Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Aušrai Drūlytei, dalyvaujant ieškovui P. D., jo atstovei advokato padėjėjai Ievai Gulbinaitei, atsakovei V. D., išvadą duodančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sigitai Padrėzienei, žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. D. ieškinį atsakovei V. D., išvadą duodančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumažinimo ir pagal atsakovės V. Ž. priešieškinį ieškovui P. D., išvadą duodančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos duodančios išvadą bylioje atstovė nurodė, kad teismas spręsdamas dėl išlaikymo turi atsižvelgti į amžių ir poreikius, nes vaikų poreikiai skirtingi. Vaikas turi specialių poreikių, bendravimo poreikis didesnis nei 4 metų vaiko. Išlaikymui turi būti skiriama 450 Lt. Bendravimas su vaiku ir teisė ir pareiga, o vaikas bendrauti nori, todėl turi būti atsižvelgiama į vaiko nuomonę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, jog šalių santuoka nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo 2001-02-27 sprendimu (II tomas, b.l. 25). 2001-01-29 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu priteistas iš ieškovo išlaikymas nepilnamečiui vaikui E. D. po ¼ uždarbio, bet ne mažiau negu vienas minimalus gyvenimo lygis iki sūnaus pilnametystės (I tomas, b.l. 7). Ieškovas yra sūnaus E. D., gim.1999-03-09, tėvas (I tomas, b.l. 6). Ieškovas antroje santuokoje turi nepilnametį vaiką A. D., gim.2006-12-12 (I tomas, b.l. 8). 2010-02-04 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovas moka nepilnamečiui vaikui A. D. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt iki pilnametystės (I tomas, b.l. 9-10). Ieškovas dirba postiniu Kauno apskrities Vyriausiam policijos komisariate, gauna vidutiniškai 1887,30 Lt grynojo darbo užmokesčio (III tomas, b.l. 47, 48). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovui priklauso 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini) (III tomas, b.l. 44). Atsakovė dirba tyrėja Kauno apskrities VPK, laikotarpyje nuo 2010-01-01 iki 2011 m. vasario mėnesio imtinai gavo vidutiniškai 1798,56 Lt per mėnesį darbo pajamų (I tomas, b.l. 28, II tomas, b.l. 157). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) ( tomas, b.l. 12).

Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. LR CK 3.201 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikams priteistas išlaikymas gali būti pakeistas pagal vieno iš tėvų prašymą. Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas, vaiko gimimas kitoje santuokoje ir kitos konkrečios aplinkybės. Savo reikalavimą sumažinti sūnui E. teikiamą išlaikymą ieškovas grindžia tuo, jog sudarius antrą santuokoje jam 2006 12 12 gimė sūnus A., kurio išlaikymui iš jo yra priteista 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Antrasis ieškovo įvardintas išlaikymo sumažinimo pagrindas yra tai, kad dėl pasikeitusios ekonominės situacijos ieškovas turi didesnių finansinių įsipareigojimų: turi mokėti didesnius mokesčius už butą, skirti daugiau lėšų maistui ir kitoms būtinosioms išlaidoms, todėl jam lieka mažiau lėšų pragyventi. Tačiau šis pagrindas atmestinas sutinkant su atsakovės pozicija, jog dėl tos pačios priežasties padidėjo ir sūnaus E. išlaikymui skirtina piniginių lėšų suma. Atsakovė priešieškiniu prašo padidinti sūnaus išlaikymą priteisiant 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovės reikalavimas grindžiamas tuo, jog vaikas turi specialių poreikių, todėl jo ugdymui ji turi daugiau išlaidų nei įprasta tokio amžiaus vaikui išlaikyti: sūnus reikalinga modifikuota mokymosi programa bei nuolatinė psichologo, socialinio pedagogo pagalba. Vaikas nuo 2006 m. nuolat lankosi pas mokyklos psichologę, o nuo 2007 m. pas mokamą psichiatrę V. R. klinikoje. Pagal dabar vykdomą 2001 01 29 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimą Nr.2-4063/2001 (1 t. b.l.7) iš atsakovo kas mėnesį išlaikoma nuo 463 Lt iki 494 Lt kas mėnesį.

Esant abiejų šalių visiškai priešingiems reikalavimams (ieškovo – sumažinti iki 300 Lt, atsakovės - padidinti išlaikymą iki 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis) tenkintini iš dalies abiejų reikalavimai ir sūnaus E. išlaikymui priteistina 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms įgyti. Tačiau išlaidos vaiko poreikiams tenkinti turi atitikti ir protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko gabumai, sveikata ir amžius. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Įstatymo leidėjas, sureguliuodamas išlaikymo santykius, įtvirtino principą „pagal poreikius ir galimybes“. Tai reiškia, kad turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti , gauti pajamas vaikų išlaikymui, t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog abiejų šalių turtinė padėtis yra apylygė: abu turi nekilnojamojo turto, gauna maždaug tokį patį darbo užmokestį, nes abu dirba policijoje. CK 3.156 str. 1 d. įtvirtina, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tai reiškia, kad tiek tėvas, tiek motina yra vienodai atsakingu už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas. Tačiau ieškovas turi kitą nepilnametį vaiką, kuriam teismo sprendimu moka išlaikymą po 300 Lt kasmėnesinių išmokų iki pilnametystės. Dar vieno išlaikytinio atsiradimas yra pagrindas sumažinti sūnui E. teikiamo išlaikymo dydį (CK 3.201 str.).

