Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-07-04 · Administracinė byla Nr. eI-1262-423/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-07-04Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-02-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-04
Bylos Nr.
eI-1262-423/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02550-2018-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
G. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1262-423/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02550-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 4 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Rasai Ganienei,

dalyvaujant pareiškėjo G. V. atstovei advokato padėjėjai E. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN, pataisos namai, atsakovės atstovas), 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodė ir pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu patikslino, kad 2018 m. sausio 12 d. pareiškėjui Pravieniškių PN direktoriaus nutarimu Nr. 68-96 buvo paskirta nuobauda – perkėlimas 3 mėnesiams iš paprastosios grupės į drausminę grupę. Pareiškėjui atsisakius būti perkeltam į drausmės grupę, jis buvo patalpintas į antro lokalinio sektoriaus laikino sulaikymo kamerą KPP Nr. 3. Laikino sulaikymo kameroje nėra langų, praustuvės, tualeto, gulto, yra tik siauras 20 cm pločio suoliukas. Šioje kameroje pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. sausio 15 d., nors tokioje kameroje galėjo būti laikomas tik iki 5 valandų. Visą ginčo laikotarpį nebuvo tiekiamas maistas, kameroje buvo labai žema oro temperatūra. Dėl to pareiškėjui sutriko fizinė ir emocinė sveikata, jis jautė skrandžio skausmus, sutriko virškinimas, teko gydytis peršalimą. Tokiais veiksmais atsakovės atstovas padarė pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis vertina 3000 Eur suma ir prašo ją priteisti iš atsakovės.

Atsiliepimas

Pravieniškių PN atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 12 d. pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu Nr. 2-70 „Dėl nuteistųjų skyrimo į būrius“ už padarytus bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 3 mėn. Kadangi pareiškėjas atsisakė eiti gyventi į pataisos įstaigos administracijos jam paskirtą būrį, tačiau savo atsisakymo motyvų konkrečiai neįvardino, 2018 m. sausio 12 d. buvo patalpintas į 2-o sektoriaus atskirą patalpą, esančią karantino patalpose. 2018 m. sausio 15 d. pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu Nr. 68-108 pareiškėjas buvo perkeltas į 2-o sektoriaus uždarosios zonos kamerų tipo patalpų kamerą Nr. 13. Atsakovės atstovas nurodė, kad Pravieniškių PN laikino sulaikymo patalpos nėra. Naujai atvykę nuteistieji yra laikinai patalpinami į karantino tipo patalpas (iki 10 dienų), kuriose yra apžiūrimi medikų, psichologų bei kitų specialistų ir priskiriami į būrį, kuriame skiriama nuolatinė gyvenamoji vieta. Pareiškėjo sveikatos istorijoje ginčo laikotarpiu yra duomenų, kad nuteistasis kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl peršalimo. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti. Atsakovės atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas teigia, kad tris paras buvo kalinamas laikino sulaikymo kameroje Nr. KPP-3 netinkamomis sąlygomis.

Byloje nustatyta, kad 2018 m. sausio 12 d. Pravieniškių PN direktoriaus įsakymu Nr. 68-96 pareiškėjas už bausmės atlikimo rėžimo pažeidimą buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę, tačiau atsisakė eiti ten gyventi. 2018 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 68-108 pareiškėjas buvo nubaustas už kitą bausmės atlikimo rėžimo pažeidimą (atsisakymą vykdyti pareigūnų reikalavimą). Už tai jis buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams.

Tuo tarpu atsakovės atstovas nepateikė tikslių duomenų, kur pareiškėjas buvo kalinamas tris paras nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. sausio 15 d. Pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas laikinojo sulaikymo kameroje Nr. KPP-3. Pravieniškių PN tiek atsiliepime, tiek pakartotinai teismui teiktuose paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėjas buvo kalinamas „atskiroje patalpoje, esančioje karantino patalpose“. Pravieniškių PN, net po pakartotinių teismo užklausų, nepaaiškino, kokioje tiksliai patalpoje (nurodant numerį, pateikiant patalpų schemą ar pan.) pareiškėjas buvo laikomas. Nors byloje pateiktas Pravieniškių PN patalpų planas, jame nėra pažymėta pareiškėjo gyvenamoji patalpa. Iš pateiktų fotonuotraukų taip pat negalima spręsti, kad jose pavaizduota būtent ta patalpa, kurioje ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės atstovas pateikia prieštaringus argumentus – atsiliepime teigia, kad Pravieniškių PN nėra laikino sulaikymo kamerų, tačiau minėtame 2018 m. sausio 15 d. nutarime, kuriuo pareiškėjas buvo nubaustas už pareigūnų reikalavimų nevykdymą, pažymima, jog pareiškėjas atsisakė „sutvarkyti laikino sulaikymo kamerą“. Taigi, kritiškai vertintinas Pravieniškių PN teiginys, kad pataisos namuose laikino sulaikymo kamerų nėra.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant, kiek laiko asmuo gali būti laikomas pataisos namų laikino sulaikymo (trumpalaikio laikymo) kameroje, pagal analogiją (ABTĮ 4 straipsnio 7 dalis) taikytinas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punktas, kuriame numatyta, kad į tardymo izoliatorių priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau nei dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1087-662/2017).

Pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Atsakovei nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių apie per ilgą laikymo trumpalaikio laikymo kamerose trukmę, šios aplinkybės vertintinos pareiškėjo naudai. Teismas pripažįsta, jog pareiškėjas tris paras (nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. sausio 15 d.) buvo kalinamas trumpalaikio laikymo kameroje pažeidžiant maksimalią laikymo šiose kamerose trukmę.

Konstatuotina, kad šiuo aspektu buvo pažeistos pareiškėjo teisės, kadangi maksimalus galimas laikas, kurį asmuo gali praleisti laikino sulaikymo kameroje, pagal minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką yra 2 valandos.

Atsakovės atstovas taip pat jokiais objektyviais įrodymais nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad jo gyvenamojoje patalpoje nebuvo lovos, langų, praustuvės, tualeto. Taip pat nepaneigė pareiškėjo nusiskundimų, kad jam nebuvo tiekiamas maitinimas, o patalpoje buvo šalta. Teismo vertinimu, tai neabejotinai sukėlė pareiškėjui neigiamų fizinių ir psichologinių pasekmių. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į gydytoją dėl (duomenys neskelbtini).

Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Pravieniškių PN neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, o pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių patyrė papildomus nepatogumus, neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

Pareiškėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų patyrė 3000 Eur neturtinę žalą. Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių kitų duomenų, kad kalinimo sąlygos būtų turėjusios ilgalaikių ar negrįžtamų pasekmių pareiškėjo sveikatai ar psichologinei būklei. Atsižvelgtina, kad pareiškėjas nesikreipė į Psichologinę tarnybą dėl patirtų išgyvenimų, be to, pažeidimo trukmė buvo trumpa. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą.

Įvertinus pažeidimo pobūdį, trukmę, nenustačius, kad pareiškėjui būtų atsiradę negrįžtami sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 100 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, kurioje prašoma priteisti iš atsakovės 273 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas.

Pagal ABTĮ 42 straipsnio 1 dalį, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

Pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 2 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai, be kita ko, dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (CK 6.271 str.), atlyginti; šių asignavimų valdytojas yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) yra įstaiga prie Teisingumo ministerijos; valstybės garantuojama teisinė pagalba finansuojama iš valstybės biudžeto; Tarnyba yra biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto; Tarnybos savininkė yra valstybė; Tarnybos savininko teises ir pareigas (išskyrus sprendimų dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą) įgyvendina Teisingumo ministerija (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 str. 1 d., 36 str. 1 d.; Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-148, 1, 5 ir 6 p.). Teisingumo ministerija yra biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų; Teisingumo ministerija, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų: valdo jai priskirtas kapitalo investicijų programas, skirsto asignavimus ir užtikrina jų naudojimą, rengia ir derina ministerijos numatomus įgyvendinti investicijų projektus; teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja ministro valdymo sričiai priskirtų įstaigų buhalterinę apskaitą ir kontroliuoja, kad racionaliai ir taupiai būtų naudojami darbo, materialiniai ir finansiniai ištekliai (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851, 4, 8.33 ir 8.34 p.).

Nagrinėjamu atveju susidaro tokia teisinė situacija, kai bylinėjimosi išlaidas, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, prašoma išieškoti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš Lietuvos valstybės, nes atsakovė šioje byloje yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN, t. y. atstovavimo išlaidas patyrė valstybė, kuri garantavo nemokamą atstovavimą pareiškėjui byloje, o ginčą pralaimėjusi šalis yra taip pat valstybė. Atsižvelgusi į tai, kad asignavimų valdytojas sutampa (Teisingumo ministerija), teismas konstatuoja, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje nepriteistinos į valstybės biudžetą iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo G. V. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui G. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 100 Eur (šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Asta Urbonienė