Vilniaus apygardos teismo nutartis, eB2-2982-866/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-05-14
Bylos Nr.: eB2-2982-866/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01838-2015-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Pikelienė
Suinteresuotas asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. eB2-2982-866/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01838-2015-3Procesinio sprendimo kategorija:3.4.3.5.6; 3.4.3.7.3. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. gegužės 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau BUAB) „Lakstūnas“ nemokumo administratoriaus MB „Likvidavimas“ skundą dėl 2020 m. kovo 13 d. kreditorių susirinkimo priimto nutarimo 3-uoju darbotvarkės klausimu, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas nemokumo administratoriaus MB „Likvidavimas“ skundu ir pateiktais paaiškinimais prašo teismo: 1) pripažinti negaliojančiu BUAB „Lakstūnas“ 2020 m. kovo 13 d. kreditorių susirinkimo 3-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą „Nepatvirtinti nemokumo administratoriaus pasiūlytos 25.5034 ha dydžio rekreacinės teritorijos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kainos nustatymo ir pardavimo tvarkos“; 2) išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti administratoriaus susirinkimui pateiktą BUAB „Lakstūnas“ nurodyto nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, pardavimo tvarką:

1.1. „Nekilnojamąjį turtą - 25.5034 ha dydžio rekreacinės teritorijos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pardavinėti varžytynėse tokia tvarka: 1. varžytynes vykdyti remiantis teisės aktuose reglamentuotomis varžytynių vykdymo taisyklėmis, t. y. pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatas bei pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu patvirtintą Turto pardavimo iš varžytynių vykdymo bankroto proceso metu tvarkos aprašą; 2. nustatyti, kad pirmose varžytynėse pradinė Žemės sklypo kaina yra UAB „Super status“ nustatyta Žemės sklypo rinkos vertė – 548.000,00 Eur; 3. nustatyti, kad kiekvienose sekančiose varžytynėse pradinė Žemės sklypo kaina yra 15 % mažesnė nei ankstesnių varžytynių kaina (antrųjų varžytynių pradinė kaina - 465.800 Eur, trečiųjų varžytynių pradinė kaina - 395.930 Eur, ketvirtųjų varžytynių kaina – 336.540,50 Eur ir t. t.); 4. nustatyti, kad minimalus kainos didinimo varžytynėse intervalas – 500 Eur, dalyvio mokestis – 10 % nuo skelbiamų varžytynių kainos; 5. Specialiojoje interneto svetainėje esančiame varžytynių skelbime nurodyti, kad – „BUAB „Lakstūnas“ nuosavybės teise priklausančiame 25.5034 ha dydžio rekreacinės teritorijos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantys 4 statiniai - mašinų stovėjimų aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), privažiavimo kelias (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir hipodromo takas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Trečiojo asmens teisės į žemės sklypą nėra nustatytos“.

2. Nurodoma, jog ginčijamas nutarimas nepatvirtinti turto pardavimo tvarkos bei kainos pagal administratoriaus pateiktą siūlymą priimtas didžiausiojo kreditoriaus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir NŽT arba kreditorius), turinčio 76,73 proc. visų reikalavimų sumos, balsais. Pareiškėjas įrodinėja, jog egzistuoja Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir JANĮ) 55 straipsnio 4 dalyje numatyti pagrindai panaikinti skundžiamą nutarimą, kadangi jis neatitinka JANĮ 85 straipsnio 1 ir 3 punktuose įtvirtintų juridinio asmens turto pardavimo rinkos kainos ir turto apyvartos greičio principų; akivaizdžiai pažeidžia tiek bankrutavusios įmonės, tiek jos kreditorių, tiek nemokumo administratoriaus teises ir įstatymų saugomus interesus, dėl kreditoriaus NŽT veiksmų yra vilkinama bankroto procedūra bei didėja administravimo išlaidos.

3. Nutarimo projektą dėl turto pardavimo pradinės kainos nustatymo grindė nepriklausomo turto vertintojo ir teismo eksperto atliktu UAB „Super status“ vertinimu, kuriuo 2020 m. vasario 5 dienai nustatyta 548 000 Eur sklypo vidutinė rinkos vertė. Pažymi, jog buvo įvertinta ir itin reikšminga aplinkybė, jog žemės sklype yra trečiajam asmeniui priklausantys statiniai. Kreditorius NŽT nenurodė jokių argumentų, rodančių vertinimo ataskaitos neatitikimus Turto vertinimo ir verslo pagrindų įstatymui (toliau ir TVVPĮ).

4. To paties turto vertinimą pusmečiu anksčiau atliko UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“ – buvo nustatyta vidutinė rinkos vertė 2019 m. birželio 11 dienai 446 000 Eur. Pagal šį vertinimą siūlyta 2019 m. liepos 19 d. kreditorių susirinkimui BUAB „Lakstūnas“ priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo tvarka ir kainos nebuvo patvirtintos, nutarta, kad administratorius turi kreiptis į Audito apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą (toliau ir AVNT) su paklausimu dėl turto vertinimo ataskaitos atitikties TVVPĮ 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Pateikta teigiama AVNT 2019 m. rugsėjo 17 d. išvada. Įvykęs 2019 m. spalio 11 d. susirinkimas dar kartą nepatvirtino siūlomos turto pardavimo tvarkos ir kainos; buvo nutarta - „Įpareigoti administratorių kreiptis į kitą nepriklausomą turto vertintoją dėl naujo vertinimo atlikimo“. Administratorius, vykdydamas kreditorių susirinkimo nutarimą, pateikė užklausas turto vertintojams, tokį vertinimą sutiko atlikti UAB „Super status“. Būtent vertintojo nustatyta vertė buvo siūloma 2020 m. kovo 13 d. kreditorių susirinkimui nustatyti kaip pradinė pardavimo kaina.

5. Kreditorius, būdamas ir Žemės sklypo hipotekos kreditoriumi, vengia deramai įgyvendinti kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus, kuomet jau 3 sušauktų kreditorių susirinkimų metu kreditoriaus balsų dauguma nepriimamas nutarimas dėl turto pardavimo, NŽT vis formuojant naujas užduotis administratoriui ir keliant niekuo nepagrįstas abejones dėl sklypo vertės. Pabrėžia, jog administratorius atliko visus kreditorių susirinkimuose kreditoriaus NŽT pavestus įpareigojimus. Tačiau suinteresuotas asmuo priimant ginčijamą nutarimą 2020 m. kovo 13 d. nepagrįstai balsavo „prieš“, ignoruojant faktą, jog vertė buvo nustatyta 2020 m. vasario 5 dienai nepriklausomo turto vertintojo, eksperto Tomo Monstavičiaus, ataskaita nėra nuginčyta ir galiojanti.

