- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-10-23
- Bylos Nr.
- 1-2203-926/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
- Kaltinamasis
- R. R.
- Nukentėjusysis
- R. B., Lietuvos Respublikos
- Advokatai
- Valerijus Karpovas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei, kaltinamajam R. R., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nukentėjusiajai R. B., jos atstovui pagal įstatymą A. B., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. Ž., neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis R. M. įmonėje – pagalbiniu darbuotoju, gyvenantis ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 2012-06-19 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 str. pagrindu, teistas: 1) Kauno apylinkės teismo 2015-02-26 nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. – 7 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 84 valandas visuomenės labui, dirbant po 12 valandų kas mėnesį; 2) Kauno apylinkės teismo 2015-08-07 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2015-02-26 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 45 parom arešto, 2015-10-21 bausmę atlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R. 2015-03-27, apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugriebė abejomis rankomis R. B. už pečių ir visa jėga stūmė ją į tvorą, tokiu būdu sukėlė R. B. fizinį skausmą.
K. R. R. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku jis su N. M. atvažiavo pas buvusią draugę R. B. pasiimti savo pasą. Jis ir N. buvo išgėrę. Jam paprašius R. atnešti jo pasą, ji pradėjo šaukti, rėkauti ant jo, abu apsižodžiavo. J. R. nestumdė, nebuvo prie jos prisilietęs. Neatsimena ką jai sakė, bet negalėjo jai grasinti. Su R. negyvena, bendro ūkio neveda, visiškai nebendrauja.
N. R. B. parodė, kad su kaltinamuoju kartu negyvena, įvykio metu nebuvo sugyventiniai, iki įvykio apie mėnesį laiko kartu negyveno, tik kartais susitikdavo, bendro ūkio nevedė. Įvykio dieną jai paskambinęs R. paklausė, ar gali pas ją atvažiuoti, pasiimti savo pasą, ji neprieštaravo. Pas ją namuose jokių R. daiktų nebuvo, buvo tik jo pasas. Vėliau paskambinęs pranešė, jog atvažiuoja, bet jautėsi stipriai girtas. Atvažiavęs prašė atnešti pasą, brovėsi į namus, norėjo pamatyti vaiką, ji paprieštaravo, jog girtas vaiko nematys. Atnešus pasą, ji nuėjo prie vartelių pakalbėti su drauge E. P.. Jai besikalbant, R. atsisukęs pasakė: „aš tau duosiu į snukį“, už nieką. Priėjęs bandė jai suduoti, paėmęs už pečių pastūmė į tvorą, ji pajuto skausmą, liko ant pečių raudona dėmė. Šalia stovėjęs N. M. ją apgynė. Kažkuriuo metu, pamatęs tėtis kas vyksta, po pastūmimo į tvorą, pradėjo filmuoti. Jai toliau besikalbant su drauge, R. pradėjo prie jos lįsti, tuomet ji pradėjo gintis – spardytis, pataikė jam į tarpkojį, į koją. Tėtis išėjo į lauką ir toliau jis su R. kalbėjosi, ji nelabai prisimena, kas toliau vyko. Jai grasinimai atrodė realūs, nes kaltinamasis prieš ją smurtavo ne pirmą kartą. Suprato iš jo žodžių, kad gali kilti grėsmė jos sveikatai, gyvybei. Kaltinamasis ją išvadino visokiais necenzūriniais žodžiais, kad nužudys, atvažiuos vieną dieną ir susprogdins jos namus, įmes bombą ar kažką tokio panašaus, ir tai ne pirmą kartą buvo toks pasakymas. Jis rankose nieko neturėjo, nei pagalio, nei peilio, nei jokio sprogstamo daikto. Anksčiau jis nieko nėra padaręs, tik grasinęs. Bet grasinimai ją paveikdavo, bijodavo būti viena su vaiku namuose.
