmą ir visais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam K. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, nes po byloje nagrinėjamų įvykių jam kilo laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais sistemingai naudodama fizinį ir psichologinį smurtą prieš nepilnametį nukentėjusįjį K. S., piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis.

Kaltinamasis E. S. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog kai jis su E. pradėjo gyventi kartu, E. turėjo du savo vaikus V. ir S. iš pirmos santuokos. Jam su E. pradėjus gyventi kartu, ji laukėsi K. Kai gimė K., jis suteikė jam savo pavardę. Vėliau jiems gimė dar du vaikai – E. S. ir D. S. Jis K. mylėjo ir myli kaip savo vaiką. Jis visuomet stengiasi su juo bendrauti kaip ir su visais vaikais jo niekaip neišskirdamas. Kai K. paaugo, jis jo paprašydavo jam padėti, sudėti malkas, atlikti kitus namų ruošos darbus. Bet jis vienas kažko išskirtinio nedarė, visi vaikai darė tuos pačius darbus. Stipriai jų dirbti niekas nevertė, tik pagal jų jėgas. K. jis bardavo, kai jis vėlai grįždavo iš kiemo, iš mokyklos jis grįždavo laiku. Jis K. nemušdavo, yra sudavęs su diržu kelis kartus, bet nestipriai. Su diržu sudavė per užpakalį. Jis neverkė, kai jis jam su diržu sudavė. Už drabužių jis jį gal ir yra timptelėjęs, neprisimena. 2023 m. spalio mėnesį jis buvo išgėręs alkoholio, alkoholį gėrė su draugu, kurio neįvardins, atsisako jį nurodyti. Neprisimena daug ar mažai buvo išgėręs alkoholio, kažko supyko gal ant K., jis neprisimena tų aplinkybių kaip ten buvo, bet pamena, kad K. mušė su diržu. Lapkričio mėnesį jis K. sudavė vieną kartą į veidą, nenorėjo jam suduoti tyčia į veidą, bet taip gavosi, kad sudavė. Neprisimena jau dabar, prie kokių aplinkybių tas buvo. Jis duodamas ankstesnius parodymus neprisipažino, nes bijojo, kad jo neuždarytų į kalėjimą. Jis labai gailisi ir pergyvena, kad viskas taip atsitiko, kad K. patyrė fizinį skausmą, patiria išgyvenimus. Po šio įvykio jis nevartoja alkoholio visai, pergyvena dėl šių įvykių. Kai viskas būdavo gerai, jis su K. gerai sutardavo, pasiilgo jo labai, nori jo atsiprašyti dėl visko. Dėl E. bendravimo su K. jis nieko nepasakos. K. geras vaikas, jokių nusiskundimų dėl jo jis negauna nei iš mokyklos, nei iš kitur. Jis lėtas vaikas, turi negalią dėl (duomenys neskelbtini).

Kaltinamoji E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu visiškai nepripažino savo kaltės ir paaiškino, jog pas psichologus, psichiatrus nesilanko. Jokių vaistų nevartoja. Ji su E. S. kartu negyvena, jis tik kartais ateina pas ją į namus ir padeda jai prie ūkio darbų. Ji kartu su E. S. gyvena apie 15,5 metų. Paskutinį pusmetį jie kartu negyvena, nes jie atsibodo vienas kitam. Su E. kartu negyvena, nes jis negerdavo alkoholio metus laiko, o išgerdavo kokias dvi dienas. Kai išgerdavo, tai jam „balti arkliai užeidavo“. O šiaip jis labai geras žmogus. Ji alkoholį vartoja labai retai, tik per šventes. Ji išgėrusi alkoholio būna visokia, jai patinka pasišokti, padainuoti. E. dažnai ateina pas ją į namus ir daro remonto darbus, taip pat rūpinasi ir prižiūri jų bendrus tris vaikus. Ji paskutines tris savaites po dvi dienas į savaitę išvažiuoja pas mamą į (duomenys neskelbtini), nes ji po (duomenys neskelbtini), jai reikia pagalbos. Kai ji išvažiuoja, vaikus prižiūri E. E. yra geras tiek jai, tiek jos ir jų bendriems vaikams. Ji dar turi du suaugusius vaikus, kuriuos E. padėjo užauginti. E. K. mylėjo kaip savo vaiką, taip pat mylėjo ir pirmus jos vaikus. Nei vieno vaiko nemyli labiau ar mažiau, jais visais vienodai rūpinasi, tiek jos vaikais, tiek jų bendrais vaikais. Jos dukra S. R. gyvena (duomenys neskelbtini), o sūnus V. Ž. gyvena su ja. E. kaip žmogus geras, stengiasi dėl savo šeimos, dėl vaikų. E. nėra nei piktas, nei agresyvus. Jis su K. bendrauja tik tiek kiek reikia, ko reikia paklausia vienas kito ir tiek. E. nuolat dirba, jo beveik nėra namuose. K. E. nebijo. K. yra geras vaikas, jo nėra už ką bausti. Iš mokyklos jokių nusiskundimų jie nėra gavę. Tiesa, auklėtoja yra jiems sakiusi, kad K. rūkė elektroninę cigaretę. Ji dėl to K. fizine bausme tikrai nebaudžia, nei ji, nei E. Tiesiog atimdavo iš K. mobiliojo ryšio telefoną kokioms dviem valandoms ir tiek. Taip pat kaip bausmę ji jo į kiemą neišleisdavo, nes jis bendrauja su vyresniais vaikais, rūko elektronines cigaretes. K. yra geras vaikas, tik ne visi jo draugai yra jam tinkami ir geri. Jis yra uždaro būdo, linkęs meluoti, vogti. K. turi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Neatitinka