6. NŽT kaip pastabas nurodė savo nesutikimo motyvus dėl siūlomos per mažos pradinės kainos, tačiau nepateikė jokio alternatyvaus nutarimo projekto, nors turėjo teisę ne tik tokį projektą siūlyti, bet ir už jį nubalsuoti. Pateikė argumentus dėl kreditoriaus pastabų jam apeliuojant į kitais laikotarpiais nustatytas didesnes sklypo kainas, nepagrįstumo. Situacija, kuomet kreditorius, nepritardamas aktualiai nustatytai rinkos vertei bei pats nesiūlydamas tvirtinti jokios kainos kreditorių susirinkimui jau nuo 2019 m. liepos 19 d., leidžia konstatuoti, kad ir ateityje kreditorius nežinos kokia kaina pardavinėti žemės sklypą ir tokio pasiūlymo ateityje taipogi neteiks.

7. Prieštarauja dėl suinteresuoto asmens teiginių apie administratoriaus pasyvumą bei siekio parduoti turtą kuo didesne kaina nebuvimą nurodydamas, jog administratoriaus siūlymas kreditoriams priimti sprendimą turtą leisti parduoti kitu negu iš varžytynių būdu turi būti motyvuotas didesne nauda kreditoriams nei turto pardavimą vykdant iš varžytynių (JANĮ 9 straipsnio 2 dalis). Jis pats pasisako dėl turto pardavimo viešosiose varžytynėse. Pati NŽT rodo pasyvumą, kadangi nei kreditorių susirinkime, nei atsiliepime ar bankroto byloje nei karto nepateikė jokių motyvų ir argumentų, sudarančių pagrindą manyti, kad žemės sklypo pardavimas ne varžytynių būdu sąlygos didesnę finansinę naudą bendrovei, bei kad turto pardavimo būdas varžytynėse nėra tinkamas.

8. NŽT neprisiima atsakomybės dėl turto pradinės kainos nustatymo, tačiau tokią atsakomybę dėl nepagrįstai didelės vertės bando priversti prisiimti administratoriui ir nustatyti nelogišką ir niekuo nepagrįstą pradinę turto pardavimo kainą. Tai patvirtina aplinkybę, jog didžiausias kreditorius piktnaudžiauja savo teisėmis, tokiu būdu BUAB „Lakstūnas“ kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti jam įstatymu nustatytą kompetenciją ir vilkina bankroto procesą. Dar prieš iškeliant UAB „Lakstūnas“ bankroto bylą kreditorius žinojo susidariusią situaciją dėl sklype esančio turto pardavimo tretiesiems asmenims ir tai, kad sklypas nebuvo atidalintas, dėl NŽT ankstesnių veiksmų sumažėjo sklypo vertė.

9. Sprendimų nepriėmimas dėl turto realizavimo sąlygoja ir nemokumo administratoriaus teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, kadangi ne dėl administratoriaus kaltės, o dėl kreditorių nepriimamų sprendimų delsiama realizuoti vienintelį bendrovei priklausantį turto objektą, procesas nepagrįstai užsitęsė. Administratorius ne tik kad dengia išlaidas savo lėšomis (turto įvertinimo, kt.), bet tokiu būdu blogėja reikšmingi atrankai veiklos rodikliai.

10. Pareiškėjo nuomone, visos aplinkybės suponuoja išvadą, jog dėl susidariusios situacijos, kreditorių susirinkimui vengiant įgyvendinti jam teisės aktų priskirtą kompetenciją, teismas privalo įsikišti ir nutraukti besitęsiantį pažeidimą, bei pats patvirtinti administratoriaus siūlomą turto pardavimo tvarką ir kainas.

11. Prašo priteisti iš suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

12. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau NŽT) atsiliepimu prašo skundą atmesti, kadangi neegzistuoja nei faktinis, nei teisinis pagrindas panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą vadovaujantis JANĮ 55 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nes minėtas sprendimas priimtas be jokių procedūrinių pažeidimų, neprieštarauja įstatymams ir nepažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

13. Tiesioginį suinteresuotumą dėl to, kokia kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, turi jos kreditoriai, nes pagrindinis kreditoriaus interesas bankroto byloje yra gauti finansinio reikalavimo patenkinimą iš nustatyta tvarka realizuoto įmonės turto. Todėl bankrutavusio juridinio asmens turto pardavimo tvarkos ir sąlygų nustatymas priklauso išskirtinei kreditorių susirinkimo prerogatyvai (JANĮ 86, 90, 91 straipsniai). Apeliuoja į kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, jog kai kreditorių susirinkimas sprendžia su ekonominio tikslingumo vertinimu susijusius klausimus, teisminė sprendimų kontrolė yra ribota; teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos.

14. Įrodinėja, jog NŽT nepritarimas siūlomai sklypo kainai ir pardavimo tvarkai nepažeidė nei bankrutavusios įmonės, nei kitų jos kreditorių teisių ir įstatymų saugomų interesų. JANĮ 85 straipsnyje nustatyta, kad juridinio asmens turtas turi būti parduodamas taip pat ir didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą, tokiu būdu įgyvendinant viešąjį interesą bankroto byloje.

15. Žemės sklypas – tai vienintelis BUAB „Lakstūnas“ priklausantis turto objektas, kuris yra įkeistas NŽT naudai, kiti kreditoriai yra tiesiogiai suinteresuoti, kad jis būtų parduotas už kiek įmanoma didesnę kainą, o NŽT nesiekia nesąžiningai pasinaudoti savo balsų daugumos suteikiamomis teisėmis ir pažeisti kreditorių mažumos interesus, nėra kilęs joks interesų konfliktas: jeigu įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ar hipoteka užtikrintų reikalavimų, ir iš to turto apmokama bankroto proceso administravimo išlaidų suma, lėšų likutis skiriamas kintamajam atlygiui už bankroto administravimo proceso rezultatus ir kitų kreditorių reikalavimams tenkinti (JANĮ 96 straipsnio 2 dalis).