Liudytojas, nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą A. B. parodė, kad įvykio dieną jam dukra pasakė, jog atvažiuos R. pasiimti savo pasą. Matė, kad R. atėjo su N. ir E.. R. buvo išgėręs. Jis vis pasižiūrėdavo pro langą, ar nevyksta konfliktas, nes žino, jog R. išgėręs yra problematiškas, elgdavosi agresyviai. Jis jo išvaryti negalėjo, nes R. buvo ne jo kiemo teritorijoje, buvo šalia, gatvėje. Matė, jog situacija nėra įtempta, kad išvarytų, manė, jog kalbasi dėl vaiko. Po to, vėl pažiūrėjęs pro langą, pamatė, kad tarp R. ir R. vyksta konfliktas, konkrečių žodžių negirdėjo, bet lyg kaltinamasis bandė užsimoti, tarp jų buvęs N. gynė R., gynėsi ir pati. Jis matė tik kaltinamojo artėjimą prie dukters, kad gali kažkas įvykti, nematė konkretaus įvykio. Matė, kaip R. ir N. gėrė alkoholį. Jis pradėjo telefonu filmuoti, kaip įrodymą, nes situacija nebuvo tokia, kad jam reiktų kištis. Pamačius, kad vyksta rimčiau, išėjęs į kiemą dukrai liepė eiti į kambarį. R. R. bandė veržtis į namus, pamatyti savo dukrą, nusirenginėjo striukę ir grasindamas visokiais žodžiais bandė pulti jį. Grasinimai dukrai galėjo būti, kai jis įsikišo, liepė dukrai eiti į kambarį, bet žodžių neatsimena, buvo kažkokie trumpi pasakymai dukrai. Sužalojimo žymių pas dukrą nematė, tik dukra minėjo, kad skauda pečius, gydytojų pagalbos nereikėjo. Jo dukra su R. niekada negyveno, kaip sugyventiniai ar sutuoktiniai, bendro ūkio niekada nevedė, tik kartais susitikdavo. Įvykio dieną jie buvo išsiskyrę.
Liudytoja E. P. parodė, kad įvykį nelabai prisimena. Įvykio dieną ji buvo susitikus su R., joms atėjus iki R. namų, susitiko su R. ir N.. R. ir N. gėrė alkoholį. Po to R. su R. dėl kažko susipyko.
Liudytojai gerai neprisimenant įvykio aplinkybių, buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytojos duoti parodymai (1 t., b. l. 25, BPK 276 str. 1 d. 2 p.), kad 2015 metų tiksliai nei mėnesio nei dienos negali pasakyti, kadangi tai jau buvo senokai, tiksliai laiko taip pat nepamena, tačiau buvo jau po pietų, buvo pas ją namuose kartu su R. B., ir apie 16 val. abi nuėjo pas ją į namus, adresu: (duomenys neskelbtini). Einant link R. B. namų, prie tvoros jau stovėjo R. R. su N. M., joms priėjus prie jų, aiškiai matėsi, kad abu, tiek R. R., tiek N. M., buvo neblaivūs, R. R. vos pastovėjo ant kojų. T. R. jam pradėjo priekaištauti, kad jis atėjo girtas, R. R. norėjo pasimatyti su savo dukra, kurios susilaukė kartu su R., tačiau ši griežtai pasakė, kad jam išgėrusiam neleis susitikti su vaiku. Tuomet R. R. pradėjo stipriai rėkti ant R. visokiausiais žodžiais, keiksmažodžiais, išvadino ją necenzūriniais žodžiais. Tuo metu visi stovėjo prie R. B. namo tvoros. Kilusio konflikto metu tarp R. ir R., vienu metu R. R., priėjęs prie R., visa jėga pastūmė ją į tvorą. R., norėdama apsiginti nuo jo, kad jis daugiau prie jos nesiartintų, koja ir rankomis atsistūmė jį nuo savęs. Tuomet jau ir N. M. stojo tarp jų, norėdamas apginti R.. Visas konfliktas vyko maždaug apie 7 minutes, tiksliai visų žodžių negali atkartoti, kaip R. išvadino R., tačiau buvo daug negražių žodžių. T. R. tėtis išėjo iš namų į kiemą ir liepė jai ir R. eiti į vidų. Abi ėjo į namus ir stovint prie įėjimo durų, girdėjo, kaip R. tėtis ir R. pradėjo konfliktuoti žodžiais, tačiau po poros minučių R. su N. pasišalino iš R. namo kiemo. Daugiau apie šį įvykį nieko paaiškinti negali. Nori paminėti, kad R. R. yra dažnai vartojantis alkoholį, dažnai būna agresyvus, su juo nėra draugai, tačiau pažįsta šiek tiek, kadangi su R. yra draugės.
Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino teisiamajame posėdyje. Neprisimena, ar R. R. grasino R..
L. N. M. parodė, kad įvykio dieną jis ir R. R. gėrė alkoholinius gėrimus. Jiems nuvykus pas R. B. į namus, tarp R. ir R. įvyko konfliktas, R. bandė smurtauti prieš R.. Nelabai atsimena, bet jam atrodo, kad R. buvo suėmęs R., lyg vieną smūgį sudavė. Po to konfliktavo su A. B., bandė jam kažką įrodyti, bet nieko nesigavo.
Liudytojui gerai neprisimenant įvykio aplinkybių, buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duoti parodymai (1 t., b. l. 27, BPK 276 str. 1 d. 2 p.), kad 2015 m. kovo mėnesio pabaigoje, tikslios dienos ir valandos nepamena, apie pietus susitiko su R. R.. Kartu išgėrinėjo alkoholinius gėrimus. Jie tada išgėrė alaus, kiek tiksliai išgėrė jis nepamena, tačiau buvo abu stipriai išgėrę. R. R. paprašė, kad jis palydėtų jį iki R. B., kuri gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), tikslaus namo numerio nežino. Jiems nuėjus prie R. B. namų, stovėjo prie jos namo tvoros, gėrė degtinę. R. paskambino jai mobiliuoju telefonu, kad ji išeitų į kiemą. Po kelių minučių R. B. kartu su E. P. atėjo prie R. namų, kaip suprato jos atėjo iš E. namų. Buvo stipriai išgėręs, todėl nelabai viską prisimena. Joms atėjus, jis kalbėjosi su E., o R. kažką kalbėjosi su R.. Girdėjo kaip R. R., būdamas visiškai girtas, koliojo necenzūriniais žodžiais R. B., kokius žodžius jai pasakė jis tikrai neprisimena dabar tiksliai, tačiau vadino kūrva, žiurke ir panašiais žodžiais. Taip pat pradėjo sakyti jai, kad užmuš Ramintą, dėl ko jis taip ant jos rėkė, jis tiksliai nežino, bet tikriausiai iš pavydo, jis girtas dažnai konfliktuoja su R. B.. Taip berėkdamas ant jos, sugriebė ją už pečių ir stūmė į šalia buvusią tvorą. Jis tai pamatęs, iškart pribėgo prie jo ir bandė jį atitraukti nuo jos, stovėjo tarp jų, bandė jį nuraminti, tačiau R. R. toliau rėkė ant jos visokiais žodžiais. Kelis kartus dar vis bandė agresyviai nusiteikęs eiti link R., tačiau jis jo neprileido prie jos. Bandė savavališkai patekti į R. B. namus, norėdamas pamatyti vaiką, tačiau R. tėvas A. B. atidaręs duris griežtai pasakė, kad jis į vidų išgėręs neįeis, o R. R. toliau kartojo, kad vis tiek įeis, tačiau į vidų jo nieks neįleido. Po to A. išėjo į lauką, R. R. pradėjo kolioti R. tėvą A., o pastarasis jam nieko blogo nesakė. Agresyviai nusiteikęs R. R., būdamas visiškai girtas, nusiėminėdamas drabužius pradėjo sakyti A. B., kad tuoj ir jį sumuš, kad trenks jam, jei jis taip nori. Tačiau A. B. nenorėdamas didesnių konfliktų jam į tai nieko neatsakė ir pasakė, kad jis važiuotų iš čia. R. R. ir toliau konfliktavo, rėkavo ant R. tėvo. Jis kartu su E. ir R. stovėjo toliau, kalbėjosi su E.. Kelis kartus A. dar pakartojo, kad R. važiuotų iš čia, ir jis tuomet R. R. pasiėmęs į parankę išvedė, vengdamas didesnių konfliktų. Kad R. R. būdamas neblaivus yra agresyvus žino jau iš ankščiau, būtent to konflikto metu su R. B., jis jai grasino, kad užmuš ir stipriai stūmė ją į šalia buvusią tvorą, visa tai matė ir yra to liudininkas. Smulkiau visko papasakoti negali, kadangi buvo išgėrę. Jiems einant link parduotuvės, prisėdo prie laiptelių, esančių Kadagių slėnio gatvėje, toliau vartojo alkoholį, R. R. pamatęs policijos pareigūnų automobilį pradėjo bėgti, o jis nuėjo gatve, pamatęs, kad R. R. sulaiko policijos pareigūnai, jis nuėjo namo.
Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino teisiamajame posėdyje, bet nepamena, ar R. R. sakė R., jog ją užmuš. R. R. sugriebęs R. B. už pečių stūmė ją į tvorą, bet tiksliai neatsimena, kokiu būdu ją pastūmė. R. R. vis bandė eiti prie jos, bet jis neprileido, tikrai buvo reali grėsmė R.. R. R. buvo tuo metu stipriai išgėręs ir R. R. būna neprognozuojamas. R. R. tuo metu rankose daiktų neturėjo, bet aplinkui buvo akmenų, pagalių, galėjo kuo nors pasinaudoti.
Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą R. B. nurodė, kad R. R. ją puolė kieme, pagriebęs už drabužių tampė, stumdė, sukėlė fizinį skausmą, kelis kartus bandė suduoti, bet jai pavyko apsiginti, pasitraukti, jai grasino susidorojimu (1 t., b. l 2-5).
Daiktų, dokumentų pateikimo 2015-04-17 protokole užfiksuota, kad A. B. tyrimui pateikė CD su filmuota vaizdo medžiaga apie 2015-03-27 įvykusį konfliktą (1 t., b. l. 15, 16), kurios apžiūra, požymiai fiksuoti 2015-04-20 apžiūros protokole (1 t., b. l. 17-18), kuri po apžiūros pridėta prie bylos.
Filmuotos vaizdo medžiagos apžiūros protokole užfiksuota, kad N. M., atsistojęs per vidurį tarp R. R. ir R. B., bando nustumti R. R., kad nelįstų prie R. B.. E. P. stovi toliau prie tvoros, į konfliktą nesikiša. R. R. vis bando prieiti prie R. B., tačiau N. M. jam neleidžia, ir toliau stovi tarp jų. R. R. einant link R. B., pastaroji stumia jį nuo savęs ranka ir vieną kartą įspiria jam į tarpkojį. N. M. vėl atsistoja tarp jų ir nustumia R. R. nuo R. B.. Nukentėjusioji antrą kartą bando įspirti R. R. į tarpkojį, tačiau nepataiko. Kelias sekundes vaikinai kalbasi, abi merginos taip pat stovi toliau, maždaug 3 metrų atstumu nuo vaikinų. N. M. nusiveda R. R. toliau, jam paduoda striukę, apsirengia, per atstumą vis kalbasi su R. B.. Po to, R. R. sparčiu žingsniu eina link A. B., kuris filmuoja. Vėliau, R. R. nueina nuo filmuoto namo lauko durų ir grįžta prie R. B., E. P. ir N. M., su jais bendrauja, kalbasi. Po to R. R. nueina prie tvoros, kur ant žemės padėti jo daiktai, pasiėmė degtinės butelį, atsigėręs iš butelio ir paėmęs sulčių pakelį, grįžo prie minėtų asmenų, butelį degtinės ir sulčių pakelį padėjo ant žemės. Visi toliau bendrauja, kalbasi. N. M. prieina prie ant žemės pastatyto butelio, pritupia ir taip pat geria degtinę iš butelio. Visi toliau stovėdami prie tvoros bendrauja. A. B. išeina iš patalpos į lauką ir prieina prie R. B. ir kitų, prie tvoros, kalbasi su R. R., vaizdas juda, nieko konkretaus nesimato. R. R. nusiima striukę ir numeta ją ant žemės, praeina abi merginos, nes joms suskamba mobilaus ryšio telefonas. R. R. pasiima nuo žemės savo striukę ir toliau kalbasi su A. B.. R. R. bando apsivilkti striukę, svirduliuoja, sunkiai stovi ant kojų, agresyviai nusiteikęs, vartodamas necenzūrinius žodžius eina link A. B., vėl numeta savo striukę ant žemės. Vaizdas baigiasi.
