- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-30
- Bylos Nr.
- I-3531-189/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01468-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Pareiškėjas
- M. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Šiaulių
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. L. su skundu, kurį vėliau patikslinimo, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinio teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteisti 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–3, 12–13).
Skunde ir jo patikslinime pareiškėjas nurodė, kad jis buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kuriame buvo suteikiama nepakankamai higienos priemonių 2015 m. sausio 8 d., 2015 m. balandžio 30 d., 2015 m. rugpjūčio 10 d., 2015 m. rugpjūčio 27 d. bei 2015 m. lapkričio 19 d.. Mėnesiui buvo skiriamas tik vienas rulonas tualetinio popieriaus, viena 50 ml tūbelė dantų pastos, vienas gabalas muilo. Pareiškėjo teigimu, šių priemonių asmens higienai palaikyti nepakakdavo. Dėl to jis patyrė dvasinius emocinius psichologinius išgyvenimus, diskomforto jausmą, buvo sukelta grėsmė jo sveikatai. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtą (b. l. 18–19).
Nurodo, kad pareiškėjas analogišką skundą dėl netinkamo higienos priemonių išdavimo yra pateikęs ir Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Tiek Šiaulių apygardos administraciniam teismui, tiek Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjas nurodo tas pačias šalis, tapatus skundo dalykas bei pagrindas, nes abu skundai grindžiami ta pačia aplinkybe – nepakankama higienos priemonių išdavimas, tomis pačiomis datomis - 2015 m. sausio 8 d., 2015 m. balandžio 30 d., 2015 m. rugpjūčio 10 d., 2015 m. rugpjūčio 27 d. bei 2015 m. lapkričio 19 d. Atsakovės atstovo teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 4 punktu, yra pagrindas pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtu.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 20–22).
Nurodo, kad pareiškėjas nesutinka su norminiu teisės aktu - teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) patvirtinusiu Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas, mano, kad dėl jo jam atsirado žala, tačiau pareiškėjas neprašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl minėto norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo. Todėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 1R-139 yra teisėtas ir galiojantis ir nėra pagrindo tirti, ar šis įsakymas nepažeidžia pareiškėjo teisių. Teisės aktu nustatytos higienos priemonių kiekiai yra skiriamos nemokamai kiekvienam suimtajam (nuteistajam) asmeniui ir, Teisingumo ministerijos nuomone, jų visiškai pakanka nustatytiems laikotarpiams, jeigu asmuo jas naudoja taupiai ir racionaliai. Atsakovės atstovės nuomone, pareiškėjo poreikiai yra didesni nei statistiniam vidutiniam asmeniui įprasta norma, todėl valstybė neprivalo garantuoti nemokamo tokių poreikių užtikrinimo. Pareiškėjo teiginiai dėl šiurkštaus tualetinio popieriaus bei nepakankamo kiekio muilo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pažymi, kad galiojantys teisės aktai nedraudžia pareiškėjui higienos prekėmis pasirūpinti savarankiškai. Atsakovės atstovės teigimu, nagrinėjamu atveju nenustatyti nei Teisingumo ministerijos neteisėti veiksmai, nei žalos padarymo faktas, todėl pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis kildina iš to, kad kalint Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2015 m. sausio 8 d., 2015 m. balandžio 30 d., 2015 m. rugpjūčio 10 d., 2015 m. rugpjūčio 27 d. bei 2015 m. lapkričio 19 d. jam nebuvo išduotos tinkamai reikiamos asmens higienos priemonės. Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Dėl pareiškėjo reikalavimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1258-362/2017 pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Byloje buvo keliamas ginčas dėl to, kad pareiškėjui 2015 m. sausio 8 d., 2015 m. balandžio 30 d., 2015 m. rugpjūčio 10 d., 2015 m. rugpjūčio 27 d. bei 2015 m. lapkričio 19 d. kalint Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo išduotos tinkamai reikiamos asmens higienos priemonės. Teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. spalio 12 d.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008).
Iš pareiškėjo skundo reikalavimų Šiaulių apygardos administraciniam teismui ir įsiteisėjusio teismo sprendimo turinio matyti, kad keliamas ginčas tapatus šioje nagrinėjamoje byloje keliamam ginčui, t. y. ginčas keliamas tarp tų pačių ginčo šalių (pareiškėjas ir atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus), dėl to paties dalyko (prašoma atlyginti neturtinę žalą) ir tuo pačiu pagrindu (2015 m. sausio 8 d., 2015 m. balandžio 30 d., 2015 m. rugpjūčio 10 d., 2015 m. rugpjūčio 27 d. bei 2015 m. lapkričio 19 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo išduotos tinkamai reikiamos asmens higienos priemonės). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 2 punktu, byla dalyje dėl žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus nutrauktina.
Dėl pareiškėjo reikalavimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteisti 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant 3 sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; kt.). Taigi tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. tiek neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tiek pareiškėjui padaryta žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų 3 viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.
Kaip matyti iš pareiškėjo skundo turinio, pretenzijas iš esmės reiškia Šiaulių tardymo izoliatoriui, t. y. kad pareiškėjui 2015 m. sausio 8 d., 2015 m. balandžio 30 d., 2015 m. rugpjūčio 10 d., 2015 m. rugpjūčio 27 d. bei 2015 m. lapkričio 19 d. kalint Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo išduotos tinkamai reikiamos asmens higienos priemonės. Tačiau kokiais Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos neteisėtais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta žala nenurodo, neteisėtų veiksmų nepagrindžia. Teismui nebuvo pateikti jokie argumentai ir įrodymai, pagrindžiantys, kad atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija veikė nepagrįstai ir neteisėtai.
Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kaip conditio sine qua non (lot. - būtina, privaloma sąlyga) turtinei ar neturtinei žalai kilti, nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovės atstovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje dėl žalos atlyginimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, 104 straipsniu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. L. skundą dalyje dėl žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus nutraukti.
Pareiškėjo M. L. kitoje dalyje atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.