- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-17
- Bylos Nr.
- 2A-550-210/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- Užvenčio Šv
- Ieškovas
- UAB „EIP Šiauliai“
- Trečiasis asmuo
- Kelmės rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja L. Borkovskienė Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00672-2012-0
NUTARTIS
2013 m. spalio 17 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Užvenčio Šv. Marijos Magdelietės parapijos apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „EIP Šiauliai“ ieškinį atsakovei Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės parapijai, trečiajam asmeniui Kelmės rajono savivaldybės administracijai dėl skolos ir delspinigių priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „EIP Šiauliai“ ieškiniu kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 20000 Lt skolą, 720 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2008-07-15 tarp šalių buvo sudaryta Paslaugų pirkimo sutartis Nr. 1, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parengti atsakovės pastatų restauravimo ir pritaikymo viešosioms reikmėms galimybių studiją, paraišką pagal EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų II-ąjį kvietimą, o atsakovė po darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo ir PVM sąskaitos faktūros pateikimo, ne vėliau kaip iki 2009-03-01 sumokėti ieškovei sutartą kainą – 30000 Lt už atliktus darbus. Ieškovė parengė galimybių studiją, paraišką ir perdavė atliktus darbus atsakovei, t. y. 2008-07-31 ieškovė ir atsakovė pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktą. Tą pačią dieną atsakovei buvo pateikta apmokėti PVM sąskaita faktūra, kurią atsakovė įsipareigojo apmokėti iki 2009-03-01. Ieškovė, ragindama atsakovę geranoriškai atsiskaityti, 2009-10-21 pateikė priminimą dėl neatsiskaitymo su ieškove už sutartyje numatytus darbus. Po šio priminimo, atsakovė 2009-12-31 atliko dalinį 10000 Lt apmokėjimą, o likusios 20000 Lt sumos nesumokėjo.
Atsakovė Užvenčio Šv. Marijos Magdelietės parapija su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, jog Kelmės rajono savivaldybės taryba 2008-07-14 priėmė sprendimą Nr. T-238, kuriuo pritarė, kad būtų parengtos Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės parapijos pastatų restauravimo ir pritaikymo viešosioms reikmėms galimybių studija ir finansinė paraiška ir, kad Kelmės rajono savivaldybė dalyvautų projekte partnerio teisėmis. Tik gavusi tokį tarybos pritarimą, atsakovė sutiko 2008-07-15 pasirašyti savivaldybės darbuotojų paruoštą Paslaugų pirkimo sutartį Nr. 1. Ieškovei atlikus sutartyje numatytus darbus, pasirašė 2008-07-31 darbų priėmimo-perdavimo aktą, gavę ieškovės sąskaitą faktūrą, keletą kartų kreipėsi į partnerį – Kelmės rajono savivaldybę dėl apmokėjimo pagal pateiktą sąskaitą faktūrą. Atsakovės teigimu, savivaldybė, pripažindama save partneriu, ieškovei sumokėjo 10000 Lt, o dėl likusios sumos nieko konkrečiai nepasisakė. Atsakovė neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, jos atliktų darbų ir sąskaitos gavimo. Pažymėjo, kad atsakovė – religinė bendruomenė, kuri išsilaiko iš aukų, labdarų, ir prašė atleisti nuo delspinigių mokėjimo. Be to, teismui nusprendus priteisti atitinkamą pinigų sumą, prašė sudaryti atsakovei galimybę priteistą sumą sumokėti per dvejų metų laikotarpį.
