Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų K. S. ir A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų K. S. ir A. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl skolos ir delspinigių priteisimo pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams K. S. ir A. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. sausio 26 d. sprendimu už akių tenkino ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo, t. y. priteisė UAB „Vilniaus energija“ iš K. S. ir A. S. lygiomis dalimis 1248,61 Lt skolos, 95,13 Lt delspinigių, 66 Lt bylinėjimosi išlaidų (civilinė byla Nr.2-532-640/2006).

Civilinėje byloje Nr.2-532-640/2006 2008-12-16 vykusiame posėdyje pagal jo pareiškimą su pridėta Nedarbingumo pažymėjimo kopija nenagrinėti bylos, posėdį atidėti vėlesniam laikui, teisėja Rūta Petkuvienė protokoline nutartimi jo prašymą tenkino, atidėjo bylos nagrinėjimą, o esant analogiškoms aplinkybėms 2006-01-26, t. y. jo iki posėdžio pradžios pateiktam prašymui bylos nenagrinėti su pridėta Nedarbingumo pažymėjimo kopija, jo prašymas teisėjos Rūtos Veniulytės – Jankūnienės nebuvo patenkintas ir priimtas sprendimas už akių. Tai reiškia, kad teisėja Rūta Veniulytė – Jankūnienė, priimdama sprendimą už akių, buvo šališka, nes, nepaisydama jo prašymo dėl pateisinamos svarbios priežasties – nedarbingumo – jam nedalyvaujant teismo posėdyje, bylos nenagrinėti ir posėdį atidėti, posėdžio neatidėjo, o priėmė sprendimą už akių. Dėl to buvo užkirsta galimybė jam, ir jo atstovaujamai A. S., pasinaudoti procesinėmis teisėmis, numatytomis CPK 42 str. 1 d. Šias aplinkybes patvirtina teismo posėdžių protokolai, esantys T. 1, b. l. 214 ir T. 3, b. l. 43-44, pastarasis teismo posėdžio protokolas, kaip naujas įrodymas, yra atsiradęs byloje po bylos išnagrinėjimo ir patvirtina teisėjos Rūtos Veniulytės – Jankūnienės šališkumą, apie šį įrodymą bylos nagrinėjimo iš esmės metu nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Teisėjos Rūtos Veniulytės – Jankūnienės šališkumas yra esminė aplinkybė, paaiškėjusi po 2008-12-16 teismo posėdžio, kadangi teisėja, vykdydama tik ieškovo atstovės prašymą, nepaisydama jokių įstatymų, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, priėmė sprendimą už akių. Jei dėl to posėdis būtų buvęs atidėtas, vėliau jiems dalyvaujant būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas, nes nebūtų buvusi užkirsta galimybė pasinaudoti CPK numatytomis teisėmis pareikšti pagrįstą nušalinimą teisėjai.

VšĮ Centro poliklinikos Lukiškių filialo 2009-02-26 rašte Nr. 01-31L-27 nurodyta, kad jis (pareiškėjas) sprendimo priėmimo laikotarpiu nuo 2006-01-10 iki 2006-02-15 (įskaitytinai) buvo nedarbingas ir jokio darbo dirbti neprivalėjo, nes privalėjo elgtis taip, kad netinkami veiksmai neužtęstų ligos. Ši aplinkybė egzistavo iš esmės bylos nagrinėjimo laiku, tačiau nebuvo šio rašytinio įrodymo ir teismui laiku pateikti jo negalėjo, tuo labiau, kad jis buvo nedarbingas. Ši aplinkybė ir ją patvirtinantis įrodymas turi esminę reikšmę, nes, be kita ko, patvirtina teisėjos šališkumą. Dėl to pagal naujai paaiškėjusias aplinkybes ir atsiradusius naujus įrodymus akivaizdu, kad turi būti priimtas kitoks sprendimas, byla turi būti išnagrinėta iš naujo jam dalyvaujant teismo posėdyje, o ne taip, kaip buvo padaryta jam dėl pateisinamos rimtos priežasties posėdyje nedalyvaujant.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. gegužės 8 d. nutartimi atsisakė priimti K. S. ir A. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas nustatė, kad pareiškėjai K. S. ir A. S. proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl skolos ir delspinigių priteisimo pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams K. S. ir A. S., kurioje 2006-01-26 priimtas sprendimas už akių, pagrindu nurodo naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjų nurodoma naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė yra 2009-02-26 VšĮ Centro poliklinikos Lukiškių filialo 2009-02-26 išduota pažyma Nr. 01-31L-27 dėl sveikatos būklės, kurioje nurodyta, jog K. S. laikotarpiu nuo 2006-01-10 iki 2006-02-15 buvo nedarbingas, konstatavo, kad ši aplinkybė buvo žinoma teismui priimant 2006-01-26 sprendimą už akių ir dėl šio pagrindo, kaip pagrindo atnaujinti procesą, pasisakė apeliacinės instancijos teismas 2007-01-05 nutartimi. Nurodė, kad pareiškėjo 2009-02-26 medicinos įstaigos pažymoje užfiksuotos informacijos negalima traktuoti kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p., todėl vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 4 p., 374 str., atsisakė priimti pareiškėjų K. S. ir A. S. prašymą atnaujinti procesą, nurodė, kad dėl to kiti reikalavimai nespręstini.