16. Administratoriaus interesas kiek įmanoma greičiau užbaigti BUAB „Lakstūnas“ bankroto bylą negali būti ginamas prioritetine tvarka, nes jis nesuderinamas su administruojamos įmonės kreditorių interesais – parduoti įmonės turtą už didžiausią kainą.

17. NŽT įsitikinimu, nėra pagrindo pripažinti bankroto proceso vilkinimą ar kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimo; atitinkamai, negali būti konstatuojama, jog susidarė situacija, kai teismas turi išspręsti klausimą, priskirtą išskirtinei bankrutavusios įmonės kreditorių kompetencijai. Ketverius metus užsitęsęs teisminis ginčas dėl 2013 m. rugsėjo 4 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0013/13/00687 pripažinimo negaliojančiu negali būti traktuojamas kaip bankroto proceso sąmoningas vilkinimas, nes buvo nukreiptas į maksimalios naudos kreditoriams gavimą.

18. Egzistuoja faktinis pagrindas nustatyti didesnę pardavimo pradinę kainą, nei siūloma 548 000 Eur suma. Šią nuostatą grindžia argumentais, jog 2007 m. spalio 18 d. atlikus individualų vertinimą nustatyta sklypo rinkos kaina – 6 592 330,86 Eur; o pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis 2020 m. sausio 1 dienai įsigaliojusi sklypo vidutinė rinkos vertė, nustatyta pagal Nekilnojamojo turto registro žemės verčių zonų žemėlapius, sudaro 3 249 000 Eur – ekspertizės aktu nustatyta 2020 m. vasario 5 dienai 548 000 Eur vertė beveik šešis kartus mažesnė. Visi trys išvardinti vertinimai atlikti lyginamuoju metodu, bei buvo nustatytos iš esmės skirtingos vertės net ir tais pačiais 2020 metais.

19. Pateikė argumentus dėl savo nesutikimo su administratoriaus poziciją, jog neigiamą įtaką žemės sklypo vertei padarė statinių pardavimas UAB „Asolena“, bei ankstesniais vertinimais buvo laikoma, jog statiniai priklauso sklypo savininkui UAB „Lakstūnas“. Iš UAB „Super status“ ekspertizės akto nėra aišku, kokios ilgalaikės ekonominės tendencijos ar kitos objektyvios priežastys galėjo sąlygoti tokį drastišką turto vertės sumažėjimą, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl atlikto UAB „Super status“ vertinimo patikimumo.

20. Atkreipė dėmesį, kad ekspertai 2019 ir 2020 metais nustatydami žemės sklypo rinkos kainą apsiribojo specialiąja prielaida, jog statiniais užimamas plotas (apie 14 proc. ploto) nebus vertinamas. Kadangi varžytynėse bus siūloma parduoti visą sklypą, nepriklausomai nuo to, ar jis užstatytas Statiniais, vertinant sklypą, turėtų būti skaičiuojama viso jo ploto (t. y. 25,5034 ha) vertė.

21. Siūloma sklypo pardavimo tvarka akivaizdžiai demonstruoja administratoriaus nenorą dėti pastangas, kad turtas būtų parduotas kuo aukštesne kaina, nesiimant jokių veiksmų siekiant rasti pirkėją įprastinėje rinkoje (pvz. skelbiant apie turto pardavimą specializuotuose nekilnojamojo turto prekybos tinklalapiuose). Administratorius nesiūlo riboti varžytynių kiekio (pvz. nepardavus dvejose varžytynėse, šaukti kreditorių susirinkimą dėl naujos pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo), nors susirinkimas administratoriaus motyvuotu prašymu gali priimti sprendimą leisti parduoti nekilnojamąjį turtą kitu negu iš varžytynių būdu, jeigu tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant iš varžytynių (JANĮ 90 straipsnio 2 dalis). Administratoriaus pasyvumas vykdant pardavimą neabejotinai turės neigiamų pasekmių būsimo sandorio kainai ir yra nesuderinamas su administratoriaus profesine pareiga ginti visų kreditorių teises ir teisėtus interesus, todėl nemokumo administratoriaus siūlomai Žemės sklypo pardavimo tvarkai negalima pritarti.

Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados.

22. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Juridinių asmenų nemokumo įstatymui juridinių asmenų bankroto teisiniai santykiai reglamentuojami šio įstatymo normomis, su įstatyme numatytomis išimtimis pereinamajam laikotarpiui (JANĮ 155 straipsnis). JANĮ 55 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta nemokumo administratoriaus teisė skųsti kreditorių susirinkimo sprendimą nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per įstatymo nustatytą terminą. Pagal JANĮ 55 straipsnio 4 dalį, teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant JANĮ nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

23. Pagrindinės kreditorių susirinkimo teisės išvardintos JANĮ 44 straipsnyje, bei taip pat kitose įstatymo normose, dėl konkrečių bankroto proceso veiksmų bei procedūrų vykdymo. Kreditorių susirinkimas yra kompetentingas spręsti visus esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, įskaitant jo išskirtinei kompetencijai priskirtus klausimus, susijusius su bankrutavusiam juridiniam asmeniui priklausančio turto realizavimu.

24. Reikalavimai likviduojamos dėl bankroto įmonės turto realizavimui įtvirtinti JANĮ 85 – 92 straipsniuose. Nustatyta, jog turtas parduodamas tik kreditorių susirinkimui pritarus turto pardavimui, susirinkimo nustatyta tvarka – išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą; nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą; susirinkimas tvirtina pradinę turto pardavimo kainą (JANĮ 86 straipsnio 2-4 dalys). JANĮ 90-91 straipsnių nuostatomis reglamentuojamas įmonės nekilnojamojo turto pardavimas iš varžytinių, įskaitant kreditorių susirinkimo kompetenciją nustatyti pradinės turto pardavimo kainos mažinimo procentinį dydį tuo atveju, jeigu neįvyksta varžytinės (JANĮ 91 straipsnio 5 dalis). Kartu įtvirtinta išlyga, jog susirinkimas administratoriaus motyvuotu prašymu gali priimti sprendimą nekilnojamąjį turtą leisti parduoti kitu negu iš varžytynių būdu, jeigu tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant iš varžytynių (JANĮ 90 straipsnio 2 dalis, 44 straipsnio 8 punktas).