amžiaus pagal raidą. Jam yra paauglystė, būna pykčio priepuoliai. Jis jokių vaistų nevartoja, nesilanko nei pas psichologus, nei pas psichiatrus. K. šiuo metu lanko (duomenys neskelbtini), specialią klasę, į kurią eina vaikai su specialiaisiais poreikiais, turintys neįgalumus. Ji pati su K. sutaria gerai. Jos ir K. artimas tarpusavio ryšys. Jie apie viską pasikalba, jis jai apie viską pasakoja. Jis visada laiku grįžta į namus, dėl visko atsiklausia, jie susitaria. K. geriausiai sutaria su broliu E., jie kaip geriausi draugai. Taip pat gerai sutaria ir su V. Nei ji, nei E. jiems auginant vaikus niekada jų atžvilgiu niekaip nėra smurtavę, niekada nėra naudoję jokio fizinio smurto. Yra tik žodžiais jį subarusi, bet tik žodžiais. Ji nėra mačiusi, kad E. bartų vaikus, ji pati prašydavo, kad jis juos sudrausmintų ar pasikalbėtų, tai jis su jais visada tik gražiuoju. Ji nežino, kodėl K. sako, kad ji jį mušė per veidą su ranka, mušė su diržu ir laidu, smaugė, tikrai ji jo nemušė niekada. Yra tik už kapišono nustvėrusi, patampiusi ir tiek. Jokių fizinių bausmių jie niekada nėra taikę vaikams. K. nėra už ką mušti, jis geras vaikas. Ji tik pykdavo dėl elektroninės cigaretės, kad rūkė ir viskas, tai kaip sakė dėl to atimdavo telefoną. 2023 m. lapkričio 9 d. apie 9 val. ji išvažiavo iš namų pas mamą į (duomenys neskelbtini), į namus sugrįžo 2023 m lapkričio 13 d. apie 10 val. Išvažiavusi visus savo vaikus paliko E. priežiūroje. Jai būnant (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 11 d. apie 21 val. jai paskambino E. ir pasakė, kad ji paskambintų savo draugei J. V., kuri yra jų kaimynė, ir paprašytų pasakyti K., kad jis grįžtų į namus. E. pasakė, kad K. 2023 m. lapkričio 11 d. rytą pasakė, kad eina pas J. sūnų, nes jie draugauja. E. pasakė, kad K. išleido pas J. sūnų, tai buvo ryte, o dabar jau vakaras ir K. namuose nėra. Ji paskambino J., kurios paprašė, kad ji pasakytų K., jog jis eitų į namus. J. pasakė, kad K. pas ją nebuvo atėjęs, ji jo tą dieną išvis nematė. Tai jau buvo antras kartas, kai K. melavo, kad išėjo pas J. sūnų. Bet K. visada laiku grįždavo į namus. K. visų draugų ji nepažįsta. Laukė kol grįš K. Ji K. nuolat skambino, rašė žinutes, tačiau jis nei atsiliepė, nei perskambino. Jos jam siųstas žinutes perskaitė tik 2023 m. lapkričio 14 d., kai buvo nuėjęs pas vaiko teisių specialistus. K. ieškojo visi, skambino jam, bet nei vienam iš jų jis neatsiliepė. Jai sugrįžus į (duomenys neskelbtini), ieškojo K. pas jo draugus, mieste, bet niekur jo nerado 2023 m. lapkričio 14 d. ji atsispausdino K. nuotraukas ir ruošėsi eiti į policiją, kad skelbti jo paiešką. Bet tada sulaukė skambučio iš vaiko teisių, kur ji iškart nuvyko. Jai nuvykus pasakė, kad K. pasakė, jog tėvas jį mušė prieš tris savaites ir kad ji jį kažkada mušė. Jai buvo šokas, kad jis taip pasakė, nes jo niekas niekada nemušė. Ji su K. nebendravo, jai neleido. Ji parašė K. žinutę ir jo paklausė, kodėl jis nurodė, kad ji su tėvu jį mušė. Jis jai tik parašė „man taip užėjo“. Ji nežino ir nesupranta, neįsivaizduoja, kodėl jis taip nurodė, nežino, kur jis buvo, kas jį pamokino taip pasakyti. Ji klausė E., ar jis nesusipyko su K., ar jo nemušė, E. sakė, kad jie nesusipyko, kad jo nemušė. E. net nebara vaikų. Ji ir E. labai pergyvena dėl šios situacijos. K. linkęs meluoti, jis ir mokykloje meluoja. 2023 m. spalio 27 d. ji pati namuose kirpo K. ir E. plaukus. Jis, kol jį kirpo, buvo tik su apatiniais, o po to jie abu eina maudytis, kai nukerpa. Tai tikrai jokių sužalojimų, sumušimų ant jo kūno nebuvo. Pas ją į savaitę du kartus ateina socialinė darbuotoja R., kurios pavardės nežino. Kai ji ateina, bendrauja ir su vaikais, jeigu jie būna namuose, bendrauja ir jai dalyvaujant ir jai nedalyvaujant. Socialinė darbuotoja lankosi jos namuose apie pora metų. Ji lankosi dėl jos vaikų netinkamo elgesio. Jos vaikai tarp savęs nesimuša, kad paerzina vienas kitą, taip būna. K. šiuo metu po įvykio gyvena šeimynoje. Ji su K. bendrauja dalyvaujant mediatorei šeimoje. Vieni dviese nebendrauja. Nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio ji savaitėje tris keturias dienas namuose nebūdavo, nes važiuodavo pas dabartinį savo sugyventinį, kurį įvardinti atsisako. Po šio įvykio jau nevažiuoja pas sugyventinį, jis ją aplanko, o ji visada būna namuose. Ji tikrai neskriaudžia, niekaip nemuša K., tik kartais jis buvo neprižiūrėtas. Jam tikriausiai labai reikėjo jos, o ji to nesuprato. Dabar dėl to gailisi ir pergyvena.