Garso įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad pokalbis vyksta tarp A. B. ir R. R., pradžioje dėl vaiko tėvystės pripažinimo. R. R. kalba nesuprantama, nerišli. Girdisi žodžiai: „pochui, karoče“. Vėliau A. B. prašo R. R. važiuoti iš jo namų: „<...> važiuok namo ir viskas. Davai eini namo, nes matai šoksi muštis, tai paskui bus problemų. Davai skirstotės, ir šnapsą viską nešatės, nes bus čia problemų.“ R. R. kelis kartus pasako: „<...> nachui išjungsiu“, kalba nerišli, nesuprantama (1 t., b. l. 19-20).
Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 1349 nustatyta, kad 2015-03-27 21:16:43 val. R. R. buvo nustatytas 2,21 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 123).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas
Teismas, vadovaudamasis BPK 256 str., R. R. veiką iš BK 140 str. 2 d. kvalifikuoja į BK 140 str. 1 d., apie šią galimybę teismas informavo teisiamojo posėdžio metu.
Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis kilusio žodinio konflikto su savo dukters motina R. B. metu tyčia smurtavo jos atžvilgiu ir sugriebęs abejomis rankomis ją už pečių stūmė į tvorą. Tai, kad R. R. veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad prieš R. B. smurtavo tam, kad ši jam leistų pasimatyti su jų dukra, su kuria jam būnant neblaiviam neleido, kas rodo, kad smurtas buvo naudojamas turint tikslą bent sukelti fizinį skausmą, dėl kurio ji leistų pasimatyti su dukra. Jokios kitos dingsties smurtui pagal nustatytas aplinkybes nebuvo. N. R. B. patvirtino, jog jai atnešus R. R. jo pasą ir jai neleidus jam būnant neblaiviam pasimatyti su dukra, jis bandė jai suduoti, paėmęs už pečių pastūmė į tvorą, ji pajuto fizinį skausmą, liko ant pečių raudona dėmė. Šalia stovėjęs N. M., atsistojęs tarp jų, ją apgynė. Jai bendraujant su drauge E. P. R. R. vėl pradėjo prie jos lįsti, tuomet ji gynėsi – įspyrė jam į tarpkojį, koją. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neigė R. B. stumdęs, nebuvo prie jos prisilietęs, tačiau ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vykusio konflikto metu buvo stipriai neblaivus, todėl mažai ką prisimena, kad būtų stūmęs ją į tvorą, neprisimena, tačiau negali neigti, kad susinervavęs po R. B. žodžių apie jį, to nepadarė (1 t., b. l. 119). Šią aplinkybę patvirtina vaizdo įrašo medžiaga, atstovo pagal įstatymą A. B., liudytojų N. M. ir E. P. parodymai. Dėl to kvietė policijos pareigūnus, kad šie apramintų R. R., kuris buvo stipriai neblaivus ir agresyviai nusiteikęs. Tai rodo, kad kaltinamasis buvo aiškiai neigiamai tuo momentu nusistatęs prieš R. B. ir stumdamas ją į tvorą turėjo aiškų tikslą ją sužaloti ar bent jau sukelti fizinį skausmą, kas ir yra nustatyta nukentėjusiajai (sukeltas fizinis skausmas). Veikos pobūdis, kaltinamojo elgesys veikos padarymo metu rodo, kad jis suprato savo veikos pavojingumą, dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių savo veiksmais siekė. Pažymėtina, kad veikos kvalifikacijai iš viso reikšmės neturi tai, kokiu būdu kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją, svarbu yra tai, kad smurtiniais veiksmais yra nustatytos pasekmės – nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas.
