- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-08
- Bylos Nr.
- 2S-148-262/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Skolininkas
- A. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- A. Z., I. Z., V. Z.
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko A. Z. bei suinteresuotų asmenų A. Z., I. Z. ir V. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius UAB „Medicinos bankas“ prašė: pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Nurodė, kad hipoteka užtikrinta prievolė - 2006-12-19 kredito sutartis Nr. LOAN_40173 su visais galimais jos sąlygų pakeitimais bei pildymais, suėjus skolos grąžinimo terminui, nėra įvykdyta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nutarta: sujungti priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko (įkeisto turto savininko) A. Z., pagal hipotekos lakštą 01120060030104 ir hipotekos lakštą Nr. 10120090001246, kurie sudaryti 2006-12-19 kredito sutarties Nr. LOAN_40173 įvykdymui užtikrinti; areštuoti įkeistą nekilnojamąjį turtą: 2 ha bendro ploto žemės sklypą,(duomenys neskelbtini), kurio 739/2000 dalis bendrąja jungtine nuosavybės teise priklauso A. Z. ir A. Z., 140/2000 dalis nuosavybės teise priklauso N. Š., 100/2000 dalis nuosavybės teise priklauso J. A., 1021/2000 dalis bendrąja jungtine nuosavybės teise priklauso I. Z. ir V. Z.; 0,3 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius M. P.; išaiškinta turto savininkams, kad areštavus įkeistą turtą, jie netenka teisės perleisti turto kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į turtą arba mažinti jo vertę; skolininkas A. Z. įspėtas, kad negrąžinus skolos, t. y. 125 170 EUR negrąžinto kredito, 50 373,39 EUR ir 2 822,57 Lt nesumokėtų palūkanų, 6 230,56 EUR delspinigių bei 139 Lt žyminio mokesčio išlaidų, per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti.
Teismas nurodė, kad skolą sudaro: 125 170 EUR negrąžinto kredito, 50 373,39 EUR ir 2822,57 Lt nesumokėtų palūkanų 6230,56 EUR delspinigių bei 139 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms, teismas įkeistą turtą areštavo, įspėdamas skolininkus bei įkeisto turto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti, apie tai pranešant visiems suinteresuotiems asmenims.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Skolininkas bei suinteresuoti asmenys atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartį.
Nurodo, kad teismas nutartį priėmė neįsigilinęs į bylos esmę, sutarties sąlygas ir kt. Teismas formaliai išnagrinėjo kreditoriaus pareiškimą, nenagrinėdamas kredito sutarties sąlygų sąžiningumo aspektu. Priverstinis skubotas turto pardavimas iš varžytynių pažeistų skolininko bei turto savininkų teises ir teisėtus interesus (Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pripažino kredito sąlygas nesąžiningomis), tai pažeistų bendruosius teisės principus ir sąlygotų didelių nuostolių atsiradimą skolininkų ir suinteresuotų asmenų atžvilgiu.
Atsiliepimas
Kreditorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skolininkas jau buvo praleidęs galutinį skolos grąžinimo terminą, todėl kreditorius kreipėsi į hipotekos teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Hipotekos teismas nenagrinėja ginčų, susijusių su pagrindine prievole- šiuo atveju paskola.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylų iš hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo tvarka nustatyta CPK XXXVI skyriuje. Šis skyriaus nuostatos buvo iš esmės pakeistos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 715, 744, 745, 746, 747 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 546, 547, 548, 549, 550, 552, 553, 555, 556, 557, 558, 559, 560, 561, 562, 563, 564, 565, 567, 568, 569 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu (2011 m. gruodžio 22 d. Nr. XI-1843). Tačiau minėto įstatymo 34 str. 3 d. yra nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas išieškojimas vykdomas pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. Todėl pagal analogiją, teismas, spręsdamas, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė teisės normas, remsis CPK redakcija, galiojusia iki minėto įstatymo priėmimo.
Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis(čia ir toliau CPK 2010-10-26 redakcija)) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-523/2005). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad hipotekos teisėjo jurisdikcija yra itin siaura, o byloms dėl hipotekos teisinių santykių netaikoma bendroji bylų ypatingąja teisena nagrinėjimo taisyklė, nustatyta CPK 443 straipsnio 7 dalyje, kad ypatingosios teisenos bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, kyla ginčas dėl teisės. Šis bylų dėl hipotekos teisinių santykių bruožas jas skiria nuo kitų ypatingosios teisenos bylų ir kilusios ginčo įtakos ypatingosios teisenos bylos nagrinėjimo eigai aspektu hipotekos bylos yra kitų ypatingosios teisenos bylų išimtis. Jeigu byloje dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto hipotekos teisėjas nepaiso nurodytos taisyklės išimties ir išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, tai laikytina hipotekos teisėjo jurisdikcijos ribų viršijimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-260/2010).
Skolininkas ir suinteresuoti asmenys atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad kredito sutarties Nr. LOAN_40173 (kurios įvykdymo užtikrinimui ir buvo įkeistas šioje nutartyje minimas turtas) sąlygos yra nesąžiningos skolininko A. Z. atžvilgiu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokie klausimai nebuvo hipotekos teismo kompetencija. Klausimus dėl sutarties sąlygų pakeitimo ar panaikinimo ir kt. nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai.
Teismas pažymi, kad apeliantai nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011, kurioje hipotekos teisėjo vaidmuo aiškinamas vartojimo- kredito sutarčių kontekste. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, skolininkui A. Z. paskola buvo išduota verslo tikslais - nekilnojamojo turto įsigijimui (kredito sutarties 2.3 punktas). A. Z. įsigijo žemės sklypą ne asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, o su verslu susijusiam tikslui, t.y. vykdė detalaus plano ruošimo darbus, o naujai suformuotus sklypus ketino parduoti. Dėl nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutarties nevertino kaip vartojimo, todėl atitinkamai netaikė ir vartojimo teisiniams santykiams įtvirtinto teisinio reglamentavimo. Be to, apeliantai nepagrįstai vadovaujasi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos rekomendacija, nes ji buvo parengta pagal I. Z. sudarytą kredito sutartį Nr. LOAN_40160, o ne A. Z. kredito sutartį LOAN_40173. Minėtoje Valstybinės vartotojų teisinių apsaugos tarnybos rekomendacijoje visiškai nepasisakoma apie A. Z. kredito sutarties Nr. LOAN_40173 sąlygas, todėl teismas šio įrodymo nevertina.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta atskirojo skundo argumentus dėl kredito sutarties nutraukimo neteisėtumo, nes kreditorius į hipotekos teismą su prašymu pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto kreipėsi visai kitu pagrindu- suėjus prievolės įvykdymo terminui (CK 4.192 str. 1 d.).
Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.