Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. S., A. S. ir I. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims- Valstybės įmonės Turto bankui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po tėvo V. S. mirties pareiškėjai V. S., A. S. ir I. S. kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir jiems buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai. Tokiu būdu pareiškėjai priėmė palikimą po jų tėvo V. S. mirties.

Santuokos metu pareiškėjų tėvai V. S. ir V. S. buvo įsigiję 0.3032 ha ploto žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Šiame gyvenamajame name tėvai kartu gyveno iki jų motinos V. S. mirties. Po motinos mirties pareiškėjų tėvas V. S. toliau liko gyventi tame pačiame name, naudojosi ūkiniais pastatais, kiemo statiniais, namų apyvokos reikmenimis, buities prietaisais bei kitais daiktais, tačiau dėl palikimo priėmimo po savo sutuoktinės V. S. mirties tėvas V. S. į notarą nesikreipė. Šias aplinkybes pareiškėjai sužinojo tvarkydami palikimo priėmimo formalumus pas notarą po jų tėvo V. S. mirties.

Nors visas nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas pareiškėjų tėvo V. S. vardu, tačiau jis buvo įgytas santuokos su V. S. metu, todėl visas turtas priklausė lygiomis dalimis abiem pareiškėjų tėvams. Pareiškime nurodoma, kad iškart po savo sutuoktinės, pareiškėjų motinos V. S. mirties tėvas V. S. pradėjo valdyti, naudotis ir disponuoti visu jo sutuoktinei V. S. kartu su juo priklausiusiu turtu, t. y. gyveno tame pačiame name, naudojosi ūkiniais pastatais, kiemo statiniais, namų apyvokos reikmenimis, buities prietaisais bei kitais daiktais, o tai rodo, kad pareiškėjų tėvas priėmė palikimą po savo sutuoktinės mirties faktiškai pradėjęs turtą valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad V. S. po savo sutuoktinės V. S. mirties priėmė palikimą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai.

Pareiškėjų motina V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), tėvas V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), tai patvirtinama mirties liudijimo AA Nr. 477374, įrašo Nr. 18 bei medicininio mirties liudijimo Nr. 17-4775352 kopijomis.

Varėnos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus 2018-01-12 raštu dėl informacijos pateikimo patvirtinama, kad V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), kurioje V. S. ir V. S. susilaukė trijų vaikų: V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Sutuoktiniai V. S., mirusi (duomenys neskelbtini), ir V. S., miręs (duomenys neskelbtini), iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini).

Į bylą pateiktais 2017-11-21 pareiškimais patvirtinama, kad pareiškėjai A. S., V. S. ir I. S. kreipėsi į Varėnos r. sav. 2-ajį notarų biurą dėl palikimo priėmimo po jų tėvo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Byloje esančiais nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais patvirtinama, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu bei ūkiniais statiniais, nuosavybės teise priklausė V. S., mirusiam (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai A. S., V. S. ir I. S. yra mirusio tėvo V. S., likusio turto įpėdiniai pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 5.11 straipsnio l dalies l punktas). Tėvui priklausiusį turtą, jie priėmė, kreipdamiesi į notaro biurą su pareiškimais dėl palikimo priėmimo.

V. S. testamento nepaliko, teisė į jos turto paveldėjimą atsirado įstatymo pagrindu. CK 5.13 straipsnis numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.

Bylos dokumentais patvirtinama, kad iškart po savo sutuoktinės, pareiškėjų motinos V. S. mirties tėvas V. S. pradėjo valdyti, naudotis ir disponuoti visu jo sutuoktinei V. S. kartu su juo priklausiusiu turtu, t. y. gyveno tame pačiame name, naudojosi ūkiniais pastatais, kiemo statiniais, namų apyvokos reikmenimis, buities prietaisais bei kitais daiktais, o tai rodo, kad pareiškėjų tėvas priėmė palikimą po savo sutuoktinės mirties faktiškai pradėjęs turtą valdyti.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Kad suinteresuotas asmuo paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais: faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti; įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taip galėjo pasielgti įstatyminiai įpėdiniai, taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Įstatyminis įpėdinis turi teisę palikimą priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui).

Taigi paveldėjimas į palikėjų turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 straipsniai). Pareiškėjų tėvas palikėjos turtą priėmė, rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė. CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Atsižvelgiant į išdėstytą bei į gausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodoma, jog gyvenimas paveldimame būste po palikėjo mirties, mokesčių mokėjimas, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartį civilinėje byloje 3K-3-382/2010 ir kt.).

Vertinant įrodymų visumą konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog pareiškėjų nurodomi faktai egzistavo, todėl teismas laiko, kad juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjų pateiktais rašytiniais įrodymais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po (duomenys neskelbtini) mirusios savo sutuoktinės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirties akto įrašo Nr. 18) mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus aplinkės teismo Varėnos rūmuose.