- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-18
- Bylos Nr.
- 2S-2388-343/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- A. A.
- Ieškovas
- R. N., Ž. N.
- Kategorijos
- 106.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės A. A. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės A. A. pareiškimą dėl sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų R. N., Ž. N. ieškinį atsakovei A. A. dėl žalos, atsiradusios dėl gyvybės atėmimo, atlyginimo, vykdymo tvarkos pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 12 d. nutartimi (b.l. 171-172) atsisakė priimti atsakovės pareiškimą, kuriuo atsakovė prašė sumažinti Kauno apygardos teismo 2007m. birželio 20 d. nutartimi nustatytą iš jos gaunamų pajamų ieškovams priteistoms sumoms padengti išieškotiną dydį nuo 80% visų pajamų iki 50%. Teismas nurodė, jog išskaitų dydis yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl nagrinėti šį klausimą pakartotinai nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l. 174-175) atsakovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011m. spalio 12 d. nutartį panaikinti, perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir nurodo, jog teismas be pagrindo apribojo jos teisę vykdymo proceso tvarka kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Teisės aktai nenumato galimybės daryti didesnes nei 50% išskaitas nuo sumos, neviršijančios MMA, ir 70% išskaitas nuo sumos, viršijančios MMA, todėl nustatytas 80% išskaitų dydis yra neteisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nutartis naikintina, atsakovės prašymo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teismas išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdamas jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias kreipimosi dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo tvarką, priėmė nepagrįstą, neteisėtą ir dėl to naikintiną nutartį (CPK 329 str. 1 d.).
Vadovaujantis CPK 284 str. 1 d., teismas turi teisę dalyvaujančio byloje asmens prašymu pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Ši nuostata yra tiesiogiai susijusi su teismo sprendimo privalomumo principo ir bendrųjų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų tarpusavio suderinimu, užtikrinančiu teisėtų abiejų civilinio proceso šalių interesų pusiausvyrą. Net ir teismo sprendimu nustačius vieno asmens piniginę prievolę kito asmens atžvilgiu, šios prievolės priverstinis įgyvendinimas negali būti vykdomas beatodairiškai, neatsižvelgiant į jokius, net ir minimalius prievolės skolininko poreikius. Dėl pastarosios priežasties CPK 736 str. nustatytos tam tikros išieškojimo iš prievolės skolininko pajamų ribos. Vadovaujantis CPK 736 str. 1 d. 1 p., maitintojo gyvybės atėmimo atveju priteistos žalos suma gali būti priverstinai išieškoma išskaitant ne daugiau kaip 50% žalą padariusio asmens gaunamų išmokų, jeigu vykdomajame rašte nenustatyta kitaip. Tokia formuluotė suteikia klausimą dėl žalos atlyginimo priteisimo nagrinėjančiam teismui, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, nustatyti ir didesnį išskaitų dydį. Būtent tokią išvadą padarė Kauno apygardos teismas 2007 m. birželio 20 d. nutartyje. Šią teismo teisę patvirtina ir CPK 271 str. 1 d. nuostata, pagal kurią teismas reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką. Sprendimo vykdymo tvarkos nustatymas vertintinas ne kaip materialinio teisinio klausimo sprendimas, kuriam taikomas res judicata principas, bet kaip procesinis klausimas, susijęs su vykdymo proceso eiga. Dėl nurodytos priežasties pirmosios instancijos teismo išvada, jog vykdymo tvarkos klausimą išsprendus teismo sprendimu kreiptis į teismą dėl kitokios vykdymo tvarkos nustatymo nebegalima, vertintina kaip akivaizdžiai prieštaraujanti CPK 284 str. įtvirtintam teismo sprendimo įvykdymo tvarkos pakeitimo institutui. Be to, kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 20 d. nutarties, kuria ir nustatyta teismo sprendimo vykdymo tvarka, motyvuojamosios dalies, didesnis išskaitų dydis buvo nustatytas atsižvelgiant į konkrečias tuo metu egzistavusias faktines aplinkybes, todėl ginčijamos nutarties motyvas, jog atsakovė neturi teisės kreiptis į teismą dėl tvarkos pakeitimo, nepriklausomai nuo to, ar tvarkos nustatymą nulėmusios aplinkybės pakito, ar išliko tokios, kokios buvo sprendimo priėmimo metu, vertintinas kaip akivaizdus atsakovės teisės į teisminę gynybą suvaržymas (CPK 5 str.). Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės pateiktas procesinis dokumentas negali būti priimtas, nes jame nustatytas klausimas teismine tvarka jau išspręstas, pripažintina nepagrįsta. Įvertinus atsakovės pateikto pareiškimo turinį akivaizdu, jog į teismą buvo kreiptasi būtent dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, akcentuojant blogą atsakovės turtinę padėtį, išskaitų dydžio neatitikimą jos minimaliems poreikiams. Aplinkybė, jog atsakovė pareiškime nurodė netinkamą teisės normą, atsižvelgiant į tai, jog teisinis teismui pateikto klausimo vertinimas priskiriamas būtent teismo kompetencijai, gautą procesinį dokumentą teismas privalo įvertinti ne formaliai, bet, atsižvelgdamas į jame nurodytas aplinkybes ir reiškiamus reikalavimus, pats nustatyti dokumento pobūdį, tuo tarpu formuluodamas procesinio dokumento pagrindą dalyvaujantis byloje asmuo privalo įvardinti tik su reiškiamu reikalavimu susijusias faktines aplinkybes, nelaikytina procesinio dokumento trūkumu. Akcentuotina ir tai, jog teisiškai kvalifikavęs teisinį santykį ir nustatęs, kad procesinis dokumentas yra su trūkumais, teismas privalo nustatyti terminą dokumento trūkumams pašalinti ir tik trūkumams likus nepašalintiems gali atsisakyti procesinį dokumentą priimti (CPK 115 str.). Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teismui ginčijamą nutartį vertinti kaip nepagrįstą, todėl naikintiną. Kadangi procesinio dokumento dėl sprendimo įvykdymo tvarkos pakeitimo priėmimo klausimo sprendimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, šis klausimas grąžintinas Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl atskirojo skundo motyvų, susijusių su atsakovės turtine padėtimi ir nustatyto išskaitų dydžio pagrįstumu teismas nepasisako, kadangi šios aplinkybės turi būti vertinamos ne prašymo priėmimo stadijoje, bet prašymą nagrinėjant iš esmės.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti, klausimą dėl atsakovės prašymo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.