25. JANĮ 85 straipsnyje nustatyti privalomi vadovautis juridinio asmens turto pardavimo principai: 1). rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; 2). didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; 3.) turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas.

26. Byloje kilo ginčas dėl bankrutavusiai UAB „Lakstūnas“ priklausančio turto, 25.5034 ha dydžio rekreacinės teritorijos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kreditorių ilgą laiką nenustatytos realizavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymo ir pardavimo tvarkos, situaciją nulėmė vieno kreditoriaus (suinteresuoto asmens) balsai. Pareiškėjas skundu prašo teismo panaikinti 2020 m. kovo 13 d. kreditorių susirinkimo 3-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, kuriuo nepatvirtinta administratoriaus pasiūlyta kainos nustatymo ir pardavimo tvarka. Įrodinėja, jog egzistuoja JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje numatyti pagrindai panaikinti skundžiamą nutarimą, kadangi jis neatitinka įtvirtintų juridinio asmens turto pardavimo rinkos kainos ir turto apyvartos greičio principų (JANĮ 85 straipsnio 1 ir 3 punktai); pažeidžia tiek bankrutavusios įmonės, tiek jos kreditorių, tiek nemokumo administratoriaus teises ir įstatymų saugomus interesus. Pareiškėjas prašo teismo, pripažinus bankroto proceso vilkinimą ar kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimą, klausimą išspręsti iš esmės ir patvirtinti pasiūlytą susirinkime turto pardavimo tvarką.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

27. BUAB „Lakstūnas“ bankroto byla iškelta 2015 m. spalio 15 d. nutartimi, administratoriumi paskirtas MB „Bankarota“, kuris 2017 m. liepos 13 d. nutartimi pakeistas teisių perėmėju MB „Likvidavimas“. Nuo 2016 m. liepos 26 d. įmonė yra likviduojama dėl bankroto. 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi patikslintame kreditorių sąraše patvirtinti penkių kreditorių reikalavimai bendrai 7 807 661,54 Eur sumai. Kreditoriaus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 5 991 044,18 Eur sumos reikalavimas, kuris sudaro 76,73 proc. visų reikalavimų sumos, užtikrintas hipoteka: nuo 2011 m. sausio 5 d. įregistruota priverstinė hipoteka BUAB „Lakstūnas“ priklausančio 25.5034 ha dydžio rekreacinės teritorijos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

28. 2015-2019 metais buvo nagrinėjamas teisminis ginčas, inicijuotas ieškovės NŽT iki bankroto bylos BUAB „Lakstūnas“ iškėlimo, bei tęstas ieškovo BUAB „Lakstūnas“ (NŽT ieškinio atsisakė). Ieškiniu buvo prašoma pripažinti negaliojančiu antstolio 2013 m. rugsėjo 4 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0013/13/00687 (toliau – ir Aktas), kuriuo skolininkės UAB „Lakstūnas“ pasiūlytai pirkėjai UAB „Asolena“ už 390 000 Lt (112 951,81 Eur) parduota mašinų stovėjimo aikštelė, privažiavimo kelias, tvora, hipodromo takas (toliau – statiniai), esantys (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją natūra. Ieškinys buvo atmestas, šalių ginčas galutinai išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi e3K-3-169-1075/2019. Nustatyta, kad antstoliui vykdant išieškojimą kito kreditoriaus naudai, susiklostė tokia faktinė situacija, kad žemės sklypo hipotekos kreditorei NŽT neprisijungus prie išieškojimo, antstolis priverstinio vykdymo tvarka pardavė skolininkės pasiūlytai pirkėjai statinius, esančius žemės sklype, kuris hipoteka yra įkeistas kitam kreditoriui. Kasacinės instancijos teismas, be kita ko, konstatavo, jog nors Akte šalys neaptarė pirkėjo UAB „Asolena“ teisių į žemės sklypą, kaip to reikalauja CK 6.394 straipsnio 2 dalis, jos gali šį sutarties trūkumą ištaisyti sudarydamos sutartį dėl pirkėjo teisių, ar kitais teisiniais būdais. Teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad turto pardavimas pažeidė esmines jos ir jos kreditorių teises – nes statinių be jiems tenkančios žemės sklypo dalies pardavimas sumažino statinių ir žemės sklypo, kaip komplekso, vertę. Šios civilinės bylos procese ieškovo BUAB „Lakstūnas“ prašymu paskyrus ekspertizę, nekilnojamojo turto eksperto K. Kumpino ekspertizės aktu Nr. 17-01-17KK nustatyta žemės sklypo vertė 2013 m. rugsėjo 4 dienai 1 180 000 Eur, arba 4 074 304 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

29. Po priimtos 2019 m. gegužės 9 d. nutarties administratorius iš karto inicijavo BUAB „Lakstūnas“ priklausančio žemės sklypo pardavimo klausimo sprendimą kreditorių susirinkime, užsakė nepriklausomo turto vertintojo UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“ sklypo rinkos vertės nustatymą. 2019 m. liepos 19 d. kreditorių susirinkimui pateikta 2019 m. birželio 11 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. A-19-06-11-141, kuria nustatyta sklypo 446 000 Eur rinkos vertė tai dienai. Ataskaitoje atsižvelgta, kad sklypo dalis užstatyta, statiniai priklauso trečiajam asmeniui, bei nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka; nurodyta (specialioji prielaida), jog priimama, kad vertinamo sklypo savininkas nepretenduotų į po statiniais esančią sklypo dalį 3,5441 ha; viso sklypo vertė nustatyta per naudojamos dalies 21,9593 ha sukuriamą vertę.

30. Iš 2019 m. liepos 19 d. susirinkime raštu balsavo du kreditoriai, NŽT ir VĮ Turto bankas, turintys 77,53 proc. reikalavimų sumos. 3-uoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl turto pardavimo, kreditoriams pateikta išsami informacija dėl išspręsto teisminio ginčo, pasiūlymas dėl sklypo pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo: dviejuose varžytinėse, pradinė kaina 446 000 Eur, antrose varžytinėse 15 proc. mažesnė, o nepardavus – šaukti susirinkimą. Siūlė varžytinių skelbime nurodyti informaciją apie nenustatytas į žemės sklypą statinių savininko teises. Abu balsavę kreditoriai pasisakė „prieš“ pateiktą siūlymą, į balsavimo biuletenius įrašę nesutikimo motyvą, jog kaina nurodyta per maža. Kreditoriui NŽT pačiam balsavus „už“ savo pasiūlymą, priimtas nutarimas „Įpareigoti administratorių kreiptis į Audito apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą su paklausimu dėl turto vertinimo ataskaitos atitikties TVVPĮ 22 str. nustatytiems reikalavimams“.

