Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2017-12-14 · Civilinė byla Nr. e2VP-17051-769/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-14
Bylos Nr.
e2VP-17051-769/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08989-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Augustė
Suinteresuotas asmuo
N. J., R. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-17051-769/2017Proceso Nr. 2-06-3-08989-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.3.2;3.5.1. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. gruodžio 14 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Jono Petriko pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys N. J., R. J.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas pateikė teismui prašymą nustatyti, kad skolininkui N. J. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine R. J. priklauso ½ dalis darbo užmokesčio, individualios veiklos pajamų, dividendų, pensijos, pašalpų, kitų pajamų gautų, gaunamų dabar ir (ar) ateityje, kurias gavo/gauna/gaus skolininko N. J. sutuoktinė, taip pat 1/2 dalis piniginių lėšų, esančių dabar ir (ar) pateksiančių ateityje į skolininko sutuoktinės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atidarytas sąskaitas visose Lietuvos kredito įstaigose. Taip pat prašoma priteisti iš skolininko N. J. pareiškėjo antstolio Jono Petriko naudai bylinėjimosi išlaidas. Pareiškime nurodyta, kad antstoliui Jonui Petrikui pateiktas vykdyti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. spalio 20 d. sprendimas Nr. (23.31-08)-320A-76740 dėl 154,87 Eur mokestinės nepriemokos į biudžetą išieškojimo iš skolininko N. J., išieškotojos Valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, naudai; skola 2015 m. spalio 22 d. išieškota ir piniginės lėšos pervestos į išieškotojos sąskaitą; 2015 m. spalio 26 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. 0172/15/00039 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir 2015 m. spalio 26 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 0172/15/0039 dėl 229,74 Eur. Nurodė, kad skolininkas N. J. 2001 m. spalio 4 d. įregistravo santuoką su R. J.. Duomenų apie santuokos nutraukimą nėra. Skolininko sutuoktinė R. J. dirba UAB (duomenys neskelbtini) bei gauna darbo užmokestį, kuris yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Suinteresuoti asmenys apie bylą informuoti tinkamai, tačiau teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdė vykdomąją bylą Nr. 0172/15/00039 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-76740 dėl 154,87 Eur mokestinės nepriemokos į biudžetą išieškojimo iš skolininko N. J. išieškotojos Valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai (e.b.l. 7-8). 2015 m. spalio 26 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. 0172/15/00039 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir 2015 m. spalio 26 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 0172/15/0039, kuriame nurodyta, kad vykdymo išlaidų suma yra 229,74 Eur (e.b.l. 9-11). 2017 m. gegužės 15 d. patvarkymu Nr. S7-16415 dėl darbo užmokesčio arešto antstolis areštavo skolininko sutuoktinės darbo užmokestį, bei nurodė, kad iš skolininko sutuoktinės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (e.b.l. 12-13). 2017 m. gegužės 17 d. nurodymu nutrauktas piniginių lėšų išmokėjimas iš R. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), paliekant 400 Eur sumą, kuria R. J. gali disponuoti per mėnesį (e.b.l. 18-19). 2017 m. gegužės 17 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S17-16787 „Dėl kreipimosi į teismą dėl turto dalies nustatymo“ dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo (e.b.l. 20-22).

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojo reikalavimu teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Tokiu būdu įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ar vieno sutuoktinio veiklos, bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslines išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktai). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog skolininkas N. J. ir suinteresuotas asmuo R. J. yra sutuoktiniai, todėl sutuoktinės pajamos, gaunamos iš jos darbinės veiklos, prilygintos darbo užmokesčiui, taip pat turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Duomenų, kad būtų sudaryta vedybų ar povedybinė sutartis, kad santuoka tarp sutuoktinių būtų nutraukta, nėra. Byloje nėra duomenų, jog sutuoktinių turtas būtų padalintas. Pažymėtina, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti Civilinio kodekso 3.123 straipsnyje numatytais atvejais (Civilinio kodekso 3.117 straipsnis), t. y. atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į teismui pateiktą medžiagą laikytina, jog šiuo konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, į kurias atsižvelgus būtų pagrindas taikyti Civilinio kodekso 3.123 straipsnio nuostatas ir nukrypti nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, todėl vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi nustatytina, kad skolininkui N. J., priklauso ½ dalis areštuoto bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine R. J., valdomo turto (CPK 667 straipsnis, CK 3.88 straipsnio1 dalies 5 punktas).

Pareiškėjas antstolis Jonas Petrikas, kreipdamasis į teismą dėl turto dalies nustatymo taip pat prašo priteisti ir teisinės pagalbos išlaidas. Prašymas netenkintinas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog antstolis, vykdydamas įstatymų nustatytas funkcijas, gali naudotis advokato ar advokato padėjėjo pagalba tiek, kiek tai neprieštarauja Antstolių įstatymo ir kitų įstatymų nuostatoms. Tais atvejais, kai antstolis, kreipdamasis į teismą, nevykdo valstybės jam pavestų funkcijų, kurias atlikti įpareigotas įstatymo, jis gali vesti savo bylą tiek pats, tiek pavesti tai daryti atstovui arba dalyvauti byloje kartu su atstovu ir reikalauti išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Priteisiant išlaidas už advokato pagalbą, turi būti atsižvelgiama į konkretaus klausimo, kuriam ši pagalba buvo būtina, sudėtingumą, įvertinant tai, kad antstolis pats turi aukštąjį teisinį išsilavinimą ir privalo būti kvalifikuotas vykdymo proceso specialistas. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, spręsdama analogišką bylinėjimosi išlaidų antstoliui atlyginimo klausimą 2016-03-03 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-290-513/2016, pažymėjo, jog antstolis, kaip teisininkas ir vykdomos veiklos srities profesionalas, turėjo ir galėjo suprasti, jog nagrinėjimo ginčo pobūdis nereikalauja papildomų teisinių žinių ir (ar) teisminės praktikos analizės ginčo klausimais ir pan., todėl antstolis, samdydamasis advokatą, turėjo suprasti, jog veikia savo rizika ir sumokėti advokatui teks iš vykdymo išlaidų (atlyginimo antstoliui). Gautą atlygį už darbą antstolis turi teisę naudoti savo nuožiūra, be kita ko, iš šių pinigų apmokėti išlaidas teisminiame nagrinėjime pasitelktam advokatui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui N. J., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis antstolio areštuotų bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) turimų pajamų.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Augustė