Taigi, konstatuotina, kad kaltinamasis sugriebęs abejomis rankomis R. B. už pečių stūmė į tvorą, sukeldamas jai fizinį skausmą, kas yra nusikaltimą, už kurį baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 140 straipsnyje.
R. R. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti neteisingai, kadangi kaip numatyta baudžiamajame įstatyme, pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimąjį giminaitį ar šeimos narį.
BPK 38 straipsnyje nurodyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai.
BK 248 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Kaip matyti iš šių teisės normų, įstatymų leidėjas yra numatęs baigtinį sąrašą, kas yra nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai ir artimieji giminaičiai. K. R. R. buvo pareikštas dėl šeimos nariui – buvusiai sugyventinei R. B. sukelto fizinio skausmo. Nagrinėjamu atveju tiek iš kaltinamojo, tiek ir iš nukentėjusiosios parodymų nustatyta, jog jie nebuvo sugyventiniai, iki įvykio apie mėnesį laiko kartu negyveno, tik kartais susitikdavo, bendro ūkio nevedė. Kadangi pagal baudžiamąjį ir baudžiamojo proceso įstatymą buvę sugyventiniai (asmenys bendrai gyvenę neįregistravus santuokos) nėra laikomi nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariais, R. R. veika ikiteisminio tyrimo metu neteisingai buvo kvalifikuojama pagal BK 140 str. 2 d. Byloje ištirtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog R. R. veiksmai sukėlus R. B. fizinį skausmą, atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d.
BPK 407 str. numatyta, jog BK 140 str. 1 d. priskiriama privataus kaltinimo bylų kategorijai, o pagal BPK 416 str. nuostatas, nukentėjusysis turi teisę iki pat baigiamųjų kalbų pabaigos susitaikyti su kaltinamuoju arba atsisakyti kaltinimo. Šiuo atveju nukentėjusioji R. B. teisiamajame posėdyje patvirtino suprantanti savo šią teisę, tačiau susitaikyti su R. R. nesutiko.
R. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015-03-27, apie 18 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino R. B., stumdamas ją į tvorą, užsimojęs ranka, sakydamas, kad užmuš ją, kas suteikė pakankamą pagrindo manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo R. R. veiksmai buvo kvalifikuoti ir pagal BK 145 str. 1 d., tai yra grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą. Teismo vertinimu ši veika inkriminuota nepagrįstai ir dėl šios nusikalstamos veikos kaltinamasis išteisintinas. BK 145 str. 1 d. nustatyta atsakomybė asmeniui, kuris grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Atsakomybei pagal BK 145 str. 1 d. būtina sąlyga – grasinimų realumas, o vertinant grasinimų realumą būtina atsižvelgti į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama. Tačiau vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo sudėčiai visai nebūtina sureikšminti kaltininko ketinimų juos realiai įgyvendinti, pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010). Kaltininko tiesioginę tyčią apibūdina tai, kad jis supranta, jog kelia mirties ar sunkaus sveikatos sutrikdymo baimę ir nori taip elgtis.
Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji R. B. viso baudžiamojo proceso metu tvirtino, kad įvykio dieną atvykęs neblaivus jos dukters tėvas R. R. ne tik bandė jai suduoti ir stūmė į tvorą, tačiau ją išvadino visokiais necenzūriniais žodžiais, grasino nužudyti, o tokius jos parodymus patvirtina tik liudytojo N. M. parodymai. Jai grasinimai atrodė realūs, nes kaltinamasis prieš ją smurtavo ne pirmą kartą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neneigė, jog pas R. B. atvyko stipriai neblaivus, galėjo pasakyti kažkokių negražių žodžių, bet savo žodžiais išgąsdinti nenorėjo (1 t., b. l. 119). Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą teismas sprendžia, kad aplinkybės, kuriomis veikė kaltinamasis R. R., smurto panaudojimas prieš nukentėjusiąją dėl neleidimo pasimatyti su dukra, tai rodo, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo kilusi konfliktinė situacija. Tikėtina, jog tokiu metu, kaltinamajam būnant stipriai neblaiviam yra išsakoma vienas kito atžvilgiu įvairūs nemandagūs ir grasinantys žodžiai, tačiau spręstina kaip supranta nukentėjusysis grasinimo realumą. Vien tokių grasinamų žodžių išsakymas automatiškai nerodo, kad buvo padaryta BK 145 str. str. 1 d. numatyta nusikalstama veika. N. R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis ją išvadino visokiais necenzūriniais žodžiais, kad nužudys, atvažiuos vieną dieną ir susprogdins jos namus, įmes bombą ar kažką tokio panašaus, ir tai ne pirmą kartą buvo toks pasakymas, tačiau ji nurodė ir tai, jog jis rankose nieko neturėjo, nei pagalio, nei peilio, nei jokio sprogstamo daikto, anksčiau jis nieko nėra padaręs, tik grasinęs. A. B. būdamas namuose telefonu filmavo kaip įrodymą, nes situacija nebuvo tokia, kad jam reiktų kištis. Pasak jo grasinimai dukrai galėjo būti, kai jis įsikišo, liepė dukrai eiti į kambarį, bet žodžių neatsimena, buvo kažkokie trumpi pasakymai dukrai. Taip pat įvykio vietoje buvusi liudytoja E. P. negalėjo tiksliai visų žodžių atkartoti išsakytų R. R. R., tačiau buvo daug negražių žodžių. L. N. M., kuris įvykio metu taip pat buvo stipriai neblaivus, nurodė, kad girdėjo kaip R. R., būdamas visiškai girtas, koliojo necenzūriniais žodžiais R. B., kokius žodžius jai pasakė jis tikrai neprisimena dabar tiksliai, tačiau vadino „kūrva“, „žiūrke“ ir panašiais žodžiais. Būtent konflikto metu su R. B., kaltinamasis jai grasino, kad užmuš ir stipriai stūmė ją į šalia buvusią tvorą, smulkiau visko papasakoti negali, kadangi buvo išgėręs. Iš vaizdo įrašo fiksuotos informacijos matyti, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyko konfliktas, apsistumdymas, nukentėjusi gindamasi spyrė kaltinamajam į tarpkojį, koją, juos skyrė liudytojas N. M.. Išėjus iš namų A. B., tarp jo ir kaltinamojo vyko pokalbis. Nukentėjusioji nuėjo toliau, tačiau į namus nėjo, bendravo su drauge E. P. ir N. M.. Iš garso įrašo fiksuotos informacijos matyti, jog pokalbis vyko dėl vaiko tėvystės pripažinimo, girdisi žodžiai: „pochui, karoče“. Vėliau A. B. prašo R. R. važiuoti iš jo namų: „<...> važiuok namo ir viskas. Davai eini namo, nes matai šoksi muštis, tai paskui bus problemų. Davai skirstotės, ir šnapsą viską nešatės, nes bus čia problemų“ ir tai kartoja kelis kartus. R. R. kelis kartus pasako: „<...> nachui išjungsiu“, kalba nerišli, nesuprantama. Tai reiškia, jog konflikto metu visos šios aplinkybės negalėjo suteikti nukentėjusiajai pagrindo manyti, kad grasinimai nužudyti yra realūs, kadangi įvykio metu niekas (išskyrus N. M.) negirdėjo žodžių užmuš, tik visi liudytojai nurodė, jog kaltinamasis vartojo įvairius necenzūrinius žodžius.