31. Įvykdęs nutarimo įpareigojimą, kitam susirinkimui administratoriaus pateiktas AVNT 2019 m. rugsėjo 17 d. atsakymas dėl vertinimo ataskaitos atitikimo TVVPĮ, kartu su atlikto patikrinimo aktu Nr. GT7-42. 2019 m. spalio 11 d. įvyko pakartotinas susirinkimas, į kurį atvyko kreditoriai NŽT, VĮ Turto bankas ir „Bellingham commercial Enterprises LLC“, turintys 7 794 654,73 Eur iš visų 7 807 661,54 Eur byloje patvirtintų reikalavimų sumos. Susirinkime pateiktas svarstyti tas pats pasiūlymas dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, kuriam nebuvo pritarta 2019 m. liepos 19 d. Administratoriaus siūlymui du kreditoriai pritarė. Turto pardavimo tvarka bei kaina nebuvo nustatytos, kadangi „prieš“ administratoriaus siūlymą balsavo kreditorius NŽT, kitų pasiūlymų dėl turto tvarkos ir kainų nepateikta. Suinteresuoto asmens balsavimo biuletenyje įrašyti nesutikimo motyvai: „Siūloma pradinė žemės sklypo kaina yra per maža. LAT 2019-05-09 nutartyje byloje Nr. e3K-169-10752019 (proceso Nr. 2-57-3-00101-2015-7) nurodyta, kad 2013-09-04 šio žemės sklypo vertė buvo 1 180 000 Eur-1 590 013,91 Eur. VĮ Registrų centras duomenimis šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 3 078 000 Eur (nuo 2020-01-01 planuojama 3 249 000 Eur), mokestinė vertė 3 520 000 Eur. Dėl to tikėtina, kad 446 000 Eur vertė nėra objektyvi“. Kreditoriui NŽT pačiam balsavus „už“ savo pateiktą pasiūlymą, priimtas nutarimas „Įpareigoti administratorių kreiptis į kitą nepriklausomą vertintoją dėl naujo vertinimo atlikimo“.

Šalies argumentai

32. Pareiškėjas nurodė, jog ir šį susirinkimo įpareigojimą įvykdė. Užklausus turto vertintojus, naują įvertinimą buvo pavesta atlikti UAB „Super status“. Eksperto pateikta Turto vertinimo ataskaita nustatyta 548 000 Eur sklypo vidutinė rinkos vertė 2020 m. vasario 5 dienai. Vertinant žemę atsižvelgta, jog žemės sklype yra trečiajam asmeniui priklausantys statiniai (specialioji prielaida). 2020 m. kovo 13 d. kreditorių susirinkimui pasiūlytą nutarimo projektą dėl turto pardavimo pradinės 548 000 Eur kainos nustatymo administratorius grindė būtent eksperto nustatyta rinkos verte.

Žemesnės instancijos teismas

33. Iš 2020 m. kovo 13 d. susirinkimo protokolo ir priedų matyti, jog jame raštu balsavo du kreditoriai, NŽT ir VĮ Turto bankas, turintys 77,53 proc. reikalavimų sumos. 3-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo“ kreditoriams pateikta informacija dėl susijusio teisminio ginčo, visų kreditorių susirinkimų sprendimų šiuo klausimu, administratoriaus veiksmų vykdant įpareigojimus, ekspertinių išvadų. Pateiktas pasiūlymas dėl sklypo pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo. Būtent, varžytynes vykdyti remiantis JANĮ nuostatomis ir bei pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu patvirtintą Turto pardavimo iš varžytynių vykdymo bankroto proceso metu tvarkos aprašą; nustatyti kad pradinė kaina yra UAB „Super status“ nustatyta rinkos vertė 548 000 Eur, kiekvienose sekančiose varžytynėse kaina yra 15 % mažesnė nei ankstesnių varžytynių kaina, minimalus kainos didinimo varžytynėse intervalas – 500 Eur, dalyvio mokestis – 10 proc. nuo varžytynių kainos; varžytinių skelbime nurodyti informaciją apie tai, jog nėra nenustatytos sklype esančių statinių savininko teisės į žemės sklypą.

34. Ginčijamu nutarimu susirinkimas sprendė „Nepatvirtinti nemokumo administratoriaus pasiūlytos 25.5034 ha dydžio rekreacinės teritorijos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kainos nustatymo ir pardavimo tvarkos“. Pagal protokolo priedus, kreditorius VĮ Turto bankas balsavo „už“ administratoriaus siūlymą. Kreditorius NŽT balsavo „prieš“ nurodydama nesutikimo motyvus, iš esmės identiškus tiems, kurie lėmė balsavimą 2019 m. spalio 11 d. susirinkime, t. y. dėl per mažos siūlomos pradinės kainos bei argumentų, jog 548 000 Eur vertė tikėtina nėra objektyvi, kadangi kasacinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. nurodytos sklypo vertės 2013 m. rugsėjo 9 dienai 1 180 000 Eur-1 590 013,91 Eur; VĮ Registrų centras duomenimis šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertės nuo 2020 m. sausio 1 d. 3 249 000 Eur.

35. 2020 m. kovo 13 d. įvykęs susirinkimas klausimo, kokia tvarka ir kokiomis kainos turi būti pardavinėjamas bankrutavusios įmonės turtas, neišsprendė, jokių tolesnių veiksmų šiuo klausimų nenumatė bei neaptarė; pasiūlymų dėl kitos, nei siūlyta administratoriaus, pradinės turto kainos nustatymo nebuvo pateikta; taip pat nebuvo konkrečių pasiūlymų dėl kitos, nei administratoriaus siūlyme, pardavimo tvarkos varžytinėse ar pardavimo kitu būdu.

