- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-22
- Bylos Nr.
- 1S-623-926/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-85-2-00012-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Evaldas Gražys, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- K. P.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo K. P. (toliau – K. P.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. liepos 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 95-336 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam K. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. K. P. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 100 (vieno šimto) MGL bauda, pagal BK 181 straipsnio 3 dalį išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendžio dalis dėl K. P. išteisinimo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį panaikinta, šioje dalyje priimant naują nuosprendį, kuriuo K. P. buvo pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, buvo subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį K. P. paskirta bausme, skiriant jam galutinę subendrintą 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 100 (vieno šimto) MGL baudą.
3. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2015 m. liepos 2 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gruodžio 31 d.
Žemesnės instancijos teismas
4. 2019 m. gegužės 20 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-336 nutarta taikyti nuteistajam K. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakyta.
Šalies argumentai
5. Skunde apygardos teismui nuteistasis K. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2019 m. gegužės 20 d. Komisijos nutarimą Nr. 95-336 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Nuteistojo teigimu, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką sumažėjo nuo 32 iki 29 balų, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pasižymėjo išimtinai teigiamomis savybėmis, už režimo reikalavimų pažeidimus per visą bausmės atlikimo laiką jis baustas nebuvo, eilę kartų skatintas, pataisos namuose motyvuotai tęsia darbinę veiklą, darbą turės ir lygtinio paleidimo atveju, dalyvauja įvairiose užimtumo programose ir turi teigiamas nuostatas jo priežiūros atžvilgiu. Be to, atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę nuteistasis palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pagal finansinius sugebėjimus dengia iš jo priteistą civilinį ieškinį. Visos šios aplinkybės, nuteistojo įsitikinimu, sudaro pagrindą manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl K. P. pakartotinį nusikalstamą elgesį galinčių paskatinti kriminogeninių rizikos veiksnių – gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas bei elgesys, pripažintini nepagrįstais.
5.2. Skundu nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl K. P. kaltės nepripažinimo, teigiant, jog tokiu būdu yra pažeidžiamos jo teisės turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Tuo pačiu prašoma atkreipti dėmesį į tai, kad praeityje nuteistasis teistas nebuvo, yra pensinio amžiaus, jokių ryšių su kriminaliniu pasauliu nepalaiko.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo K. P. skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. P. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien tik šių aplinkybių, kaip ir iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, ypatingai akcentuojamų nuteistojo skunde, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos vis tik nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo K. P. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 29 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau šiuo konkrečiu atveju būtina įvertinti ir jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri analizuojamu atveju turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Šiame kontekste pažymėtina, kad atliekant nuteisto asmens nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos nustatytas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos aplinkybės teismo neriboja.
9. Įvertinus K. P. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais – pataisos namuose baustas drausminėmis nuobaudomis nebuvo, eilę kartų skatintas už gerą elgesį, dirba, palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, teisėjų kolegijai nekyla, tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama K. P. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šis teistumas K. P. yra pirmasis, tačiau laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymą, kas neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja K. P. ir reikalauja ypatingą dėmesį skirti jo elgesio pokyčiams pataisos namuose. Nors nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia K. P. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį tinkama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinami. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio. Juo labiau, jog net ir šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje K. P. kritiškai nevertina savo neteisėtų veiksmų, yra linkęs teisinti savo nusikalstamą elgesį, minimalizuoja savo padarytų nusikaltimų sunkumą, nesijaučia kaltu, teigia, jog yra nubaustas per griežta bausme. Šių aplinkybių egzistavimas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog jokių išvadų iš savo neteisėto elgesio, pasireiškusio praeityje, nuteistasis nedaro, nesuvokia savo veiksmų neteisėtumo, todėl teigti, jog šiuo metu jo elgesio korekcija jau yra pakankama jo lygtiniam paleidimui, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nuteistojo pozicija dėl padarytų nusikaltimų nors ir nėra pagrindinis kriterijus, į kurį atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau tiek kiek ši aplinkybė atskleidžia nuteistojo mąstymo ir elgsenos pokyčius, kiek, vertinant nuteistojo poziciją dėl savo neteisėtų veiksmų, galima įžvelgti jo elgesio korekciją, priešingai nei tai suvokiama nuteistojo skundu, negali būti sumenkinama.