Motyvuojamoji dalis

Be pačio kaltinamojo E. S. prisipažinimų bei parodymų jo kaltę patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Nors kaltinamoji E. Ž. nepripažino savo kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau tai neabejotinai patvirtina šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie BPK 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusysis K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jam yra (duomenys neskelbtini) metų. Kalbės apie mamą ir tėvą. Sutinka papasakoti, kas atsitiko ir apie savo tėvus. Pažada sakyti tiesą. Jis čia dėl smurto. Kai tėvas gerdavo, kabinėjosi ir jį mušdavo. Viskas buvo prieš tris keturias savaites, gerdavo ištisai. Kai prisigeria su kaimynais nuo ryto, jis žiūrėjo televizorių, jam „užėjo balti arkliai“, apsimetė, kad miega. Atėjęs prie jo atsisėdo ir jam sudavė delnu į dešinės pusės skruostą, jis pradėjo verkti. Rytojaus dieną griežtu tonu liepė išnešti baldus, pasakė, kad užmuš. Viskas vyko namuose prie virtuvės. Namuose buvo sesė ir brolis kitame kambaryje. Mama buvo išvažiavusi į (duomenys neskelbtini) trims savaitėms pabūti su draugu. Tai šias tris savaites juos prižiūrėjo tėvas. Tokių atvejų, kai tėvas jam trenkė, buvę daugiau, ant jo rėkdavo, vos nemušdavo. Yra trenkęs tėvas seniau iš delno, tąsęs, negražiai vadindavo prie savo draugelių. Jį tąsydavo būdamas girtas, pamatęs, kad kas nors būna nesutvarkyta ar ko nepadarydavo, tąsydavo paėmęs jam už maikės, liepdavo nueiti pas močiutę kažką parnešti. Kai mama išvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), jis pradėdavo ištisai gerti. Mama išvažiuoja penktadieniais ir trečiadieniais grįžta, pabūna kelias dienas ir vėl išvažiuoja. Mama pradėjo išvažinėti prieš mėnesį. Buvęs atvejis, kai tėvas gerdavo, pamatęs, kad kažkas negerai, tai jį nutįsdavo, kad padarytų. Smurtavimas prasidėjo prieš mėnesį laiko, kai buvo mažas, taip pat smurtavo prieš jį, kai gerdavo. Tėvas, būdamas girtas, ne visada smurtauja prieš jį. Mama išgeria nedaug, kartais užeina kaip tėvui, šneka nesąmones apie draugus. Prisigėrusi pasikviečia jį arba brolį, kad pabūtų su ja, norėdavo kalbėtis. Buvę atvejų, kad yra sudavusi, paskutinis kartas buvo prieš mėnesį. Kai grįžo namo vėliau, tai davė delnu per veidą apie 5-7 kartus. Prieš 2-3 metus mama prisigerdavo, nežino dėl ko jį smaugė. Tai buvo sename bute, viskas vyko virtuvėje. Jį smaugė rankomis, jis stovėjo, nesipriešino, nes bijojo. Būdavo smurtas su laidu, diržu, kai pareidavo namo vėliau ar nepareidavo. Tai buvo prieš pusę metų. Su laidu juodos spalvos jį mušdavo kambaryje, lauke ne vieną kartą. Kai ji rūkydavo, pasidėdavo laidą ir kai pareidavo jį mušdavo. Tokių atvejų buvo 2-3 kartus. Laidas, su kuriuo mušdavo, ar tas pats būdavo, nežino. Mušdavo kambaryje, kai pareidavo namo, per nugarą, kojas, užpakalį. Smūgių būdavo 5-6, jis verkdavo, nieko nesakydavo, o ji sakydavo, kad bus namų areštas. Lauke, kai rūkydavo, trenkdavo per galvą ranka, aprėkdavo. Su laidu trenkusi ir lauke, kai grįžo per vėlai, po jos suduotų smūgių nuėjo į kambarį. Brolis ir sesė būdavo kambaryje, kartais jie matydavo, kaip jį aprėkdavo ir paprastai mušdavo į galvą, į užpakalį. Mėnuo laiko kai viskas prasidėjo, tėvas smurtavo prieš jį. Nors taip būdavo ir seniau, toks jų elgesys tęsiasi. Kai buvo mažesnis, mažiau smurto, būdavo ne taip žiauriai. Dėl tėvo suduoto smūgio į veidą jautė skausmą veide kaip įgeltų bitė. Skausmas tęsėsi apie 5 minutes. Ar kas matėsi ant veido, nežiūrėjo, kitą dieną nieko nesimatė. Skausmas buvo švelniai vidutinis. Smurtą matė jauniausias brolis E. ir sesuo D. Kai labai rėkdavo ant jo ir tįsdavo jį, kol nesumušė prisigėręs tėvas. Brolis ir seserys būdavo kitame kambaryje, todėl nėra matę smurto prieš jį. Jis niekam nesakė, bijodamas, kad negautų daugiau. Ant jo nugaros yra sužalojimai nuo senų laikų, kai mušdavo su ranka, su laidu ir diržu, nuo ko likę žymės, negali pasakyti. Jį mušę abu tėvai, tėvas ir mama. Jį su laidu yra mušę apie 2 kartus, o su diržu apie 3 kartus. Būdavo mušimo žymės ant kojų ir rankų. Paskutinį kartą su laidu mušė prieš du mėnesius mama, o tėvas niekada nemušė su laidu, kiek pamena, su diržu. O su diržu tėvas mušė prieš mėnesį, tėvas buvo prisigėręs. Prieš mėnesį laiku neparėjo namo, parėjus tėvas pradėjo jį mušti su diržu per visas vietas, nugarą, jis dengdavosi, mušimo smūgių neskaičiavo, tai trukdavo apie 10 sekundžių. O mama su laidu mušė prieš du mėnesius, ji buvo girta, kažko nepadarė, todėl jį mušė. Namo turėdavo grįžti, kai negrįždavo tai paimdavo telefoną. Leisdavo valandai laiko, o būdavo ilgiau, būdavo, kad nesilaikydavo tėvų taisyklių. Kai tėvas prisigėrė, jis užmigo, tai jis išėjo iš namų į lauką, tai buvo apie 11 val., išėjo pas draugą K. Tai buvo prieš dvi savaites, negrįžo dvi dienas, buvo pas pažįstamą E., buvo lauke, naktimis vaikščiodavo, nes namo bijodavo grįžti. Tada ir nuėjo iki vaiko teisių. Po šio išėjimo iš namų negrįžo namo, iš pradžių buvo 4 dienas su draugais ir nuėjo į vaiko teises. Per laikotarpį, kai išėjo iš namų, bendravo su broliu E. Brolis liepė grįžti namo, kol miega tėvas, bet negrįžo. Mama skambinėjo kitą dieną, tėvas skambinėjo. Mama rašė, kad grįžtų namo, blogai nesibaigs. Jis nieko neatsakė, dėl ko taip darė, nežino. Su mama bendrauja truputį, klausė kaip jam sekasi, su tėvu nebendrauja, su broliu susitinka mokykloje. Su tėvu nesutaria, jis jo nekenčia, taip sakė E., jis jam netikras tėvas. Atėjus į virtuvę, jam liepdavo eiti iš jos, o broliui nesakydavo nieko. Su mama sutardavo. Kai išėjo iš namų, bendraudamas su mama apie smurtą nieko nekalbėjo. Mamai nieko nesakė, kad tėvas muša, bijodamas tėvo, kai ji būdavo išvažiavusi į (duomenys neskelbtini). Ji pasveikino jį su praėjusiu jo gimtadieniu. Liepė jam pasakyti, jeigu muša tėvas. Labiau jį mušdavo prisigėręs tėvas. Kai prisigerdavo, tėvas jo neleisdavo eiti į lauką, gal bijodavo, kad kam nepasakytų, kad jis geria. Jam tėvas liepdavo kažkur nueiti, o jis nenueidavo. Liepdavo nueiti pas močiutę parnešti produktus, nueiti iki parduotuvės kažką nupirkti, išnešti šiukšles ir kai to nepadarydavo, pykdavo, vadindavo (necenzūrinis žodis). Tėvas dirbo, nepareidavo naktimis, savaitę dirbdavo, savaitę laisvas. Išgertuvės vykdavo su kaimynais, prisipirkdavo alaus, gerdavo savaitę, būdavo savaitę negeria. Tėvas sutaria su broliu ir seserimis, nesutaria su juo, su jais šneka normaliai, o su juo piktai. Buvo kartas, kai brolis buvo dingęs, ir kai atsirado, tėvas mušė su diržu, tai buvo prieš metus, du. Nenori grįžti dėl baimės, kad jo nemuštų. Jeigu laiku grįžtų, gal nemuštų. Kodėl jis nesilaiko susitarimų, negali pasakyti. Nežino, ar mama su tėvu išsiskyrę, jam atrodo, kad išsiskyrę, tėvas gyvena atskirai, kiek laiko, nežino. Kai gyveno kartu, tėvas gamindavo, maisto netrūko, drabužių netrūko, priemonių mokyklai taip pat. Pinigų prašydavo mamos, duodavo. 5-7 kartus mama sudavusi per veidą per visą laikotarpį. Laidu mušė atskirais kartais. Kai pabėgo iš namų, vaikščiojo po miestą su drauge K. (duomenys neskelbtini) metų ir K. broliu, kiek jam metų, nežino. Visi vaikščiojo ir kalbėjosi. Juos palydėjo iki namų ir vaikščiojo vienas. Su K. žaidė „fulę“, sporto rūmuose buvo. Pabėgo iš namų šeštadienį, o į vaiko teises atėjo antradienį. Nakvojo pas E. (duomenys neskelbtini) metų, dvi dienas sekmadienį ir pirmadienį, jo tėvai jam leido. Kai išėjo iš namų, vaikščiojo po miestą ir nakvojo pas E. Per tas dienas nieko nevartojo, žaidė daug žaidimų kompiuteriu. Nieko negėrė, nevartojo jokių medžiagų. Dėl merginos jokių konfliktų nebuvę, metai laiko neturi merginos. Netekę muštis su kitais vaikinais. Mokslai sekasi gerai, mokykloje turi gerų draugų. Geriausiai sekasi skaičiuoti, skaityti, tik nedainuoti. Namuose nesinaudoja kompiuteriu, seniau eidavo į biblioteką. Mokslams nesinaudoja kompiuteriu. Namuose neturi kompiuterio, gal jis ir yra, bet nesinaudoja. Bendravo su mergina, bet ne draugavo. Niekam nėra sakęs, kaip su juo elgiasi tėvai. Paskutiniu metu draugams sakė, kad pabėgo iš namų, nes tėvas labai geria. E. sakė, kad pabėgo iš namų, truputį melavo, kad tėvai išvažiavo iš namų.