36. Pareiškėjo įsitikinimu, ginčo nutarimas neatitinka JANĮ 85 straipsnio 1 ir 3 punktuose įtvirtintų juridinio asmens turto pardavimo rinkos kainos ir turto apyvartos greičio principų. Atsiliepimu į skundą kreditorius savo veiksmus paaiškina būtinumu bei siekiu parduoti juridinio asmens turtą vadovaujantis didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą (JANĮ 85 straipsnio 2 punktas).

37. Pažymėtina, jog JANĮ 85 straipsnyje įtvirtinti turto pardavimo principai, kurie jau anksčiau buvo suformuluoti teismų praktikoje, nagrinėjant šalių ginčus dėl likviduojamos įmonės turto pardavimo pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) reglamentavimą. Kasacinio teismo praktikoje pažymimas ekonominio naudingumo aspektas bankroto procese, t. y. kad bankrutuojanti įmonė ir jos kreditoriai gautų didesnę ekonominę naudą ir didesne apimtimi tenkintų kreditorių reikalavimus, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015). Buvo pripažinta, jog sprendžiant dėl turto pardavimo kreditorių susirinkimas paprastai atsižvelgia ir į kitus veiksnius, kaip realios galimybės parduoti turtą, potenciali turto realizavimo trukmė, atsiskaitymo gavimo galimybės ir kt., atskirais atvejais spartus turto realizavimas už mažesnę kainą gali būti naudingesnis kreditoriams, nei ilgos turto realizavimo procedūros, kurių sėkmė nėra garantuota ir kurios didina administravimo kaštus.

38. Nagrinėjamu atveju BUAB „Lakstūnas“ likvidavimas pradėtas nuo 2016 m. liepos 26 d. (nutarties įsiteisėjimo dienos), dėl vykusio teisminio ginčo turtas nebuvo realizuojamas. Ginčo šalys pradėjo svarstyti turto realizavimo klausimus bei atliko susijusius veiksmus nuo 2019 m. gegužės mėnesio, pagal tuo metu galiojančio ĮBĮ ir poįstatyminių aktų reglamentavimą. Savo teises ir pareigas šalys įgyvendina įsigaliojus JANĮ, kuriame, skirtingai nuo ĮBĮ, įtvirtinti turto pardavimo principai (85 straipsnis), bei nuostata dėl pagrindo teismui panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant JANĮ nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjas skundą dėl 2020 m. kovo 13 d. susirinkimo nutarimo neatitikimo turto pardavimo principų argumentuoja iš esmės suinteresuoto asmens NŽT tęstiniais veiksmais, kuriems stokoja pagrįstumo, pristatydamas situaciją bendrai, nurodydamas, jog jau 3-jų sušauktų kreditorių susirinkimų metu kreditoriaus balsų dauguma nepriimamas nutarimas dėl turto pardavimo, NŽT vis formuojant naujas užduotis administratoriui ir keliant niekuo nepagrįstas abejones dėl sklypo vertės. Todėl teismas sprendžia, jog ginčijimo 2020 m. kovo 13 d. susirinkimo nutarimo teisėtumas neturi būti vertinamas dėl jo atitikimo būtent JANĮ įtvirtintų 85 straipsnyje turto pardavimo principų.

39. Kartu pažymėtina, jog teismo įsitikinimu, šios įmonės bankroto procese apskritai nėra pagrindo vertinti turto realizavimo procedūros per turto apyvartos greičio prizmę (parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis turtas grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas). 2013-2019 metais jokie veiksmai su sklypu apskritai nebuvo atliekami, dėl ginčų, susijusių su statinių pardavimu ir turto objektų teisiniu statusu. Teismas neturi duomenų, jog šalys būtų sprendusios UAB „Asolena“ teisių į žemės sklypą nustatymo klausimą.

40. Savo nepritarimą administratoriaus siūlomai pradinei kainai 548 000 Eur 2020 m. kovo 13 d. susirinkime, o iš esmės trijuose susirinkimuose iš eilės, NŽT grindžia argumentais, jog siūloma pradinė kaina yra akivaizdžiai per maža, šiuo aspektu jos neįtikino nepriklausomų turto vertintojų, teismo ekspertų, atliktų, tame tarpe ir vykdant NŽT pavedimą, vertinimų ataskaitose nustatytos aktualios pardavimo pradžiai individualios turto rinkos vertės. Kreditorius apeliuoja į neproporcingai didelį to paties turto skirtingų vertintojų skirtingu laiku nustatytų verčių skirtumą, VĮ Registrų centras nurodoma sklypo vidutinė rinkos vertę pagal masinį vertinimą.

41. Šiuo aspektu pripažintina, jog tiesioginį suinteresuotumą dėl to, kokia kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, neabejotinai turi pats suinteresuotas asmuo, veikdamas per kreditorių susirinkimą. Kaip jau minėta, NŽT patvirtintas reikalavimas sudaro 5 991 044,18 Eur, t. y. 76,73 proc. visų reikalavimų sumos. Vienintelis bendrovės likvidavime realizuotinas turtas yra sklypas, priverstine hipoteka įkeistas NŽT, taigi iš sklypo pardavimo bus dengiamas kreditorinis reikalavimas ir administravimo išlaidos. Atmestini visi suinteresuoto asmens argumentai, kuriais jis įrodinėja kitų kreditorių tiesioginį suinteresuotumą kiek įmanoma didesne pardavimo kaina, jo nesiekimą pasinaudoti savo balsų daugumos suteiktomis teisėmis ir pan. Nėra jokių objektyvių prielaidų, jog įkeistas turtas galėtų būti parduotas už didesnę kainą, negu hipoteka užtikrintas 5 991 044,18 Eur reikalavimas, kartu su visomis patirtomis procese išlaidomis, kurios didėja dėl paties kreditoriaus reiškiamų reikalavimų. Pažymėtina, jog 2019 m. spalio 11 d. ir 2020 m. kovo 13 d. susirinkimuose kiti kreditoriai balsavo „už“ administratoriaus siūlymą, jokių pastabų neturėjo.

42. JANĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja nemokumo administratorių pasiūlyti kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikiant siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą. 2020 m. kovo 13 d. susirinkimui pateiktas siūlymas nustatyti kad pradinė kaina yra UAB „Super status“ nustatyta rinkos vertė 548 000 Eur. Teismo vertinimu, įmonės užsakymu nepriklausomo turto vertintojo, teismo eksperto, nustatyta individuali aktuali pardavimui turto rinkos vertė yra pakankamas pagrindimas pasiūlymui dėl pradinės pardavimo kainos nustatymo. Administratorius siūlė nekilnojamąjį turtą pardavinėti įprastu (iki 2020 m. sausio 1 d. vieninteliu galimu) pardavimu iš varžytinių būdu, remiantis JANĮ nuostatomis ir bei pagal Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1328 patvirtintą Turto pardavimo iš varžytynių vykdymo bankroto proceso metu tvarkos aprašą, kartu siūlė tokio pardavimo tvarką. Dėl siūlytos pardavimo tvarkos pagrįstumo taip pat teismui abejonių nekyla. Atsižvelgiant į tai, jog 2019 m. liepos 19 d. ir 2019 m. spalio 11 d. susirinkimuose administratoriaus siūlymai dėl pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymo taipogi buvo grindžiamos ekspertinėmis išvadomis dėl individualios rinkos vertės, bei remiantis galiojusių įstatymų bei teisės aktų reikalavimų, darytina išvada, jog administratoriaus siūlomos pradinės kainos pagrindimas negali būti interpretuojamas kaip nenoras dėti pastangas, kad turtas būtų parduotas kuo aukštesne kaina. Atsižvelgtina ir į tai, jog nuo 2019 m. liepos 19 d. administratorius vykdė paties kreditoriaus keliamus reikalavimus, ko turėjo pakakti kad išskaidyti kreditoriaus abejones dėl UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ nustatytos per mažos vertės.

43. Kita vertus, sistemiškai analizuojant visą suinteresuoto asmens elgesį susirinkimuose, darytina išvada, jog visi jo veiksmai paaiškinami tuo, jog UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ ir vėliau UAB „Super status“ nustatytos rinkos vertės neatitiko kreditoriaus lūkesčių, bei netikėtai yra daug mažesnės, nei kiti žinomi to paties sklypo įvertinimai. Iš tikrųjų, pateikta verčių amplitudė labai didelė, taip pat Nekilnojamojo turto registre nurodoma šio sklypo 3 249 000 Eur 2020 m. sausio 1 dienai įsigaliojusi vidutinė rinkos vertė, nustatyta pagal Nekilnojamojo turto registro žemės verčių zonų žemėlapius, t. y. masinio vertinimo būdu. Kaip jau minėta, kreditorius turi tiesioginį suinteresuotumą parduoti kuo brangiau, kadangi turtu užtikrinta 5 991 044,18 Eur skola. Pripažintina, jog suinteresuoto asmens argumentai dėl jam nesuprantamai didelio verčių skirtumo paaiškina jo deklaruojamą siekį nustatyti didesnę pardavimo pradinę kainą, tuo pagrindu nepritarimą administratoriaus siūlymui.

44. Nagrinėjamas skundas pateiktas iš esmės dėl susirinkimo nutarimo, kuriuo trečią kartą iš eilės nepatvirtinta jokia turto pardavimo tvarka bei pradinė kaina, bei situacijos neapibrėžtumo ateityje (kadangi atlikti jau du vertinimai, tolesni veiksmai nenumatyti) – kas, pareiškėjo nuomone, neigiamai atsiliepia bankroto procesui. Su tuo teismas sutinka.

45. Aukštesnės instancijos teismų praktikoje pripažinta, jog situacija, kai susirinkimo patvirtinta pradinė turto pardavimo kaina ženkliai viršija turto vertę, nustatytą šio turto vertinimo ataskaitoje, pati savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog toks nutarimas galėtų pažeisti kreditorių teises ir teisėtus interesus, taip pat ir bendrus teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principus. Siekdami tikslo gautų didesnę ekonominę naudą kreditoriai gali bandyti turtą parduoti didesne, nei vertintojo nustatyta, kaina. Mėginimas bendrovės turtą parduoti kuo didesne kaina, jeigu tai nėra susiję su nesąžiningu siekiu vilkinti turto pardavimo procedūrą, atitinka bankroto proceso efektyvumo siekį, leidžiantį pasiekti vieną esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutavusios įmonės turto kiek įmanoma daugiau patenkinti kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-925-823/2018).

46. Teismo vertinimu, šiuo atveju bankroto proceso efektyvumo siekio (pagal JANĮ straipsnio 1 punktą, efektyvumo principo) neatitinka bei turto pardavimo procedūros vilkinimą sąlygoja tai, jog dėl balsavimo rezultato užtikrintas kreditorius, nesutikdamas su pradinės kainos dydžiu pagal vertintojo nustatytą vertę, apsiriboja vien kritiška pozicija, pats jokio sprendimo būdo nesiūlydamas ir iniciatyvos nerodydamas. Sutiktina su pareiškėju, jog NŽT kaip pastabas nurodė savo nesutikimo motyvus dėl siūlomos per mažos pradinės kainos, tačiau nepateikė jokio alternatyvaus nutarimo projekto, nors turėjo teisę ne tik tokį projektą siūlyti, bet ir už jį nubalsuoti. Šiuo aspektu pažymima, kad 2019 m. liepos 19 d. ir 2019 m. spalio 11 d. susirinkimų nutarimai, kuriais administratoriui buvo nustatyti įpareigojimai dėl AVNT išvados ir naujo turto vertinimo, buvo priimti pačiai NŽT teikiant siūlymus bei už juos balsuojant. Taigi, turint realų siekį parduoti turtą motyvuotai nustačius didesnę pradinę kainą, jokių kliūčių kreditoriui pateikti tokį pasiūlymą ir už jį balsuoti, teismas neįžvelgia. Kaip jau minėta, nepateikta duomenų, kad kreditorius įdėtų bent minimalias pastangas išsiaiškinti dėl kardinalaus verčių skirtumo priežasčių pagal masinį vertinimą ir ekspertizės teisminio ginčo nagrinėjimo metu (lyginamuoju metodu), ar kad tuo pasidomėtų administratorius. Kreditoriaus pozicija leidžia numatyti, kad ir ateityje NŽT galimai nežinos kokia kaina pardavinėti žemės sklypą ir net neketina pasiūlymo teikti; galima daryti pagrįstą prielaidą dėl jo neapsisprendimo ir objektyvių pastangų nedėjimo, kad būtų nustatyta tuto pardavimo kaina.