Tačiau sprendžiant šalių reikalavus įvertintina ir tai, kad su amžiumi padidėjo ir sūnaus E. poreikiai, todėl negali būti pilna apimti tenkintinas ieškovo reikalavimas išlaikymą sumažinti iki 300 Lt kas mėnesį. Šiuo metu berniukui jau yra 12 metų. Šio amžiaus vaikas sunaudoja daugiau maisto, greičiau išauga drabužius ir avalynę. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad berniukas turi sveikatos problemų, jam diagnozuoti įvairūs kalbos, vystimosi, dėmesio, emocijų sutrikimai, kas sąlygoja medikamentų, geresnio maitinimo ir specialių pedagogų bei psichologo poreikį, o tai susiję su papildomomis vaiko išlaikymo išlaidomis. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad berniukas mokosi mokykloje, lanko įvairius būrelius: kompiuterių ir fotografijos, lankosi pas gydytojus, tame tarpe ir psichologą, o tai taip pat susiję su papildomomis vaiko išlaidomis. Atsakovė privalo savo sūnui užtikrinti gerą mitybą, nuolatinį vitaminų vartojimą, užtikrinti jo teisę į gyvenamąjį būstą, sveikatą. Realizuodama šią vaiko teisę atsakovė gyvena bute, kurio išlaikymui moka mokesčius už butui teikiamas komunalines paslaugas. Darytina išvada, kad poreikis vaiko išlaikymui, įvertinus jo sveikatos būklę, kainų augimą ir šalies ekonominę būklę, tik padidėjo, tačiau atsakovės prašoma priteisti suma 700 Lt kas mėnesį vertintina kaip neatitinkanti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė ne kartą akcentavo, jog patiria didelių išlaidų psichiatro paslaugoms apmokėti. Byloje yra pateikti kasos pajamų orderiai (3 t. b.l. 84-109) rodo, jog atsakovė 2007 – 2011 m. laikotarpiu atsakovė patyrė išties nemažų išlaidų psichiatro konsultacijai. Tačiau byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog šalių sūnui Edvinui tokio specialisto kaip psichiatras paslaugos buvo reikalingos ir būtinos. Medicininiuose dokumentuose nėra jokių duomenų, kad vaiką privalu nukreipti pas psichiatrą. Vaikas buvo konsultuotas dėl kalbos vystimosi, dėmesio koncentracijos, mokymosi sutrikimų, emocinių ir bendravimo problemų, bet ne dėl psichinių sutrikimų (2 t. b.l.150). Kauno pedagoginė psichologinė tarnyba taip pat rekomendavo psichologo, specialiojo pedagogo, logopedo, socialinio pedagogo pagalbą (1 t. b.l.29, 30). Į bylą pateikti kasos pajamų orderiai neįrodo, kad pagal juos įmokėti pinigai buvo skirti vaiko gydymui, nes juose yra tik duomenys iš ko priimti pinigai, tačiau jie neįrodo, kad paslauga buvo teikta vaikui (CPK 185 str.).

Ieškovas bylos nagrinėjimo metu teigė, jog sutinka teikti didesnį nei ieškinyje nurodė išlaikymą - po 350 Lt ir patvirtino, kad tokiu atveju savanoriškai 50 Lt padidins ir sūnui A. teikiamo išlaikymo dydį. Tačiau jau vien tik dėl amžiaus vaikų poreikiai yra skirtingi . Akivaizdu, jog vyresniojo paauglio sūnaus poreikių patenkinimui reikia daugiau lėšų nei penkerių metų neturinčiam vaikui. Ieškovo išreikšta pozicija dėl savanoriško išlaikymo mažamečiui A. padidinimo 50 Lt leidžia manyti, kad ieškovo turtinė padėtis ir finansinės galimybės leidžia tai daryti, todėl ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies: pakeistinas 2001-01-29 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis, priteisiant iš ieškovo nepilnamečio sūnaus E. D., gim.1999-03-09, išlaikymui po 400 Lt kasmėnesinių išmokų iki pilnametystės, o atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo iki 700 Lt šioje dalyje atmestinas (LR CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Spręsdamas atsakovės prašymą dėl bendravimo tvarkos nustatymo teismas atsižvelgia išimtinai į vaiko interesus bei abiejų tėvų lygias teises bendrauti su savo vaiku. Pažymėtina, kad šeimos teisinių santykių reglamentavimo vienas pagrindinių principų yra prioritetinė vaiko teisių apsauga ir gynimas (LR CK 3.3 str. 1 d.). Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tiek tarptautinėje teisėje, tiek Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.) reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos aiškinant, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (LR CK 3.161 str. 3 d.). Abiejų tėvų teisės ir pareigos bendraujant ir auklėjant vaiką yra lygios, atskirai gyvenantis tėvas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o motina, pas kurią gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (LR CK 3.170 str.).