Liudytoja E. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. lapkričio 14 d. apie 10 val. 15 min. atėjo nepilnametis vaikas K. S., kuris nurodė, kad prieš jį 2023 m. lapkričio 10 d. apie 22 val.-23 val. smurtavo jo tėvas E. S. Nepilnametis nurodė, jog prieš jį smurtavo kambaryje jam miegant lovoje, rankos delnu sudavė 1 kartą į dešinę veido sritį, ko pasėkoje K. S. jautė fizinį skausmą. Nepilnametis paaiškino, kad jį muša jo tėvas be jokios priežasties, jis taip pat paaiškino, kad kitą dieną, t. y. 2023 m. lapkričio 11 d. jis išėjo iš namų, nes bijojo savo tėvo, kadangi jo tėvas buvo neblaivus. Nepilnametis taip pat paaiškino, kad prieš jį ir ankščiau buvo smurtavęs jo tėvas E. S., kaip jis paaiškino, kad maždaug prieš 3-4 savaites su laidu jį mušė, suduodamas ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, daugiausiai nugaros srityje, kur iki dabar matosi mušimo žymės. Ji dirba Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos vyr. specialiste ir jai K. S. šeima yra žinoma, kadangi yra taikoma atvejo vadyba. Minėta šeima yra stebima. Kaip paaiškino nepilnametis, ankščiau nesikreipė į policiją ir kitas tarnybas dėl to, jog bijojo, kad tėvas E. S. tai sužinos ir prieš jį vėl smurtaus ir jam sukels fizinį skausmą. Kaip nurodė nepilnametis, jis daugiau nenori grįžti į namus adresu (duomenys neskelbtini), nes bijo savo tėvo E. S., kad prieš jį vėl smurtaus. Šiuo metu nepilnamečiui medikų pagalba yra nereikalinga. Taip pat K. S. paaiškino, jog jam būnant kambaryje vakaro metu, laiko nurodyti negalėjo, buvo tamsu lauke ir žiūrint televizorių, į kambarį atėjo motina su laidu rankoje ir be jokios priežasties su juo sudavė jam mažiausiai 10 kartų į nugaros sritį ir kitas kūno vietas. Kaip nurodė nepilnametis, po maždaug 15 minučių tą patį vakarą į kambarį atėjo tėvas E. S. pasiėmęs ta patį laidą ir su juo sudavė jam mažiausiai 10 kartų į nugaros sritį, ko pasėkoje K. S. jautė fizinį skausmą. Nepilnametis paaiškino, jog laidas, su kuriuo prieš jį smurtavo tiek motina, tiek tėvas, buvo perlenktas per pusę. Nurodė, kad laidas buvo sudėtas iš kelių plonų laidų, kurie buvo apvynioti lipnia juosta. Paaiškino, kad minėto laido anksčiau namuose jis nebuvo matęs ir jo paskirties nežino. K. S. paaiškino, kad po to vakaro, kai prieš jį smurtavo tėvai, jis to laido daugiau nematė ir kur šiuo metu laidas yra, negali pasakyti, nes nežino, bet įtaria, jog tėvai galėjo laidą išmesti. K. S. nurodė, jog po šio įvykio jis nesikreipė į policiją ir medikus, nes bijojo, jog tėvai vėl smurtaus apie tai sužinoję. Ant nepilnamečio nugaros buvo matyti sužalojimai. Po to laiko, kai motina smurtavo prieš nepilnametį, ji buvo 3-4 savaites išvažiavusi pas draugą, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, jog prieš nepilnametį motina ir tėvas ankščiau buvo smurtavę, bet tikslios datos ir laiko pasakyti negali. Paaiškino, kad bijo grįžti į namus ir prašo būti apgyvendinamas vaikų globos namuose. Pasakojimo metu jis pabrėžė, jog yra labai išsigandęs ir susijaudinęs, ir ne kartą pasakė, kad bijo tėvų, jų elgesio ir nenori grįžti į namus.

Liudytojas V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. S. yra jo mamos sugyventinis, kurį jis laiko patėviu, nors jis jo ir neįsivaikinęs. Jis į jį kreipiasi vardu. Jis gyvena kartu su mama ir jos sugyventiniu E. S. Kartu su jais gyvena jo brolis K. S., E. S. ir D. S. E. kartu su jais jau negyvena, bet dažnai ateina pas juos. Jis pas mamą grįžo gyventi prieš kokį pusmetį, prieš tai jis porą metų gyveno atskirai, savarankiškai. Jis sutaria vienodai gerai tiek su mama, tiek su E. E. yra darbštus, geras, geras kaip tėvas, jis gražiai bendrauja, toks šiltas žmogus. Jis su E. apie viską pasikalba. Mama yra gera, darbšti, patarianti, užjaučianti. Nei E., nei mama neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Jis E. pažįsta jau 8 metus. Mama su E. gerai sutaria, yra girdėjęs, kad žodžiais pasipyksta, bet tik tiek. Jų namuose barnių nebūna. Jis su K. draugiškai sutaria, jam telefoną sutvarko, kažką nuperka, nes yra dirbantis. Jis nori ir stengiasi, kad būtų jo broliui pavyzdys. Jo šeima nėra tobula, bet jis nori kitaip gyventi, kitokio gyvenimo. Jis labai stengiasi, moko abu brolius visko ką moka, pataria jiems, nori, kad jų gyvenimas irgi būtų geras, kad jie nenueitų „šunkeliais“, kad neturėtų blogų draugų. Jis ir K. sakė, kad eitų sportuoti, nedraugautų su netinkamais draugais. Jis nežino K. draugų, bet E. jam pasakojo, kad K. rūko elektronines cigaretes. Jis tai sužinojęs, sakė K., kad nerūkytų, nedraugautų su tais draugais. Jis pastebėjo kelis kartus, kad jis buvo į namus sugrįžęs kažkoks ne toks, jam pasirodė apsvaigęs. Pasimetęs kažkoks, išblyškęs. Jis tai pastebėjęs, labai sunerimo dėl brolio, kalbėjosi su juo. Jis nežino, kada K. pasikeitė, negali atsakyti kada jo elgesys pasidarė toks atsainus, šaltas. Nes jis pats labai užsiėmęs, dirba, mokosi ir sportuoja, mažai namuose būna, o kai būna, tai daug mokosi savo kambaryje. Jis gal per mažai skiria dėmesio ir mažai bendrauja su K., bet laiko neturi, kiek gali, tiek bendrauja. K. ankščiau buvo geras, sportavo, bendraudavo su broliu ir sese, paprastas normalus vaikas buvo. Jis pasikeitė kokie keli mėnesiai atgal. Jis pradėjo keistai bendrauti, nenoriai bendrauja, piktas pasidarė. Jis pradėjo neklausyti jo patarimų. Jo toks amžius dabar sunkus kaip pagalvoja, jam irgi buvo sunku tokio amžiaus, paauglystė gal jam. Ir jam buvo sunku, kai toks buvo, sunku tvarkytis su mintimis ir patarimais, ir jam gal taip, nežino. Mama ir E. niekada iš jų nei vieno nėra mušę, jie tik pabardavo juos, jokio smurto prieš vaikus tėvai nėra naudoję. Mama iš K. atima telefoną, į kiemą neišleidžia ir visa bausmė jam. K. mamos atsiprašo ir viskas tuo baigiasi. E. apskritai ramus, mama visada aiškinasi dėl visų konfliktų su visais vaikais. Mama ir E. labai pergyvena dėl šio įvykio, kad K. apkaltino juos, kad jie jį sumušė, bet taip nebuvo. Jis nežino, nesupranta, kodėl K. melagingai apkaltino tėvus. Jo gi nemušė nei E., nei mama. Jo apskritai niekas niekada nemušė šeimoje. Nežino, kur jis buvo dingęs, kokie jo draugai jį šitaip primokė sakyti ir kodėl. Ant K. jokių kūno sužalojimų nebuvo kol jis buvo namuose. Jis mažai namuose būna, bet matė jo kūną tik su šortais prieš kokį mėnesį ir vasarą, tai jokių sužalojimų ant kūno tikrai nebuvo. Jis mano, jeigu jį būtų kažkas iš tėvų mušę, jis būtų jam apie tai pasakęs. Jis pats daug negerų dalykų paauglystėje buvo padaręs, galėjo dėl jų jį mušti, bet niekas nemušė, pabarė ir telefoną kuriam laikui atimdavo mama, į kiemą neišleisdavo ir tokia bausmė jiems būdavo. Mamos mama po (duomenys neskelbtini), tai mama pas ją važiuoja kas savaitę porai ar kelioms dienoms. 2023 m. lapkričio 9 d. mama išvažiavo pas močiutę. Mamai išvykus, E. prižiūrėjo K., E. ir D. Namuose viskas gerai, įprastai. E. namuose gamino valgyti, tvarkėsi. Jis nepamena, ar jis buvo namuose, kai K. išėjo iš namų. Jis nepamena, bet gal sekmadienį, pradėjo ieškoti brolio. Tėvai brolio pradėjo ieškoti šeštadienio vakarą. Būdavo, kad K. vėluodavo sugrįžti į namus, bet iš namų išėjo ir negrįžo pirmą kartą. Jie visi vėliau ieškojo brolio, bet niekur jo nerado. Mama tikrai nebuvo išvykusi iš namų kelioms savaitėms, ji visada būna namuose, tik kai jos mama susirgo, tai ji pradėjo važinėti ją slaugyti. Jis K. parašė žinutę, bet jis jam nieko neatsakė. Jis prisikūręs daug paskyrų, nežino kuri ten jo, todėl neskambino jam. Jis jam neatsakė, gal pyksta ant jo, nes jis pabarė jį, kad jis jo dviratį sugadino, bet po to lyg kalbėjosi, nesupranta jis jo. Jis dėl dviračio jį pabarė lapkričio pradžioje. E. taip pat sakė, kad K. tėvai tikrai nemušė. E. su K. gerai sutardavo.