47. Nesutiktina su suinteresuoto asmens argumentais dėl nepritarimo siūlytai pardavimo iš varžytinių tvarkai nes nurodytas neribojamas varžytinių kiekis, teiginiais dėl administratoriaus pasyvumo nesiekiant rasti pirkėją įprastinėje rinkoje, pan. – dėl tų pačių jau nurodytų priežasčių, jog kreditoriui būnant tiesiogiai suinteresuotam dėl geresnio rezultato nepakanka vien nesutikti su kito nuomone bei veiksmais. Taigi, vien kreditoriaus rodomų abejonių nepakanka patvirtinti realų siekį parduoti turtą už kiek įmanoma didesnę kainą. Darytina išvada, kad sprendžiant turto realizavimo klausimą kreditoriaus ir nemokumo administratoriaus bendradarbiavimas buvo nekonstruktyvus.

48. Teismas nepritaria kreditoriaus požiūriui į administratoriaus interesų pažeidimą (interesas kiek įmanoma greičiau užbaigti bankroto bylą negali būti ginamas prioritetine tvarka). BUAB „Lakstūnas“ bankroto procesas vyksta nuo 2015 metų pabaigos, jame buvo atlikti trys turto ekspertiniai vertinimai, AVNT patikrinimas, išnagrinėtas ginčas visų instancijų teismuose. Taigi, proceso išlaidos yra ženklios, dengiamos administratoriaus lėšomis, įskaitant išlaidas vykdant kreditoriaus įpareigojimus. Todėl suprantama, kad administratorius suinteresuotas dėl turto realizavimo ir greitesnio pinigų atgavimo, bei nėra jokių požymių, jog būtų siekiama vien užbaigti bankroto bylą kiek įmanoma greičiau.

49. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, yra visos prielaidos konstatuoti, jog BUAB „Lakstūnas“ bankroto bylos procese susiklostė situacija, kai būtinos atlikti likvidavimo procedūros negalėjo būti atliktos 2019 metais, bei po 2020 m. kovo 13 d. susirinkimo negalės būti atliktos dar neapibrėžtą laiką, dėl suinteresuoto asmens NŽT užimtos pozicijos dalyvaujant susirinkimuose bei ginant savo pačios interesus bankroto byloje. Kreditorius manipuliuoja savo kaip dominuojančio kreditoriaus teisėmis, dėl jo vengimo apsispręsti bei iniciatyvos stokos BUAB „Lakstūnas“ kreditorių susirinkimas neįgyvendina jam įstatymu nustatytą kompetenciją, neapibrėžtą laiką nerealizuojamas likviduojamos įmonės turtas, neužtikrinamas bankroto proceso eigos efektyvumas. Taip didėja administravimo išlaidos, trukdoma normaliai bankroto bylos eigai, pažeidžiami bankrutavusios įmonės, jos kreditorių, ir administratoriaus interesai. Ginčijamas nutarimas tuo aspektu, jog nebuvo nustatyta bendrovės turto realizavimo tvarka ir kainos, prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams.

Motyvuojamoji dalis

50. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo skundas iš dalies tenkinamas, pripažinimas negaliojančiu BUAB „Lakstūnas“ 2020 m. kovo 13 d. kreditorių susirinkimo 3-uoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas.

51. Kitoje dalyje, dėl pateikto prašymo teismui išspręsti iš esmės klausimą ir patvirtinti nemokumo administratoriaus 2020 m. kovo 13 d. kreditorių susirinkimui pateiktą nekilnojamojo turto pardavimo tvarką ir kainas, skundas netenkinamas. Teismų praktikoje pripažinta, kad tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą atsižvelgdamas į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, gali nustatyti turto pardavimo tvarką ir pradinę parduodamo turto kainą. Tam turi būti konstatuotas bankroto proceso vilkinimas ir kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017, kt.). Nagrinėjamojoje byloje faktinės aplinkybės nepatvirtina situacijos išskirtinumo, kuomet teismas turėtų pagrindą įsikišti ir spręsti išskirtinei susirinkimo kompetencijai priskirtą klausimą. Konstatuoti suinteresuoto asmens piktnaudžiavimo teisėmis duomenų nepakanka, teismas atsižvelgia į kreditoriaus argumentus dėl akivaizdaus didelio to paties turto verčių skirtumą pagal vertinimus. Šios nutarties priėmimo dienai paaiškinimo dėl masinio įvertinimo nustatytos 2020 m. sausio 1 d. 3 249 000 Eur vertės ir tikslesnės individualaus vertinimo 2020 m. vasario 5 d. 6 kartus mažesnės 548 000 Eur vertės nėra, teismas neįžvelgia būtinumo spręsti kokia turėtų turi parduotina kaina.

52. Todėl teismui panaikinus 2020 m. kovo 13 d. kreditorių susirinkimo 3-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą šį klausimą kreditorių susirinkimas turi svarstyti iš naujo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

53. Pareiškėjas BUAB „Lakstūnas“, atstovaujamas administratoriaus MB „Likvidavimas“, prašo teismo iš kreditoriaus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, pagal pateiktus grindžiančius dokumentus. Teismui pateiktas 2020 m. kovo 27 d. Atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas dėl BUAB „Lakstūnas“ suteiktų advokato P. V. paslaugų, MB „Likvidavimas“ mokėjimo dokumentas, patvirtinantis 1 573 Eur (su PVM) sumokėjimą advokatui P. V..

54. CPK 98 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

55. Nagrinėjamu atveju skundas pateiktas dėl 2-jų reikalavimų, teismas patenkino skundą iš dalies, todėl iš kreditoriaus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisiama 786,5 Eur suma BUAB „Lakstūnas“ naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, JANĮ 55 straipsnio 4 dalimi

nutaria:

BUAB „Lakstūnas“ nemokumo administratoriaus MB „Likvidavimas“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti BUAB „Lakstūnas“ 2020 m. kovo 13 d. kreditorių susirinkimo 3-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą „Nepatvirtinti nemokumo administratoriaus pasiūlytos 25.5034 ha dydžio rekreacinės teritorijos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kainos nustatymo ir pardavimo tvarkos“ ir klausimą dėl turto pardavimo kainų ir tvarkos nustatymo perduoti kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.

Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 786,5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą už advokato pagalbą BUAB „Lakstūnas“ naudai.

Priimtą nutartį išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

Įpareigoti nemokumo administratorių per 3 dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.

Nutartis skundžiama per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Asta Pikelienė