- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-07
- Bylos Nr.
- 2S-942-640/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31084-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- C. M. L.
- Atsakovas
- V. Š.
- Kategorijos
- 104.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo C. M. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo C. M. L. ieškinį atsakovui V. Š. dėl įkeldinimo į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas C. M. L. pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-27 sprendimo. Teismas gavęs minėtą skundą 2015-03-02 nutartimi nustatė ieškovui terminą pateikto skundo trūkumams pašalinti ir nutartį ieškovui įteikė viešo paskelbimo būdu, kadangi ieškovas teismui nenurodė procesinių dokumentų įteikimo adreso. Ieškovui nustatytu terminu nepašalinus 2015-03-02 teismo nutartyje nurodytų trūkumų, teismas 2015-03-17 nutartimi nutarė ieškovo C. M. L. apeliacinį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti kartu su pateiktais priedais ieškovui.
Apeliantas C. M. L. atskiruoju skundu (b.l. 126) prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teiktame apeliaciniame skunde nurodė savo elektroninį paštą ir savo telefono numerį. Savo gyvenamosios vietos adreso nenurodė, kadangi šiuo metu neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Skunde nurodė, kad teismas procesinius dokumentus siųstų elektroniniu paštu. Nurodo, kad teismas galėjo jam paskambinti ir pranešti apie priimtas nutartis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliantas savo skundą iš esmės grindžia aplinkybe, jog teismas procesinius dokumentus apeliantui turėjo įteikti jo elektroninio pašto adresu. Tačiau sutikti su tokiais apelianto argumentais nėra jokio pagrindo.
Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodeksas numato ne tik asmenų teises, bet ir pareigas (CPK 7 str. 2 d.). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. CPK 122 str. 1 d. nustato, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 37¹ str. 4 p. nustato, kad įstatymų nustatytais atvejais teismai praneša proceso dalyviams apie procesinius veiksmus ar procesinius sprendimus, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Šio straipsnio 5 d. numato, kad teismuose sudaromos reikiamos techninės sąlygos teismų procesinius sprendimus, vykdomuosius raštus ir kitus su teismo procesu susijusius dokumentus ir jų kopijas tvirtinti saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu kvalifikuotais sertifikatais. Elektroniniu parašu patvirtinti teismo procesiniai dokumentai ir jų kopijos turi tokią pat teisinę galią kaip ir rašytiniais parašais patvirtinti procesiniai dokumentai. Šio straipsnio 6 p. numato, kad elektroninėje byloje saugomos proceso metu sudarytų ar gautų rašytinių procesinių dokumentų skaitmeninės kopijos, išskyrus dokumentus, kurių dėl teisės aktų nustatytų reikalavimų negalima skaitmeninti, ir sudaryti ar pateikti elektroniniai procesiniai dokumentai. Rašytiniai procesiniai dokumentai turi būti skaitmeninti ir jų skaitmeninės kopijos perkeltos į elektroninę bylą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jų gavimo teisme. Skaitmeninėje kopijoje turi būti nurodytas dokumento skaitmeninimo laikas ir dokumentą skaitmeninęs asmuo. Skaitmeninė kopija turi būti patvirtinta dokumentą skaitmeninusio asmens saugiu elektroniniu parašu. Kai dėl šioje dalyje nurodytų priežasčių rašytinių dokumentų negalima skaitmeninti, teismas priima motyvuotą nutartį saugoti dokumentus tik rašytinės formos ir apie tai pažymima elektroninėje byloje.
Įvertinus aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad teismo siunčiamų procesinių dokumentų tinkamu įteikimu elektroninių ryšių priemonėmis laikytinas tik toks įteikimas ir tik toks dokumentas, kuris yra tinkamai skaitmenizuotas aukščiau nurodytu būdu. Minėtas procesinių dokumentų skaitmenizavimo būdas yra galimas tik elektroninėse bylose, kurios yra užvedamos Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 (Žin., 2012, Nr. 147-7579; 2013, Nr. 2-60) nustatyta tvarka, t.y. naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis). Šiuo atveju ieškovas nesikreipė į teismą elektroninėms byloms nustatyta tvarka, o ieškinį, apeliacinį bei atskirąjį skundą teismui pareikė paštu, rašytine forma, dėl ko pirmosios instancijos teismas neturėjo jokios teisės apeliantui procesinių dokumentų įteikti jo nurodytu elektroniniu paštu, kadangi teismo procesinis dokumentas negalėjo būti skaitmenintas Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad apeliantas inicijavęs teisminę procedūrą, t.y. pateikęs apeliacinį skundą ir žinodamas, kad teismui pateikė skundą, kuriame nenurodė savo gyvenamosios vietos adreso, t.y. pažeidė CPK 111 str. 1 d. 2 p., pats buvo pasyvus ir nesidomėjo paties inicijuotos bylos eiga, nesidomėjo, kokie procesiniai sprendimai jo inicijuotoje byloje buvo priimti.
Įvertinus pirmosios instancijos teismo veiksmus, konstatuotina, kad teismas ėmėsi visų priemonių teismo procesiniams dokumentams įteikti (tame tarpe ir bandė dokumentus įteikti visais žinomais apelianto būvimo vietų adresais, užklausė socialinio draudimo fondą, apie apelianto darbovietes), ir tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą, tuo tarpu apeliantas nevykdė savo pareigų, numatytų Civilinio proceso kodekse, todėl turi prisiimti tokio savo elgesio pasekmes.
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.
Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.