Liudytoja R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji dirba socialine darbuotoja darbui su šeimomis. Su E. Ž. ir E. S. šeima, kurioje yra trys nepilnamečiai, dirba nuo 2021 m. spalio 14 d. Šeimoje ji lankosi vieną kartą į savaitę. Tai šeima, kurioje kyla problemos dėl vaikų elgesio, paslaugos teikiamos dėl E. netinkamo elgesio. K. nėra kažkur „užkliuvęs“. Atvejo vadybos posėdžiuose nuolat svarstomas netinkamas E. elgesys. E. dažnai dalyvauja nusikalstamose veikose. E. Ž. teigimu, E. įtaką daro netinkami draugai. Nuolat yra dirbama su E. Ž. ir E. S. dėl E. auklėjimo, dėl priežiūros, elgesio. E. Ž. teigia, kad su E. S. kartu negyvena, bet gyvena dėl vaikų, nes jis padeda prižiūrėti, auklėti vaikus. E. Ž. yra linkusi bendrauti, sutinka su siūloma pagalba, bet pokyčio šeimoje nėra. Situacija šeimoje negerėja, kyla problemos dėl vaikų. Ji gauna pranešimus iš mokyklos, kad D. nėra paruošta tinkamai pirmai klasei, neturi reikiamų mokymosi priemonių, netinkamai maitinama, t. y. įdedama per daug saldumynų į mokyklą. E. Ž. sakė, kad mergaitė dar per maža, nemoka pati savarankiškai susidėti priemonių, ji sakė, bet mokytoja jai pati apie tai nepasako. Dėl K. ji jokių nusiskundimų nėra gavusi nei iš mokyklos, nei iš tėvų, niekas nesiskundžia K. elgesiu. K. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, specialioje klasėje. K. turi neįgalumą dėl (duomenys neskelbtini). E. Ž. teigia, kad ji rūpinasi vaikais, su jais daug kalba, kad su vaikais jokių problemų nėra, kai jie būna namuose, visos vaikų problemos kyla, kai jie išeina į gatvę. E. Ž. yra tokia arogantiška, linkusi į agresiją, kol gražiai bendrauja tai gražiai, bet jeigu ne, tada jau ne. E. Ž. nuomone, vaikai tokį netinkamą elgesį išaugs. E. Ž. pačiai trūksta iniciatyvos darbui su vaikais. Ji sutinka su visa kitų siūloma pagalba vaikams. Ji pati jai siūlomų pagalbos būdų atsisako. E. S. gyvena pas tėvus (duomenys neskelbtini) gatvėje, pas jį vaikai negyvena, todėl su juo daugiau bendrauja telefonu. Ji jį ragina daugiau rūpintis vaikais, jį motyvuoja. Jis dėl darbinės veiklos atsisako efektyvios tėvystės įgūdžių mokymo ir psichologo pagalbos. Jis teigia, kad nuolat dirba ir tam neturi laiko. Jis sutinka, kad yra problemų su vaikais, teigia, kad prie vaikų auklėjimo jis prisideda, su jais kalba. E. yra mažai bendraujantis, nuolankus, ramus, lėtas. Kiek bendravo su E. dėl vaikų auklėjimo, jis niekada nėra pasakęs, kad juos primuš ar kažką darys, jis visada gražiai apie vaikus atsiliepia. Kalbant apie E., jokios agresijos, pykčio nesimato. Jai pačiai su vaikais ryšio užmegzti nepavyko, nes jų arba namuose nėra arba jie būna savo kambariuose. Pakalbinus vaikus, jie nuleidę galvą atsakydavo arba taip arba ne. Vaikai namuose yra ramūs, sunkiai bendrauja, uždari. Namuose yra švaru, tvarkinga, reikalingi baldai. Niekada namuose nėra mačiusi alkoholio ar pašalinių žmonių. 2023 m. lapkričio 14 d. apie 10.30 val. ji lankėsi E. Ž. namuose, ji jai nepasakė, kad K. nuo 2023 m. lapkričio 11 d. yra dingęs iš namų, tik vėliau paskambino ir pasakė, kad K. apgyvendintas bendruomeniniuose vaikų globos namuose dėl to, kad buvo pabėgęs iš namų, dėl to, kad K. nurodė vaiko teisių atstovams, kad jį tėvai sumušė. E. Ž. jai iškart pasakė, kad ji niekada nėra mušusi savo vaikų. K. pasiteisino tuo, kad jis tiesiog bijojo grįžti į namus, todėl nuėjo į vaikų teises, nes jis netinkamai pasielgė, išėjo iš namų ir ilgai negrįžo. Šiuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl K. apgyvendinimo bendruomeniniuose šeimos namuose. Kiek lankėsi šeimoje, niekada nepastebėjo, kad vaikų atžvilgiu tėvai būtų naudoję fizinį smurtą.