Trečiasis asmuo Kelmės rajono savivaldybės administracija neprieštaravo ieškovės pareikštiems reikalavimams ir sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Kelmės rajono savivaldybės taryba 2008-07-14 sprendimu Nr. T-238 „Dėl pritarimo bendrai finansuoti ir įgyvendinti projektą „Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės parapijos pastatų restauravimas ir pritaikymas viešosioms reikmėms“ neįsipareigojo padengti visų galimybių studijos ir rengimo išlaidų. 2009-12-31 savivaldybė 1/3 dalį išlaidų – 10000 Lt pervedė UAB „EIP Šiauliai“, kuri pagal sutartį su Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės parapija parengė galimybių studiją ir paraišką, daugiau lėšų šių išlaidų padengimui Kelmės rajono savivaldybės biudžete nebuvo numatyta ir kol kas šiuo metu nėra numatyta. Buvo numatyta, jog, gavus Norvegijos finansinių struktūrų paramą ir parengus projekto dokumentus dėl projekto bendrojo finansavimo, bus priimtas atskiras Kelmės rajono savivaldybės tarybos sprendimas, tačiau savivaldybė tokio finansavimo visiškai negavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kelmės rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė UAB „EIP Šiauliai“ iš Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės parapijos 20000 Lt skolą, 720 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2012-10-24 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2739,16 Lt bylinėjimosi išlaidas. Išdėstė iš Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės parapijos UAB „EIP Šiauliai“ priteistos 20720 Lt skolos mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui, pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir kas mėnesį mokant po 1727 Lt, o paskutinį mėnesį sumokant likusią priteistos skolos dalį – 1723 Lt. Be to, teismas priteisė valstybei iš Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės parapijos 25,15 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad ieškovė tinkamai įvykdė 2008-07-15 Paslaugų pirkimo sutartyje Nr. 1 numatytus darbus, t. y. parengė atsakovei Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės parapijos pastatų restauravimo ir pritaikymo viešosioms reikmėms galimybių studiją (investicinį projektą), paraišką Centrinei projektų valdymo agentūrai pagal EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų II-ąjį kvietimą, o atsakovė pilnai neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – nesumokėjo visos Paslaugų pirkimo sutarties 3 straipsnyje numatytos sutarties kainos. Todėl teismas tenkino ieškinį dėl 20000 Lt skolos ir 720 Lt dydžio delspinigių iš atsakovės priteisimo. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės parapija – specifinis juridinis asmuo – tradicinė religinė bendruomenė, nedisponuojanti lėšomis, išsilaikanti tik iš aukų ir labdarų, bei į tai, kad ieškovės atstovas teismo posėdžio metu neprieštaravo, jog sprendimo įvykdymas būtų išdėstytas, tačiau prašė sutrumpinti atsakovės prašomą (2 metų) laikotarpį, teismas išdėstė priteistos 20720 Lt skolos vykdymą, nustatant, kad atsakovė skolą sumoka per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė Užvenčio Šv. Marijos Magdelietės parapija prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1. Pirmosios instancijos teismas nepagristai neįvertino ir nepateikė jokių teisinių motyvų dėl trečiojo asmens (Kelmės rajono savivaldybės administracijos) traukimo antruoju atsakovu (pagal bendrą atsakomybę). Kelmės rajono savivaldybės Užvenčio seniūnija (į procesą nebuvo įtraukta), gavusi lėšas iš savivaldybės biudžeto apmokėjo dalį išlaidų pagal sutartį (2009-12-31 dalinis apmokėjimas už paslaugas) ir tokiu būdu, Kelmės rajono savivaldybė pripažino ir dar kartą patvirtino partnerystės santykius, dėl kurių sukūrimo yra priimtas administracinis aktas, t. y. Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2008-07-14 sprendimas Nr. T-238. Atsakovė turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad, esant šiam sprendimui, Kelmės rajono savivaldybė ne tik atliks dalinį apmokėjimą, bet ir toliau vykdys mokėjimus pagal sutartį. Atsakovė prašymą įtraukti savivaldybę antruoju atsakovu išdėstė atsiliepime kartu su argumentais, tačiau teismas sprendime visiškai neaptaria minėto prašymo, nors sprendime privalo būti išsamiai pagrindžiama teismo pozicija, kodėl nenustatytina šioje byloje bendra (subsidiarioji ar solidarioji) atsakovo ir Kelmės rajono savivaldybės (ir/ar seniūnijos) atsakomybė. Šiuo atveju, solidarioji skolininkų pareiga preziumuotina, nes prievolė yra susijusi su jungtine veikla (partneryste). Tai patvirtina aplinkybė, kad Kelmės rajono savivaldybė nusprendė dalyvauti projekte partnerio teisėmis. Ši veikla yra susijusi, tiek su paslaugų teikimu lato sensu, tiek – ir ypač – su jungtine veikla (arba partneryste). Teismas minėtos prezumpcijos savo sprendime nepaneigė ir neįrodė jos klaidingumo.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė ir neargumentavo, kodėl nustatytinas tik 12 mėnesių priteistos sumos išdėstymas, neįvertino, kad atsakovės pajamos yra ypač menkos, o išlaidos ganėtinai reikšmingos. Priteisus tokią tvarka parapija nebeturėtų lėšų ne tik tokioms veikloms, kurios yra papildomos, bet ir būtinosios, t. y. atlyginimai personalui, remontas, Sodros įmokos, mokesčiai už elektrą, šildymą ir vandenį bei minimaliai karitatyvinei veiklai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „EIP Šiauliai“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.