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų K. S. ir A. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo vien tuo pagrindu, kad pareiškėjai nenurodė naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, o nurodoma aplinkybė, kad pareiškėjas K. S. 2006-01-26 teismo posėdyje nedalyvavo, kadangi buvo nedarbingas, buvo žinoma ir išnagrinėta, dėl jos pasisakyta Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-05 nutartyje. Pirmosios instancijos teismas nevertino visų pareiškėjų prašyme nurodytų faktinių aplinkybių, kurios sudaro prašymo atnaujinti procesą pagrindą. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis nepripažintina pagrįsta ir teisėta.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjų nurodyta minėta aplinkybė nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri numatyta CPK 366 str. 1 d. 2 p. CPK 366 str. 1 d. 2 p. įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo pagrindu inicijuoti bylos proceso atnaujinimą gali asmuo, dalyvaujančio byloje asmens procesinėmis teisėmis dalyvavęs nagrinėjant konkrečią bylą, tačiau dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių neturėjęs esminės bylos rezultatui informacijos apie atitinkamas bylos aplinkybes ir todėl negalėjęs jomis remtis teismo procese, kas nulėmė galimo neteisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką dėl proceso atnaujinimo civilinėse bylose, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui atnaujinti civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės buvo nagrinėjant ir priimant sprendimą, pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis yra suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo teisinio santykio kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004). CPK 366 str. 1 d. 2 p. taikytinas ir tuo atveju, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tuo atveju, kai pareiškėjas pateikia naują įrodymą, gautą po bylos išnagrinėjimo, kuriame priešingai vertinamos aplinkybės, kurios buvo įrodinėjamos bylos nagrinėjimo metu, reikia atsižvelgti į tai, ar to įrodymo įrodomoji galia yra tokia pati, kaip ir byloje esančio, ar įrodymo turinys tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su įrodinėjama aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-09-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2004). Taigi procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti atnaujinamas, kai nurodomos naujos aplinkybės ar pateikiami įrodymai, susiję su byloje nagrinėto ginčo esme. Šiuo atveju pareiškėjai K. S. ir A. S. prašyme, kurį grindė CPK 366 str. 1 d. 2 p., nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių ar atsiradusių įrodymų, susijusių su ginčo, kuris buvo išspręstas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-01-26 sprendimu už akių pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį, esme. Pareiškėjai prašyme buvo nurodę aplinkybes, susijusias su procesinių normų taikymu, t. y. kad pirmosios instancijos teismas 2006-01-26 neatidėjo bylos nagrinėjimo, esant pareiškėjo pateiktiems prašymui bylos nenagrinėti ir Nedarbingumo pažymėjimo kopijai. Pareiškėjai nurodė, kad pareiškėjas negalėjo dalyvauti posėdyje dėl nedarbingumo, privalėjo elgtis taip, kad netinkami veiksmai neužtęstų ligos, ir tai grindžia VšĮ Centro poliklinikos Lukiškių filialo 2009-02-26 raštu Nr. 01-31L-27, kuriame nurodyta, kad jis (pareiškėjas) sprendimo priėmimo laikotarpiu nuo 2006-01-10 iki 2006-02-15 (įskaitytinai) buvo nedarbingas ir jokio darbo dirbti neprivalėjo, nes privalėjo elgtis taip, kad netinkami veiksmai neužtęstų ligos. Taigi pareiškėjai prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, neatidėdamas teismo posėdžio, pažeidė CPK 246 str. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad buvo padaryta CPK 246 str. taikymo klaida. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai K. S. ir A. S. 2007-03-29 kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo ir tuo pagrindu, kad nagrinėjant bylą buvo padarytos teisės normos taikymo klaidos. Prašymas atnaujinti procesą buvo grindžiamas ir tuo, kad pareiškėjai 2007-01-18 gavo Sveikatos apsaugos ministerijos 2007-01-15 raštą Nr. 4-(10.10-22)-122, kuris patvirtina aplinkybę, kad K. S. būdamas nedarbingas negalėjo ir neprivalėjo atlikti jokio darbo, o vykimas į teismą ir teismo posėdyje CPK keliamų reikalavimų vykdymas yra ne tik fizinis, bet ir didelis nervinės bei emocinės įtampos reikalaujantis protinis darbas. Teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos (CPK 246 str.) taikymo klaida (T. 2, b. l. 96-98). Pirmosios instancijos teismas, 2007-06-06 teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo, 2007-06-12 nutartimi pareiškėjų prašymo atnaujinti procesą netenkino (T. 2, b. l. 151-152). Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų K. S. ir A. S. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-06-12 nutarties 2007-11-07 nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Dėl to konstatuotina, kad pareiškėjų kitas prašymas dėl proceso atnaujinimo tuo pagrindu, jog padaryta CPK 246 str. taikymo klaida, negali būti priimamas, nes jau byloje buvo pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, prašymas yra išnagrinėtas, CPK 374 str. įtvirtintas imperatyvus draudimas pateikti pakartotinį prašymą atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi 2009-03-23 pareiškėjų prašyme nurodytas aplinkybes dėl proceso atnaujinimo pagrindo, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų prašymą tuo pagrindu, kad pareiškėjai nenurodė naujai paaiškėjusių aplinkybių ir kad pakartotinai teikė prašymą tuo pačiu pagrindu, nes iš pareiškėjų prašyme nurodytų faktinių aplinkybių, dėl kurių prašoma atnaujinti procesą, matyti, kad prašymas yra grindžiamas CPK 366 str. 1 d. 8 p. nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu, t. y. kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Šio įstatyminio pagrindo pareiškėjai nenurodė, tačiau prašyme nurodytos aplinkybės apie tai, kad bylą išnagrinėjo šališka teisėja R. Veniulytė – Jankūnienė buvo nurodytos. Pareiškėjai K. S. ir A. S. prašyme nurodė, kad ši teisėja, priimdama 2006-01-26 sprendimą už akių, buvo šališka ir tai jiems paaiškėjo po 2008-12-16. Teisėja, nepaisydama pareiškėjo prašymo dėl pateisinamos svarbios priežasties – nedarbingumo - jam nedalyvaujant teismo posėdyje, bylos nenagrinėti ir posėdį atidėti, posėdžio neatidėjo, o priėmė sprendimą už akių, teisėja vykdė tik ieškovo atstovės prašymą, nepaisydama jokių įstatymų, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Taip pat prašyme buvo nurodyta, kad VšĮ Centro poliklinikos Lukiškių filialo 2009-02-26 raštas Nr. 01-31L-27 patvirtina teisėjos šališkumą.

Laikoma, kad teismo sudėtis yra neteisėta, jei teismas buvo šališkas (CPK 65, 66 str.). CPK 65 str. 1 d. įtvirtinti absoliutūs teismo nušalinimo pagrindai, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti pats arba jam gali būti pareikštas nušalinimas. Šis sąrašas nėra baigtinis, pagal CPK 66 str. nušalinimo pagrindu gali būti kitos aplinkybės, kurios kelia abejonių dėl teisėjo šališkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodė du nešališkumo aspektus, kurių būtina laikytis siekiant užtikrinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtintą asmens teisę į teisminę gynybą. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu tam nėra prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2009). Tai, kad civilinę bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, yra labai svarbi teisės į tinkamą procesą ir garantuotą teismą įgyvendinimo dalis.

Klausimas, ar pareiškėjų nurodomos aplinkybės apie neteisėtą teismo sudėtį (šališką teismą) sudaro pagrindą atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 8 p. nurodytu pagrindu, ar nepraleistas terminas paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, nagrinėjamas CPK 370 str. 3 d. nustatyta tvarka, o ne prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo metu. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą, dėl proceso atnaujinimo minėtu pagrindu, numatytu CPK 366 str. 1 d. 8 p., nepasisakė, taip pat nenurodė aplinkybių, dėl kurių prašymas dėl proceso atnaujinimo minėtu pagrindu neturėtų būti priimamas. Kadangi prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo, panaikintina ir prašymo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.