Nustatant bendravimo su vaiku tvarką yra siekiama ne tik užtikrinti tėvo teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, bei vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais. Tačiau svarbiausia šio bendravimo tvarkos nustatymo instituto paskirtis yra atkurti, išlaikyti ar sustiprinti vaiko ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, jog vaikas yra labai jautrus, turi psichologinių problemų bei atsižvelgdamas į atsakovės ir vaiko mamos nuomonę bylos į posėdį nekvietė ir nagrinėjimo metu tiesiogiai neišklausė vaiko nuomonės, tačiau tai padarė Kauno miesto savivaldybės VTAS specialistė. Iš 2011 03 10 Vaiko apklausos protokolo matyti, jog berniukas nori bendrauti su tėčiu, lankytis jo namuose ir praleisti ten savaitgalius. Tačiau nagrinėjamu atveju susiklostė nestandartinė situacija, kadangi reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo pateikė ne tėvas, o vaiko mama. Šiuo atveju atsakovė ne tik netrukdo, bet atvirkščiai – skatina tėvą bendrauti su vaiku, nes, pasak atsakovės, vaikui ypatingai trūksta tėvo ir to bendravimo nebuvimas sąlygoja didelių psichologinių problemų atsiradimą, vaiko vienišumą, uždarumą. Sutiktina su atsakovės pozicija, jog bendravimo tvarka yra būtina siekiant atkurti emocinį ryšį tarp tėvo ir vaiko. Ieškovas neneigia, jog tarp jo ir vyresniojo sūnaus E. šio ryšio nėra, jie retai matosi ir suprantama, kad tai daro neigiamą įtaką vaikui. Ieškovas pats nereiškė jokio noro nustatyti bendravimo tvarką, tačiau patvirtino, kad su vaiku bendraus, jei teismas tokią tvarką nustatys. Įvertinus emocinio ryšio nebuvimą ir siekį bei būtinumą vaiko interesais tokį ryšį tarp tėvo ir sūnaus atkurti bendravimo tvarka nustatytina, tačiau ne tokia intensyvi kaip kad priešieškinyje prašo atsakovė. Darytina išvada, kad šiuo metu tikslingiausia tėvui ir vaikui bendrauti savaitgaliais, nes bendravimo tvarkos nustatymas ir darbo dienomis 2 dienas po 3 valandas keltų įtampą bendravime. Ieškovas dirba policijoje, todėl bendravimas su vaiku darbo dienomis po pakankamai sunkaus darbo ir jam neturint jokio noro keltų įtampą jų bendravime, kas neabejotinai neigiamai paveiktų ir patį vaiką. Atsakovė patvirtino, kad ieškovui nesilaikius teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos ji kreiptųsi į antstolius dėl priverstinių vykdymo veiksmų. Emocinis ryšys tarp ieškovo ir jo sūnaus turi susiformuoti laisvai, be jokios prievartos ir išorinės įtakos ir juo labiau be antstolių pagalbos. Tik tokiu pagrindu atsiradęs ryšys taps brandžiu ir naudingu abiems – tiek tėvui, tiek vaikui. Bendravimas savaitgaliais pašalintų įtampą ir užtikrintų bendravimo kokybę, todėl nustatytina, kad ieškovas su sūnumi bendrauja pasirinktinai 2 savaitgalius per mėnesį apie tai įspėjęs atsakovę prieš 3 dienas.

Tikslinga nustatyti ir bendravimą atostogų metu bei per valstybines ir religines šventes, nes toks bendravimas taip pat atitinka vaiko interesus. Šioje dalyje priešieškinio reikalavimas tenkintinas ir nustatytina, kad ieškovas su sūnumi praleidžia 2 savaites per metus kasmetinių atostogų, apie tai pranešęs atsakovei prieš vieną mėnesį laiko bei praleidžia kas antrą valstybinę ar religinę šventą , apie tai įspėjęs atsakovę prie 1 savaitę.

Iš šalių priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2001-01-29 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą išieškomą išlaikymo dydį, priteisiant nepilnamečio sūnaus E. D., gim.1999-03-09, išlaikymą iš jo tėvo P. D., a.k(duomenys neskelbtini), po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės.

Nustatyti ieškovo P. D. bendravimo tvarką su sūnumi E. D.: P. D. bendrauja su sūnumi E. D. pasirinktinai 2 savaitgalius per mėnesį apie tai atsakovę V. D. įspėjęs prieš 3 dienas.

P. D. su sūnumi E. D. praleidžia 2 savaites per metus kasmetinių atostogų, apie tai atsakovę V. D. įspėjęs prieš vieną mėnesį laiko bei praleidžia kas antrą valstybinę ar religinę šventę, apie tai įspėjęs atsakovę V. D. prieš 1 savaitę.

Priteisti iš ieškovo P. D., a.k(duomenys neskelbtini) ir atsakovės V. D. a.k. (duomenys neskelbtini) po 8,19 Lt ( aštuonis litus 19 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.