Neabejotina, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo periodiškai kyla konfliktai dėl jų turimo bendro vaiko priežiūros, jo lankymo, kaltinamajam atvykstant neblaiviam, kurių metu R. R. galimai išsako įvairius nemandagius žodžius, tačiau niekada nėra ėmęsis realių veiksmų, iš kurių būtų galima vienareikšmiai tvirtinti, jog jis realiai ketina realizuoti savo grasinimą nužudyti. Konfliktuojantys proceso dalyviai dažnai išsako vieni kitiems itin nemalonius ir grėsmingus žodžius, bet tai nereiškia, jog šie grėsmingi ketinimai bus įvykdyti ir jų reikia bijoti. Aptariamu atveju R. R. atlikti smurtiniai veiksmai – pagriebus nukentėjusiajai už pečių ir pastūmimas į tvorą, po ko ji nėjo namo, nors ir liepiama tėvo, toliau bendravo su savo drauge E. P., N. M. bei pačiu R. R., leidžia spręsti, kad įvykio metu R. R. pavartotas smurtas prieš nukentėjusiąją nekėlė jai tokios grėsmės, kad išties būtų pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas buvo realus ir jo išties reikėjo bijoti. Taigi, kilus pagrįstoms abejonėms ir negalint pašalinti jų kitais objektyviais įrodymais, teismas daro išvadą, kad nėra nusikaltimo numatyto BK 145 str. sudėties požymių, todėl kaltinamasis dėl šios veikos išteisintinas BPK 303 str. 5 d. 1 p. numatytais pagrindais.
Dėl bausmės
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
K. R. R. pagal bylos medžiagą, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis teistas du kartus, ne vieną kartą baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 43-49, 50-53); Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus stacionare gydėsi 2 kartus, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė. Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, ribinis tipas, VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare gydėsi nuo alkoholio vartojimo. 2015-04-13 Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) R. R. skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (1 t., b. l. 31, 33, 37, 38, 42), dirba (1 t., b. l. 128).
K. R. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis R. R. padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas tyčinis, sukėlė nusikalstamas pasekmes, sužalojo savo buvusią draugę R. B., su kuria turi bendrą vaiką, sukėlė jai fizinį skausmą; 2012-06-19 Kauno miesto apylinkės teismo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d., vadovaujantis BK 38 str.; šiame nuosprendyje konstatuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas vieną kartą, po nagrinėjamos veikos padarymo, buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Kauno apylinkės teismo 2015-08-07 nuosprendžiu už apysunkio nusikaltimo padarymą (BK 178 str. 2 d.), 2015-10-21 bausmę atlikęs; jo atžvilgiu Kauno apylinkės teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla Nr. 1-2141-966/2015 pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 4 d., todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis yra linkęs nepaisyti įstatymų, nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės normas, linkęs daryti tyčinius nusikaltimus ir nesistengia pasitaisyti, švelnesnės bausmės įtakos jo elgesiui neturi, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam nusikaltimo sankcijoje numatytą griežtesnę bausmę – areštą (BK 49 str.). Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirbantis, nukentėjusioji jam jokių pretenzijų nereiškia, augina kartu su nukentėjusiąja mažametę dukrą, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei numatytas arešto bausmės vidurkis.
K. R. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 126, 127), paliktina iki bus pradėtas vykdyti nuosprendis. R. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-03-27 19.40 val. iki 2015-03-29 15.45 val. (dvi paras) (1 t., b. l. 120, 124), vadovaujantis BK 66 str., įskaitytinas į bausmės laiką.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2015-10-08 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-3870 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 57,90 Eur (2 t., b. l. 26). Šią sumą prašoma priteisti.
BPK 106 str. 1 d. numato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2015-09-24 nutartimi (2 t., b. l. 10) BPK 51 str. 1 d. 7 p. pagrindu R. R. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas (2 t., b. l. 13). Taigi, šioje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Esant šioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu atlikinėjo arešto bausmę, nors ir turintis darbą, tačiau neturi turto, t. y. galimai atitinka reikalavimus dėl turtinės padėties, kuriems esant teisinė pagalba galėtų būti teikiama nemokamai, išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš kaltinamojo nepriteistinos.
Dėl daiktinių įrodymų
Daiktas, turintis reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 kompaktinis diskas su filmuota medžiaga, saugoma byloje (1 t., b. l. 16), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. ir skirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę, atliekamą areštinėje.
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-03-27 19.40 val. iki 2015-03-29 15.45 val. (dvi paras).
R. R. pagal BK 145 str. 1 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus probacijos vykdymą – panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš R. R. nepriteisti.
Daiktinį įrodymą, nuosprendžiui įsiteisėjus: kompaktinį diską su filmuota medžiaga, saugomą byloje, palikti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.