Teisė pasirinkti atsakovą priklauso išimtinai tik nuo ieškovo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas neturėjo nei teisės, nei pareigos į bylą įtraukti trečiuosius asmenis kaip paskesnius atsakovus. Kadangi ieškovė jokių reikalavimų Kelmės rajono savivaldybės administracijai nereiškė, nebuvo jokio teisinio pagrindo dėl skolos išieškojimo iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos pasisakyti ir skundžiamame teismo sprendime. Sutartis, kurios pagrindu kilo prašomas priteisti įsiskolinimas, buvo sudaryta tik tarp ieškovės ir atsakovės. Nors atsakovė nepagrįstai tvirtina, kad ją ir Kelmės rajono savivaldybės administraciją sieja jungtinės veiklos teisiniai santykiai, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei pateikiant apeliacinį skundą, atsakovė jokios su Kelmės rajono savivaldybės administracija sudarytos jungtinės veiklos sutarties nepateikė. Netgi tuo atveju, jeigu dėl tam tikros jungtinės veiklos atsakovė su Kelmės rajono savivaldybės administracija būtų susitarę žodžiu, toks susitarimas, remiantis CK 6.969 str. 4 d., būtų laikomas negaliojančiu dėl nesilaikymo sutarties formos reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, išdėstydamas teismo sprendimo įvykdymą 12, o ne 24 mėnesių laikotarpiui, įvertino atsakovės, kaip juridinio asmens, specifinį statusą, turtinę padėtį, pajamų šaltinį. Taip pat buvo atsižvelgta ir į tai, kad išdėstant teismo sprendimo įvykdymą iš esmės yra varžomos ieškovės teisės bei gali kilti rizika, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdytas. Leidimas teismo sprendimą įvykdyti per tokį ilgą laiko tarpą kaip dveji metai neabejotinai pažeistų ieškovės interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kelmės rajono savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Kelmės rajono savivaldybė projekte „Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės parapijos pastatų rekonstrukcija ir pritaikymas viešosioms reikmėms“ dalyvavo be išankstinių finansinių įsipareigojimų. Pažymima, jog byloje nenustatyta faktinių aplinkybių, kad tarp šalių buvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai, nes trečiasis asmuo šiuo atveju neįdėjo savo turto, darbo ar žinių. Nurodo, kad Kelmės rajono savivaldybės taryba 2008-07-14 sprendimu Nr. T-238 „Dėl pritarimo bendrai finansuoti ir įgyvendinti projektą „Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės parapijos pastatų rekonstrukcija ir pritaikymas viešosioms reikmėms“ neįsipareigojo padengti visų galimybių studijos ir paraiškos rengimo išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija primena, kad apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir bylų nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos pagrindus, tai yra tiriant arba vertinant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, kadangi konstatavus jų buvimą kyla atitinkamos pasekmės – priimtasis pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla turi būti nagrinėjama iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, mano, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis, todėl jų detaliau nekartoja, tačiau privalo pasisakyti dėl atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytų esminių argumentų.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ginčo teisinius santykius kvalifikavo teisingai, nustatė, kad buvo pažeista prievolė tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus (CK 6.38 str.), šalys to neginčija, todėl teisėjų kolegija nekartoja teisinės kvalifikacijos klausimu išdėstytų teismo sprendimo motyvų.
Apeliacinės instancijos teismas mano, kad byloje nėra ginčo dėl netinkamo paslaugų prikimo sutarties vykdymo, t. y. ne visiško atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Nagrinėjamoje byloje, išnagrinėjus atsakovės apeliacinį skundą, nustatyta, kad ginčas kyla dėl to, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė trečiojo asmens Kelmės rajono savivaldybės administracijos solidarios atsakomybės ir neišdėstė sprendimo vykdymo 24 mėnesiams.
Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai skundžiamu sprendimu skolą už investicinio projekto parengimą priteisė iš atsakovės, nenustatęs trečiojo asmens Kelmės rajono savivaldybės administracijos solidarios atsakomybės. Atsakovė trečiojo asmens solidarią atsakomybę sieja su CK šeštoje knygoje įtvirtintu jungtinės veiklos (partnerystės) institutu. Atsakovės teigimu, Kelmės rajono savivaldybės administracija prisiėmė bendraskolio vaidmenį priimdama 2008-07-14 sprendimą Nr. T-238 dalyvauti projekte partnerio teisėmis ir sumokėdama atsakovei 10000 Lt. Tokie atsakovės teiginiai, apeliacinės instancijos teismo manymu, laikytini visiškai nepagrįstais ir paremtais tik prielaidomis.
Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Dėl to įstatyme detaliai nereglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos, kuri turi būti rašytinė, specifiką nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-749/2003; Nr. 3K-3-181/2008; Nr. 3K-3-392/2009; Nr. 3K-3-435/2013).
Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių leistinų ir nenuginčijamų įrodymų, kad tarp atsakovės Užvenčio šv. Marijos Magdalietės parapijos ir Kelmės rajono savivaldybės administracijos buvo sudaryta partnerystės sutartis, kuria pastarosios būtų įsipareigojusios bendra veikla, bendru materialiniu įnašu siekti bendro tikslo. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad Kelmės rajono savivaldybės administracija ne įsipareigojo finansuoti visą investicinio projekto (galimybių studijos) parengimą, bet parėmė projektą, galimybių studijos parengimą, iš biudžeto lėšų skirdama tam tikrą sumą pinigų, kurią sumokėjo ne trečiasis asmuo Kelmės rajono savivaldybės administracija, o kitas juridinis asmuo – Kelmės rajono savivaldybės Užvenčio seniūnija (2 t., 23 b. l.). Byloje taip pat nėra jokių rašytinių įrodymų, kad Kelmės rajono savivaldybės administracija būtų priėmusi administracinius sprendimus dėl visiško projekto finansavimo. Nors Kelmės rajono savivaldybės taryba 2008-07-14 priėmė sprendimą Nr. T-238, kuriuo nutarta pritarti galimybių studijos bei finansinės paraiškos parengimui ir Kelmės rajono savivaldybės dalyvavimui projekte partnerio teisėmis, šiuo sprendimu nebuvo apibrėžtos jokios partnerių teisės ir pareigos, įskaitant ir finansinius įsipareigojimus (2 t., 10 b. l.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju konstatuoti bendros atsakovės ir trečiojo asmens prievolės buvimo nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl Kelmės rajono savivaldybės administracijos solidarios atsakomybės atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismo sprendimo vykdymas išdėstytas dvylikos mėnesių laikotarpiui. Atsakovės teigimu, teismas neatsižvelgė į atsakovės turtinę padėtį, nes privalėjo sprendimo vykdymą išdėstyti dvidešimt keturiems mėnesiams, kadangi atsakovės pajamos yra ypač menkos.
Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino sprendimo įvykdymo išdėstymą reglamentuojančias teisės normas, apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja, tačiau atkreipia atsakovės dėmesį, kad sprendimo įvykdymo išdėstymas yra teismo teisė, o ne pareiga, įstatymas nereglamentuoja, kokiems terminams, kokiais dydžiais sprendimo vykdymas galėtų būti išdėstomas. Todėl įstatymo leidėjas šį klausimą yra priskyręs teismo diskrecijai. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės argumentus dėl jos sunkios finansinės padėties ir sprendimo įvykdymą išdėstė dvylikai mėnesių. Pažymėtina, kad taikydamas CPK 284 straipsnį, teismas negali pažeisti šalių interesų pusiausvyros, t. y. tenkindamas prašymą dėl sprendimo išdėstymo ir nustatydamas sprendimo įvykdymo tvarką teismas negali suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui ir taip pažeisti ieškovo teisėtus lūkesčius, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas išdėstyti sprendimo vykdymą dvylikos, o ne dvidešimt keturių, kaip prašė atsakovė, mėnesių laikotarpiui laikytinas visiškai pagrįstu ir teisėtu.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikta PVM Sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) (2 t., 70 b. l.) bei Atliktų darbų išklotinė (2 t., 71 b. l.). Iš šių rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovė už advokato D. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą Advokato I. N. ir partnerių kontorai „RAIDLA LEJINS & NORCOUS“ sumokėjo 1068,55 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas atmestinas bei į LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, įvertinusi pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turėtas išlaidas už atsiliepimo surašymą, iš atsakovės Užvenčio šv. Marijos Magdalietės parapijos priteisia ieškovės patirtas 1068,55 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kadangi skundžiamo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra įstatyminio pagrindo (CPK 327, 329 str.), apeliantės Užvenčio šv. Marijos Magdalietės parapijos apeliacinis skundas dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimo atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „EIP Šiauliai“, juridinio asmens kodas 300537010, iš atsakovės Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės parapijos, juridinio asmens kodas 290768770, 1068,55 Lt (vieną tūkstantį šešiasdešimt aštuonis litus 55 centus) bylinėjimosi išlaidų