Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-02-08 · Administracinė byla Nr. A-502-242-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-08
Bylos Nr.
A-502-242-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Pareiškėjas
R. P.
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Trečiasis asmuo
M. Z., S. K., A. K.
Administracinė byla Nr. A502-242/2010Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,dalyvaujant atsakovo atstovei J. G.-F.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tretieji suinteresuoti asmenys – M. Z., S. K. ir A. K. (A. K.), dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja R. P. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama:

1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK, atsakovas) Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) tyrėjo M. B. (M. B.) 2008 m. birželio 27 d. teikimą „Dėl R. P. pareiškimo tyrimo reg. Nr. 16-OV2-799” (toliau – ir Teikimas);

2) įpareigoti Vilniaus apskrities VPK atnaujinti pareiškėjos 2008 m. gegužės 28 d. pareiškimo nagrinėjimą, pašalinti padarytus teisės pažeidimus ir priimti objektyvų ir motyvuotą sprendimą.

Skunde pareiškėja paaiškino, kad yra savo motinos M. Z. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo), gyvenančios name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įgaliota atstovė. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1643-656/2007 nustatė žemės sklypo, esančio greta minėto namo, dalies, kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdo M. Z. ir S. K. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo), naudojimo tvarką. Teigė, kad 2008 m. gegužės 28 d. S. K. vyras A. K. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) ir sūnus A. K., neturėdami žemės sklypo dalies bendraturtės M. Z. raštiško sutikimo, nupjovė joje augančią kriaušę, dėl ko pareiškėja su pareiškimu 2008 m. gegužės 28 d. kreipėsi į Komisariatą, kuris, atsakydamas į pareiškėjos pareiškimą, nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) 2008 m. gegužės 14 d. išdavė A. K. leidimą Nr. 386/2008 saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, kuriuo buvo leista nupjauti dvikamienę kriaušę, todėl, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos buvo nutarta nepradėti. Rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo (toliau – ir Sąrašas) 1 punktu ir akcentavo, jog minėtas sąrašas netaikomas vaismedžiams, todėl kriaušei nukirsti leidimas nereikalingas.

Nurodė, jog Komisariato tyrėjas M. B. jos neapklausė, jokių papildomų įrodymų nepareikalavo, nors savo pareiškime ji nurodė kontaktinius duomenis. Vertino, kad sprendimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos buvo priimtas nemotyvuotai ir nepagrįstai. Rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsniu ir tvirtinto, jog jame įvirtinta teisės norma yra blanketinė, tačiau Komisariato sprendime nenurodyti teisės aktai (išskyrus reguliuojančius pareiškimo nagrinėjimo procedūrą), kurių normos apibrėžia nuosavybės teisių ir vaismedžių sąvoką bei jų kirtimo tvarką. Laikėsi pozicijos, kad jos pareiškimas buvo išnagrinėtas neobjektyviai, nesurinkus visų įrodymų bei pažeidžiant jos teises, taip pat ATPK 248 ir 256 straipsnius.

Atsiliepimas

Atsakovas Komisariatas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka.

Atsiliepime atsakovas paaiškino, jog Komisariato tyrėjas M. B. patikrino medžiagą pagal pareiškėjos 2008 m. gegužės 28 d. pareiškimą. Pažymėjo, kad tyrimo metu bvo nustatyta, jog šis pareiškimas yra nepagrįstas, nes, vadovaujantis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1643-656/2007, buvo nustatyta, kad kriaušė augo S. K. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančioje žemės sklypo dalyje. Nurodė, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 10 punktu, 2008 m. gegužės 14 d. buvo išduotas leidimas Nr. 386 minėto medžio nukirtimui.

Pažymėjo, kad, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes, Komisariato tyrėjas M. B. surašė Teikimą, kuriame konstatavo, jog A. K. veikoje nėra ATPK 188 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pradėti nėra pagrindo ir administracinio teisės pažeidimo protokolas negali būti surašomas (ATPK 250 str. 1 p.). Nurodė, jog Komisariato viršininkas patvirtino Teikimą, kuris jam buvo pateiktas remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 30 straipsniu. Rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnio 1 ir 3 dalimis ir pabrėžė, kad Teikimas buvo priimtas ir pareiškėja apie jį buvo informuota laikantis minėtų nuostatų reikalavimų. Atkreipė dėmesį į tai, jog atsisakymas pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną turi būti nagrinėjamas ATPK nustatyta tvarka (ATPK 293 str.), ir teigė, kad pareiškėja į teismą kreipėsi praleidusi Teikimui apskųsti nustatytą 10 dienų terminą.

Laikėsi pozicijos, kad pareiškėja nepagrįstai skundžia Komisariato 2008 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 16-S-4104, nes tai tėra atsakymas pareiškėjai apie patikrinimo rezultatus.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotasis asmuo M. Z. atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu sutinka.

Kiti tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad policijos pareigūnų priimtas teikimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos laikytinas tinkamu procesiniu dokumentu, kuriuo gali būti užbaigtas pareiškimo dėl administracinės atsakomybės taikymo tyrimo nagrinėjimas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-704/2008). Pažymėjo, jog pareiškėjos pranešimas apie galimai padarytą ATPK 188 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą buvo išnagrinėtas, dėl to priimtas Teikimas, apie kurio priėmimą pareiškėja buvo tinkamai informuota.

Nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (pavyzdžiui, administracinėse bylose Nr. A4-912/2004 ir Nr. N575-704/2008), skundai dėl procesinių sprendimų atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, taikant įstatymo analogiją, priimami ir nagrinėjami laikantis ATPK nuostatų, reglamentuojančių administracinių teisės pažeidimų bylų procesą. Sprendė, kad nagrinėjamu atveju taikytinos ATPK 291-292 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios nutarimų administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo tvarką bei apibrėžiančios subjektus, turinčius teisę skųsti šiuos nutarimus.

Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, padarė išvadą, jog skųsti Teikimą galėtų tik pati M. Z., kuriai pareiškėjos nurodytais veiksmais galimai buvo padaryta žala ar kitaip pažeisti jos teisės ar teisėti interesai, ir tai galėtų būti daroma ATPK nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad iš teismui pateiktų įrodymų matyti, jog pareiškėja, veikdama pagal 2003 m. spalio 28 d. išduotą įgaliojimą, turi teisę atstovauti M. Z., tačiau, veikdama pagal minėtą įgaliojimą, pareiškėja visus veiksmus gali atlikti tik įgaliotojos vardu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.137 str. 1 d.).

III.

Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundas būtų patenkintas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

1. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nepateikiami motyvai dėl Teikimo teisėtumo ir pagrįstumo.

2. Pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kad apeliantė yra netinkamas pareiškėjas ir kad yra galimybė netinkamą pareiškėją pakeisti tinkamu.

Kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai yra analogiški jos skundo pirmosios instancijos teismui argumentams.

Atsakovas Komisariatas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti.

Atsiliepime atsakovas laikosi pozicijos, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Remiasi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, teigia, kad pareiškėja į teismą kreipėsi ne dėl savo teisių ar teisėtų interesų gynybos, ir mano, kad pareiškėjos skundas buvo priimtas nepagrįstai, nes jis neatitinka ABTĮ 23 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. Z. atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka, ir prašo jį patenkinti.

Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiškėja, įgaliojimo pagrindu atstovaudama jai, nepažeidė jokių teisės aktų.

Tretieji suinteresuoti asmenys S. K. ir A. K. atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka.

Atsiliepime tretieji suinteresuoti asmenys laikosi pozicijos, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinėje byloje ginčijamas policijos pareigūno sprendimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika ( administracinėse bylose Nr. A4-912/2004 ir Nr. N575-704/2008), skundai dėl procesinių sprendimų atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, taikant įstatymo analogiją, priimami ir nagrinėjami laikantis ATPK nuostatų, reglamentuojančių administracinių teisės pažeidimų bylų procesą. Pagrįstai nupręsta, kad nagrinėjamu atveju taikytinos ATPK 291-292 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios nutarimų administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo tvarką bei apibrėžiančios subjektus, turinčius teisę skųsti šiuos nutarimus, tačiau šios nuostatos taikytos netinkamai.

Jau minėtų normų reikalavimų teismas privalo laikytis skundo priėmimo etape. ABTĮ 122 straipsnio pirmojoje dalyje taip pat išvardinti asmenys, kurie turi teisę apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, taigi ir paduoti skundą šiuo atveju. Pagal trečiąją paminėto straipsnio dalį teismas privalo išspręsti skundo priėmimo klausimą laikydamasis ABTĮ 37 straipsnio nuostatų. Pažymėtina, kad administraciniam teismui įstatymų leidėjas numato aktyvų vaidmenį procese (ABTĮ 81 straipnis), tame tarpe aiškinant proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas bei jas įgyvendinant (ABTĮ 10 straipsnis).

Teisme nagrinėjamo administracinio ginčo ribos apibrėžiamos pareiškėjo skundo (prašymo) reikalavimais, nustatyta tvarka teismo priimtais nagrinėti (ABTĮ 23, 24, 37 straipsniai). Skunde be kita ko turi būti nurodytas jo dalykas ir pagrindas, t. y. pareiškėjas turi suformuluoti reikalavimą ir pagrįsti, kuo skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas pažeidžia pareiškėjo teises ar teisėtus interesus. Taigi, spręsdamas skundo priėmimo klausimą teismas turi patikrinti ar skundas aptartu aspektu atitinka jam keliamus reikalavimus, o esant reikalui pasinaudoti trūkumų šalinimo instrumentu (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis). Tačiau pirmosios instancijos teismas šių proceso reikalavimų tinkamai nevykdė. Nors pareiškėja skundą padavė savo vardu, prie jo pateikė motinos M. Z. įgaliojimą, suteikiantį jai teisę atstovauti (b.l. 5). Todėl akivaizdu, kad pareiškėja kreipėsi motinos interesais, tik netinkamai įforminus procesinius dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad į atsakovą taip pat kreipėsi pareiškėja R. P. ir policijos įstaiga sprendė jos pareiškimą bei jai pateikė atsakymą.

Be to paminėtina, kad ABTĮ 54 straipsnis numato netinkamos šalies administracinėje byloje pakeitimo institutą, kurį buvo galima taikyti jau užvedus bylą. Ši procesinė norma taip pat netaikyta.

Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas naginėdamas bylą pažeidė procesines normas, pripažįstama, jog toks pažeidimas yra esminis ir dėl jo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis). Tai sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti, o bylą perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti.

Dėl paminėto apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti. Bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAnatolijus BaranovasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė-Maculevičienė