Liudytoja I. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje su specialiųjų poreikių vaikais, yra specialiųjų poreikių vaikų (duomenys neskelbtini) klasės auklėja. Klasėje mokosi 9 vaikai, vienas iš jų yra K. S. Ji K. moko jau 6 metus. Klasėje K. draugiškas, aktyvus, sportiškas vaikas. Šiuo metu K. nelanko jokių būrelių, ankščiau lankė. Jis į pamokas atvyksta laiku, iš pamokų nebėga. Mokslai jam sekasi normaliai. K. yra nustatytas (duomenys neskelbtini), dideli specialieji poreikiai. Gerai orientuojasi ir laike, ir erdvėje. Kartais būna taip, kad K. netinkamai atsako į klausimus, kažkaip visai net ne į temą. Bendrauja su klasiokais ir broliu E. S., kuris mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, draugais. K. buvo ne kartą pastebėtas rūkantis elektronines cigaretes, informuoti tėvai. Nepamena, bet gal daugiau nei prieš mėnesį laiko, K. turėjo reikalų su policija, po ko jis tapo visiškai aprimęs, jaučiasi kaip įvarytas į kampą. Po šio įvykio, kurio nežino visų aplinkybių, policijoje K. nurimo visiškai, mažiau bendrauja su E. draugais. K. niekada nepasakodavo apie savo šeimą, kaip jie gyvena, kaip bendrauja, sutaria. Niekada nepastebėjo, kad ant K. kūno būtų kokių sumušimų. Tačiau pastebėjo, kad vaikas į mokyklą dažnai ateina suirzęs, nepailsėjęs. Ji jo klausdavo, kodėl jis taip atrodo, jis atsakydavo, kad nežino, nepailsėjo. K. ateidavo į mokyklą turintis visus reikiamus daiktus, švarus, tvarkingas. Jeigu K. kažko neturėdavo mokykloje ar kas nutikdavo, ji visuomet informuoja apie tai K. mamą. K. mama noriai bendrauja, domisi vaiku, rūpinasi juo. Jai yra žinoma, kad K. su draugais dviračiais vakarais važinėjasi po miestą, būna Jaunimo parke. 2023 m. lapkričio 12 d. ji parašė K. žinutę į jo „Messenger“ programą, „Labas, K., kaip tu jautiesi, ar nesergi? Nes E. susirgo kovidu, o tu su juo artimai bendravai“. Jai K. nieko neatsakė, matė, kad jis neprisijungęs prie interneto. 2023 m. lapkričio 13 d. K. neatvyko į mokyklą, todėl ji paskambino jo mamai. Ji pasakė, kad ji šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Jai paklausus, kur K., ji nepasakė kur jis, tik iš jos kalbos ji suprato, kad ji su K. M. Ji dar jai pasakė dėl kovido, paklausė kaip K. jaučiasi, ji pasakė, kad jam viskas lyg ir gerai, dar jį stebės. Ką ji veikia (duomenys neskelbtini), jai nesakė, tuo jų pokalbis ir baigėsi. Per pietų pertrauką klasės padėjėja L. K. sugrįžusi pasakė, kad K. mamą matė „Iki“ parduotuvėje apie 12.30 val., o ji jai skambino apie 9.30 val., tai ji gal spėjo sugrįžti iš (duomenys neskelbtini), ji nežino. Padėjėja L. jai atsiuntė foto nuotrauką iš „A. R.“, kad K. mama paskelbusi K. paiešką, kur įdėta K. nuotrauka ir prašymas, kad „Gal kas matėt, bet kokia info svarbi“. 2023 m. lapkričio 14 d. 11.30 val. E. S. buvo atėjęs į mokyklą pasiimti E. ir D. po pamokų. Ji jį pamačiusi paklausė, ar atsirado vaikas. E. atsakė, kad atsirado, kad jis yra atėjęs į vaiko teises. Paklausė, nuo kada dingęs, jis atsakė, kad nuo 2023 m. lapkričio 11 d. Daugiau nieko neklausinėjo. 2023 m. lapkričio 16 d. K. atėjo į mokyklą. Ji K. paklausė, kaip jis jaučiasi, jis atsakė, kad gerai. K. jai pasakė, kad jis nenori grįžti pas tėvus, nori gyventi šeimynoje, sakė, kad jį abu tėvai muša už bet ką, diržu ir laidu. Ji jo klausė, kodėl jis nesipriešina, jis atsakė, kad nesipriešina. Kodėl jis pabėgo iš namų, ji jo neklausė, jis pats nepasakojo. Jis sakė, kad tėvai muša, kai būna neblaivūs, tada ypatingai. K. klausė, už ką jį muša, jis sakė, kad už nieką. Ji jo daugiau neklausinėjo, nes jis pats nieko nepasakoja, jį reikia tiesiai klausti, nes kitaip jis nieko neatsako. Ji nenori vaiko klausinėti. Jis buvo tik porą dienų atvykęs į mokyklą po įvykio. K. jaučiasi gerai, lyg nieko nebuvo nutikę.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK) Reagavimo skyriaus tyrėjo P. G. tarnybiniame pranešime, kurio pagrindu buvo pradėtas šios bylos ikiteisminis tyrimas nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 14 d. apie 10.15 val. į Valstybinę vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VVTAĮT) atėjo nepilnametis K. S., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris VVTAĮT darbuotojai E. V. paaiškino, kad prieš jį 2023 m. lapkričio 10 d. vakare 22 – 23 val. smurtavo tėvas E. S. Nepilnametis K. S. paaiškino, kad jam miegant savo kambaryje jo tėvas rankos delnu sudavė vieną kartą jam į dešinę veido sritį, ko pasėkoje K. S. jautė fizinį skausmą. Išorinių kūno sužalojimų nematyti.

Alytaus AVPK Reagavimo skyriaus tyrėjo P. G. tarnybiniame pranešime, kurio pagrindu buvo pradėtas šios bylos ikiteisminis tyrimas nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 14 d. apie 10.15 val. į VVTAĮT atėjo nepilnametis K. S., kuris VVTAĮT darbuotojai E. V. paaiškino, kad prieš jį 3 – 4 savaičių laikotarpiu smurtavo motina E. Ž. ir tėvas E. S. Nepilnametis K. S. paaiškino, kad jam būnant kambaryje vakaro metu jo motina su laidu sudavė jam mažiausiai 10 kartų į nugaros sritį ir kitas kūno vietas. Po maždaug 15 minučių tėvas E. S., pasiėmęs ta patį laidą, sudavė mažiausiai 10 kartų į nugaros sritį, ko pasėkoje K. S. jautė fizinį skausmą. Ant K. S. nugaros yra matomi sužalojimai.

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Namuose vyrauja tvarka. Tyrimui svarbių objektų nepastebėta. Apžiūros atlikimo vieta filmuota kūno kameromis, padarytos foto nuotraukos.

Alytaus AVPK Reagavimo skyriaus tyrėjo P. G. tarnybiniame pranešime dėl įvykio vietos apžiūros nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 14 d. apie 15 val. apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus įvykio vietą, t. y. namus, kambarius ir namo teritoriją, laidas, su kuriuo galimai buvo smurtauta prieš nepilnametį, nerastas.

Alytaus AVP Reagavimo skyriaus tyrėjo P. G. tarnybiniame pranešime dėl gauto iškvietimo nurodyta, kad atvykus į vaiko teisių apsaugos skyrių, pranešėja E. V., kuri dirba Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Alytaus apskrities VTAS) vyr. specialiste, paaiškino, kad 2023 m. lapkričio 14 d. atėjo nepilnametis K. S., kuris paaiškino, kad 2023 m. lapkričio 10 d. tarp 22 – 23 val., (duomenys neskelbtini), namuose, kambaryje, jo tėvas E. S. smurtavo prieš jį, tai yra gulinčiam rankos delnu vieną kartą sudavė į dešinę veido sritį, to pasėkoje K. S. jautė fizinį skausmą. Dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas 01-1-43730-23. Bendraujant su pranešėja E. V., ji paaiškino, kad ant nepilnamečio K. S. nugaros yra sužalojimai, apie kuriuos jis tik vėliau pasakė. E. V. K. S. paaiškino, kad 3 – 4 savaičių laikotarpiu prieš jį smurtavo motina E. Ž. ir tėvas E. S. ir taip sukėlė jam fizinį skausmą. Nepilnametis parodė savo nugarą, ant kurios matėsi sužalojimai, randai, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas 01-1-43742-23. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), buvo bendrauta su nepilnamečio tėvais E. S. ir E. Ž., kurie abu paaiškino, kad prieš K. S. nesmurtavo, abu tėvai buvo blaivūs. Apžiūrėjus įvykio vietą, kur galimai buvo smurtauta, galimas smurto įrankis, t. y. laidas rastas nebuvo. Nepilnametis vaikas K. S. buvo perduotas Alytaus apskrities VTAS vyr. specialistei E. V. Įvykis filmuotas „Body“.