11. Aptartų faktinių aplinkybių kontekste paminėtina ir tai, kad K. P. inkriminuoti nusikaltimai buvo įvykdyti šiam bendrininkaujant su kitais asmenimis, o tai suformuoja jo saugaus gyvenimo būdo ir tinkamų draugų pasirinkimo būtinybę. Ir vis tik, skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nustatyta, kad nuteistasis puikiai bendrauja ne tik su pataisos namų personalu, bet ir kitais nuteistaisiais, bendrauti mėgsta, nėra socialiai atsiskyręs, turi pažįstamų bei draugų. Šių aplinkybių kontekste įvertinus dar ir nekritišką K. P. požiūrį į nuteistųjų subkultūrą – pirminio pokalbio metu išsakė, jog nuteistųjų subkultūra yra teigiamas dalykas pataisos namuose, pagrindo manyti, kad tinkamas nuteistojo draugų pasirinkimas šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jau yra nebeaktualus, vis tik nesudaro.
12. Abejonių tinkamu K. P. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis pataisos namuose dirba, iš gaunamo atlyginimo dengia jo vardu pataisos namuose gautus vykdomuosius raštus 16888,84 eurų sumai, tačiau iš nuteistojo išieškota suma šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje tesiekia 952,69 eurus, jokių santaupų, skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis K. P. taip pat neturi. Šių aplinkybių visumoje įvertinus dar ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų finansinį pobūdį – naudodamas psichinę prievartą iš nukentėjusiojo reikalavo didelės vertės turto, atsižvelgiant į tai, kad legaliai gaunamų pajamų savo asmeninių poreikių tenkinimui K. P. būnant laisvėje akivaizdžiai nepakako, pagrįstai abejotina, jog ir šiuo metu išėjęs į laisvę, turėdamas pakankamai didelius finansinius įsipareigojimus ir neturėdamas jokių santaupų, K. P. sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Priešingos išvados dėl aukščiau išdėstytų motyvų teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju. Minėta, jog darbą K. P. turėjo ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau tai nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė, todėl ir šiuo metu abejotina, jog darbo turėjimas šiuo konkrečiu atveju galėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio.
13. Netaikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos K. P. atžvilgiu įvertintinas ir jo mąstymas bei elgesys, kuris, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, priskiriamas nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti kriminogeniniams rizikos veiksniams. Nors skundu apygardos teismui nesutinkama, jog ši aplinkybė gali paskatinti K. P. nusikalsti ateityje, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ji buvo nustatyta kompetentingų specialistų, bendravusių su pačiu nuteistuoju, abejoti jos egzistavimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo, todėl ja remiamasi ir šioje nutartyje. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis K. P. nesugeba paaiškinti savo veiksmų, įsivelia į problemas, neapsvarsto galimų savo veiksmų pasekmių, siekia tiesioginio atlygio, kas vertinamu atveju ir privedė nuteistąjį prie nusikalstamo elgesio. Be to, pats K. P. neigia turintis kokių nors problemų, teigia, kad jis gali susidoroti su bet kokiais sunkumais, kas įvertinus aukščiau aptartas K. P. charakterizuojančias aplinkybes rodo itin cinišką nuteistojo požiūrį tiek į savo veiksmus, tiek ir į savo asmenybę ir teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog jo elgesio korekcija jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos vis dar nėra pakankama.
14. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią K. P. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad K. P. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
15. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistajam pataisos namuose skirti paskatinimai bei jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas vos 3 balais. Vien ik šie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, K. P. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nėra pakankami. Darant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad 8 iš 29 pakartotinio K. P. nusikalstamumo rizikos balų sudaro kintantys balai, kurie gali mažėti atsižvelgiant į tinkamai pataisos namuose vykdomą nuteistojo elgesio korekciją, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija yra vis dar galima ir neabejotinai turėtų būti vykdoma laisvės atėmimo bausmę nuteistajam ir toliau atliekant pataisos namuose, ypatingą dėmesį skiriant savo mąstymui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo K. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 22 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.