Alytaus apskrities VTAS Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad su vaiku bendrauta tėvams nedalyvaujant. Vaikas pats vienas atvyko į Vaiko teisių apsaugos skyrių pranešti apie tai, kad prieš jį tėvai naudoja fizinį smurtą. Bendraujant su vaiku K. S., šis nurodė, kad jis nuo 2023 m. lapkričio 11 d. išėjo iš namų, kadangi jo tėvas 2023 m. lapkričio 10 d. vakare prieš jį naudojo fizinį smurtą, t. y. berniukas nurodė, kad jam jau atsigulus į lovą, priėjo girtas patėvis ir sudavė jam ranka į veidą. Nepilnametis K. nurodė, kad patėvis jam sudavė per veidą be jokios priežasties. Vaikas nurodė, kad tuo metu jo mamos namuose nebuvo, kadangi jos jau kuris laikas nėra namuose, nurodo, kad motina išvykusi, tikslaus laiko, kiek namuose nėra mamos, įvardinti negali, nurodo, kad gal trys savaitės. K. nurodė, kad kitą dieną, kai jis sugrįžo į namus ir pamatė girtą tėvą, bijodamas vėl būti mušamas, išėjo iš namų ir nesugrįžo į juos iki dabar ir prašo, kad jis būtų apgyvendintas globos namuose. Nepilnametį paklausus, kur jis nakvojo, kai nebuvo namuose, nurodė, kad nakvojo tiesiog lauke. K. nurodo, kad jis namuose yra nemylimas vaikas, yra mušamas tiesiog be jokios priežasties tiek patėvio E. S., tiek ir motinos E. Ž. Paprašius K. konkrečiau nurodyti, kada dar jis buvo mušamas tiek tėvo E. S., tiek motinos, jis nurodė, kad prieš kokias 3 – 4 savaites tėvas jį mušė su laidu per nugarą, o taip pat ir motina jį buvo mušusi su laidu per nugarą ir toks jo mušimas laidu buvo maždaug 2 – 3 savaičių laikotarpiu ir parodė nugarą, ant kurios matėsi galimai mušimo žymės. Nepilnametis taip pat nurodė, kad motina prieš kokį mėnesį taip pat buvo sudavusi jam ranka per veidą, prieš metus netgi jį smaugusi. Paklausus apie tų įvykių aplinkybes bei mušimo priežastis, K. nurodo, jog jis mušamas girto tėvo ar motinos tiesiog be priežasties arba jam dėl ko nors jiems paprieštaravus.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – ir VTMT) Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. S. kūno paviršiuje, apžiūrint 2023 m. lapkričio 15 d., objektyvių trauminio poveikio žymių nėra. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Išvada dėl fizinio skausmo sukėlimo duodama tik esant bylos medžiagos duomenims (įvykį mačiusių liudytojų ar įtariamojo parodymai), patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą.

VTMT Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. S. nustatyta linijinės formos žymės po buvusių paviršinių odos nubrozdinimų. Sužalojimai galėjo būti padaryti kieto, turinčio ribotą paviršių, pailgos formos daikto poveikyje prieš 2 – 4 savaites iki apžiūros. Sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiavimo būdu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau devynių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VTPT) Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. S. po byloje nagrinėjamų įvykių kilo laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Kadangi nėra galimybės atskirti, kas turėjo didesnės įtakos tiriamojo psichinės būsenos pablogėjimui, vertinama, kad ją tiek kartu, tiek atskirai trikdė abiejų įtariamųjų tiriami veiksmai jo atžvilgiu. Galimai ilgą laiką kartojantis fiziniam įtariamųjų E. S. ir E. Ž. smurtui prieš K. S. jis jautė baimę, neviltį, liūdesį, verkdavo, kartojosi impulsyvios išveikos, ilgainiui neigiamos emocijos kaupėsi, jo patiriamos nuoskaudos kumuliavosi, todėl 2023 m. lapkričio 10 d. įtariamojo E. S. sudavimas delnu tiriamajam į veidą psichologiniu požiūriu turėjo paskutinio lašo taurėje efektą, tiriamojo K. S. būsena reikšmingai pablogėjo, „visai neteko kantrybės“, pasielgė impulsyviai ir pabėgo iš namų. Remiantis tiriamojo žodžiais, apsigyvenus skyriumi nuo įtariamųjų, jo būsena pagerėjo, šiuo metu skundų dėl savijautos neturi, daugiau duomenų apie jo elgesio ar emocinės būsenos sutrikimus nėra, tad tiriamojo emocinis distresas į byloje nagrinėjamus įvykius buvo trumpalaikis. Remiantis tuo bei LR sveikatos apsaugos ministro, LR teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis“, K. S. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nežymus ir atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo punktą 9, K. S. taip pat nustatomas (duomenys neskelbtini), šis sutrikimas yra įgimtas ir su byloje tiriama veika nesusijęs. K. S. dėl jam nustatytų sutrikimų toliau dalyvauti (iki)teisminio tyrimo procesiniuose veiksmuose nerekomenduojama. Atsakymai į nutartyje pateiktus klausimus (teismo vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė pagal savo kompetenciją atsakė į klausimus Nr. 1, 2, 4-5; teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė pagal savo kompetenciją atsakė į klausimus Nr. 1-3): 1. K. S., atsižvelgiant į jo psichikos būseną (t. y. jam nustatytą (duomenys neskelbtini)), jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamo įvykio aplinkybes (įvykio dalyviai, jų veiksmai ir vieta), jas įsiminti, vėliau atgaminti, duoti apie tai parodymus. K. S., atsižvelgiant į jo psichikos būseną (t. y. jam nustatytą (duomenys neskelbtini)), jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, galėjo (gali) suprasti fizinio smurto pobūdį ir nepilnai jų reikšmę. Dėl to bei dėl savo būsenos (fiziškai silpnas, apimtas išgąsčio), o taip pat santykių su įtariamaisiais ypatumų (nuo jų priklausomas dėl artimų su jais ryšių), K. S. negalėjo aktyviau priešintis įtariamųjų veiksmams 3. K. S. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų (padidintas įtaigumas, padidintas polinkis fantazuoti ar kt.), dėl kurių jis negalėtų suprasti konkrečių faktinių byloje tiriamo įvykių aplinkybių ir duoti apie tai parodymus. 4. K. S. dėl jam nustatytų sutrikimų toliau dalyvauti (iki)teisminio tyrimo procesiniuose veiksmuose nerekomenduojama 5. K. S. po byloje nagrinėjamų įvykių kilo laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Kadangi nėra galimybės atskirti, kas turėjo didesnės įtakos tiriamojo psichinės būsenos pablogėjimui, vertinama, kad ją tiek kartu, tiek atskirai trikdė abiejų įtariamųjų tiriami veiksmai jo atžvilgiu, tiriamojo emocinis distresas į byloje nagrinėjamus įvykius buvo trumpalaikis, tad jo sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nežymus.

Iš Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. S. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S20FE“, imei (duomenys neskelbtini), imei Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš Daiktų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung S20FE“ Apžiūrimas „Messenger“ programoje užfiksuotas susirašinėjimas su K. S., kuris pasivadinęs „K.“. Apžiūrimas susirašinėjimas nuo 2023 m. lapkričio 11 d., kur užfiksuota skambučiai, kurie neatsakyti ir žinutės „Varyk namo“, „Kur esi eik namo“, „Aik namo nejuokavias ryt y mokykla“, „Pakelk ta regely“, „Pakelk ragely ateisiu pasitikt K. nejuokauk“, „Pakelk sunukai telefona“, „Ka tu“, „cia entre raso“.

Iš Nutarimo grąžinti daiktus matyti, jog E. S. buvo grąžintas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung S20FE“.

Iš Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. Ž. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Redmi“; imei Nr. (duomenys neskelbtini) imei Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas objektas – mobiliojo ryšio telefonas. Atidarius „Messenger“ programą matomas susirašinėjimas su „K.“. Ikiteisminiam tyrimui reikšmingas susirašinėjimas vyksta nuo 2023 m. lapkričio 13 d. iki 2023 m. lapkričio 14 d. „kur tu“, „Nes aš namuose ir varau į policiją tau paiešką duoti“, tada skambutis, niekas neatsiliepia, „K. grįžk, kol policija tavęs nerado, myliu tave“. „Kodėl tu taip!!! tu mano meile“, „atsakyti gali???“ „A6 tavo mama kaip ir draug4. kas tau meile nutiko kad iš mano geriausio vaiko tapai tuo, kad negaliu patikėti. Man jūs oras ir vanduo. Mums tavęs trūksta“, „Sese brolis tavęs ilgis, aš be proto tave myliu“, „Ką aš padariau blogai sunukai?“, K. „Nežinau kas man užėjo“. „Tu žinai, kad tu man viską gali sakyti, aš pikta būsiu, bet tavęs nieks nepalies“, „V. verkė kad tu taip sumastei, tau manęs negaila?“, „Aš kvėpuoti negaliu be tavęs“. K. į šią žinutę atsako „Gaila“ Myliu belenkaip““ Užeina ir man toks gyvenimas, bet mažiukai kodėl tu taip? ko tau truko“ Visada viską atidaviau jums. Kada aš tave bent pastūmus esu? K. į šią žinutę atsako „Ne“, „Myliu labai“. Apžiūrėjus telefone esančius duomenis – informaciją tyrimui reikšmingų duomenų nerasta.

Iš Nutarimo grąžinti daiktus matyti, jog E. Ž. grąžintas mobiliojo ryšio telefonas „Redmi“.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 163 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis E. S., būdamas atsakingas už nepilnamečio vaiko K. S., gimusio (duomenys neskelbtini), auklėjimą ir vystymąsi, privalėdamas rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdamas vaikui sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad jis būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis), privalėdamas užtikrinti vaikų teises, numatytas 1996 m. kovo 14 d. priimtame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, sudarant tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, sudaryti sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jų protiniam, dvasiniam gyvenimui, laikotarpyje nuo 2018 m. iki 2023 m. lapkričio 10 dienos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), dėl menkaverčių priežasčių naudojo psichologinį smurtą prieš nepilnametį sūnų K. S. jį sistemingai keikdamas ir bardamas, sakydamas, kad užmuš, jį tąsydavo, taip pat suduodavo jam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių ranka, diržu, laidu į nugarą, kitas kūno vietas, 2024 m. spalio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, sudavė diržu į nugarą ne mažiau kaip 10 smūgių, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl linijinės formos žymių nugaros apatinėje dalyje ir sukėlė fizinį skausmą, taip pat 2023 m. lapkričio 10 d. apie 22 val. sudavė delnu į veidą, taip sukėlė jam fizinį skausmą, ir visais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam K. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, nes po byloje nagrinėjamų įvykių jam kilo laikino pobūdžio psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais sistemingai naudodamas fizinį ir psichologinį smurtą prieš nepilnametį nukentėjusįjį K. S. piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis, todėl jo veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 163 straipsnį.

Kaltinamoji E. Ž. būdama atsakinga už nepilnamečio sūnaus K. S., gimusio (duomenys neskelbtini), auklėjimą ir vystymąsi, privalėdama rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdama vaikui sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad jis būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis), privalėdama užtikrinti vaikų teises, numatytas 1996 m. kovo 14 d. priimtame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, sudarant tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, sudaryti sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jo protiniam, dvasiniam gyvenimui, laikotarpyje nuo 2020 m. iki 2023 m. lapkričio 10 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), dėl menkaverčių priežasčių naudojo psichologinį smurtą prieš nepilnametį sūnų K. S. jį sistemingai bardama, 5-7 kartus suduodama delnu į veidą, namų virtuvėje jį smaugdama, 2-3 kartus su laidu, diržu suduodama po 5-6 smūgius į nugarą, kojas, užpakalį, suduodama smūgius per galvą, 2023 m. spalio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, suduodama laidu į nugarą ir kitas kūno vietas, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl linijinės formos žymių nugaros apatinėje dalyje ir sukėlė fizinį skausmą ir visais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam K. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, nes po byloje nagrinėjamų įvykių jam kilo laikino pobūdžio psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais sistemingai naudodama fizinį ir psichologinį smurtą prieš nepilnametį nukentėjusįjį K. S., piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis, todėl jos veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 163 straipsnį.

Nors ikiteisminio bylos tyrimo metu kaltinamoji E. Ž. nepripažino savo kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau visgi pirmiau aptarti bylos įrodymai neabejotinai patvirtina, jog ši kaltinamoji kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 straipsnyje. Be pačio kaltinamojo E. S. prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nepilnamečio K. S. atžvilgiu bei faktines bylos aplinkybes patvirtina nuoseklūs šio nepilnamečio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, dėl kurių kaltinamasis prisipažino. Kaltinamojo E. S. ir E. Ž. kaltę bei faktines bylos aplinkybes patvirtina minėti nukentėjusiojo parodymai, taip pat patvirtina liudytojų – E. V., V. Ž., R. R., I. N. parodymai, VVTAĮT Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketoje užfiksuoti duomenys, taip pat VTPT Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto duomenys, o sukeltas pasekmes nukentėjusiajam objektyviai patvirtina dar ir VTMT Alytaus skyriaus specialisto išvada. Šie duomenys kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami E. S. ir E. Ž. kaltei pagrįsti.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis E. S. ir E. Ž. jiems buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. E. S. ir E. Ž. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamieji sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu.

Dėl bausmės skyrimo bei kitų klausimų

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.).

Už BK 163 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Kaltinamasis E. S. šiuo atveju padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – apysunkį nusikaltimą vaikui ir šeimai. Bylos duomenimis, kaltinamasis E. S. Lietuvos Respublikoje teisiamas antrą kartą, anksčiau paskirtą bausmę jis yra atlikęs, tačiau dar tebeturi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Kaltinamasis 5 kartus baustas administracine tvarka, turi neįvykdytų administracinių nuobaudų. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini), vykdo individualią veiklą, turi nepilnamečių išlaikytinių. Kaltinamasis psichikos bei priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas ir abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas šios bylos aplinkybes, kaltinamojo E. S. asmenybę bei visas ją charakterizuojančias ypatybes, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus visiškai įgyvendinta už padarytą nusikalstamą veiką jam paskyrus prokurorės pasiūlytą su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tų pačių motyvų pagrindu, o taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam skiriamos arešto bausmės dydis nustatomas neviršijantis šios bausmės rūšies vidurkio (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo E. S. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą. Kaltinamajam E. S. skiriamos arešto bausmės vykdymas atidedamas 6 mėnesių laikotarpiui, taikant jam intensyvią priežiūrą, o siekiant kuo labiau individualizuoti skiriamą bausmę, šios bausmės vykdymo atidėjimo metu jam skiriamos pareigos – tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamoji E. Ž. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – apysunkį nusikaltimą vaikui ir šeimai. Bylos duomenimis, kaltinamoji E. Ž. Lietuvos Respublikoje teisiama 5 kartą, anksčiau paskirtą bausmę ji yra atlikusi, tačiau dar tebeturi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Kaltinamoji 4 kartus bausta administracine tvarka, turi neįvykdytų administracinių nuobaudų. Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamoji yra (duomenys neskelbtini), nedirbanti, neregistruota Užimtumo tarnyboje, turi nepilnamečių išlaikytinių. Kaltinamoji psichikos bei priklausomybių ligų įskaitose neįrašyta ir abejonių dėl jos pakaltinamumo nėra. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas šios bylos aplinkybes, kaltinamosios E. Ž. asmenybę bei visas ją charakterizuojančias ypatybes, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus visiškai įgyvendinta už padarytą nusikalstamą veiką jam paskyrus prokurorės pasiūlytą su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tų pačių motyvų pagrindu, o taip pat atsižvelgiant į kaltinamosios E. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jai skiriamos arešto bausmės dydis nustatomas neviršijantis šios bausmės rūšies vidurkio (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamosios E. Ž. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau ji nepripažino savo kaltės, todėl jos atžvilgiu negali būti taikomas BK 64¹ straipsnis ir jai skiriama bausmė nesumažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajai E. Ž. skiriamos arešto bausmės vykdymas atidedamas 6 mėnesių laikotarpiui, taikant jai intensyvią priežiūrą, o siekiant kuo labiau individualizuoti skiriamą bausmę, šios bausmės vykdymo atidėjimo metu jai skiriamos pareigos – įpareigoti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. S. ir E. Ž. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė E. S. ir E. Ž. panaikintina pradėjus vykdyti bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje, ir nubausti jį 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 7 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu E. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, taikant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu jis privalo būti namuose ((duomenys neskelbtini)) nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose bei paskiriant jam pareigas – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

E. Ž. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje, ir nubausti ją 20 (dvidešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 7 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu E. Ž. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, taikant jai intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu ji privalo būti namuose ((duomenys neskelbtini)) nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose bei paskiriant jai pareigas – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

E. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

E. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti kaltinamiesiems E. S. ir E. Ž. tai, jog jie, nesutikdami su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamieji paduos prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamieji šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Laima Lubauskienė