Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas J.Furmanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-459-401/2008

Teisėjas J.Bučmienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.

2008 m. rugpjūčio 28 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Furmanavičiaus, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorui Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Violetai Naujokienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. R. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2008-05-30 nuosprendžio, kuriuo J. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, iš dalies sudedant, subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2006-11-30 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Iš J. R. Valstybinei ligonių kasai priteista 3517 Lt (trys tūkstančiai penki šimtai septyniolika litų) gydymo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. nuteistas pagal LR BK 135 str. 1 d., už tai, kad 2007 m. sausio 14 d., apie 01.45 val., kelio Jonava-Kaunas kelkraštyje, ties įvažiavimo keliu į sodų bendriją „Pušaitė“, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesusitarimų su T. Ž. metu, tyčia metaliniu strypu sudavė T. Ž. keturis smūgius į dešinę koją, padarydamas nukentėjusiajam T. Ž. atvirą dešinio blauzdikaulio skeveldrinį lūžimą, šeivikaulio lūžimą, ir tuo sunkai sutrikdė nukentėjusiojo T. Ž. sveikatą.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, ir prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo J. R. padarytą nusikalstamą veiką, bausmę paskyrė laikydamasis bausmių skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis J. R. iš esmės neginčija savo kaltės dėl šio nusikaltimo padarymo, skunde nurodydamas, kad metaliniu strypu nukentėjusiajam sudavė tris kartus, vieną kartą jam stovint ir du smūgius nukritus. Apeliaciniu skundu nesutinka tik su nusikalstamos veikos kvalifikavimu, atskiromis jos padarymo aplinkybėmis, bausmės dydžiu, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

LR BK 135 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kuris sužalojo žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs buvo sunkiai suluošintas. Sunkus sveikatos sutrikdymas padaromas tyčia (be tyčios atimti gyvybę) pažeidžiant nukentėjusiojo kūno audinius, organus ar jų fiziologines funkcijas. Sužalojimas yra baigtas nusikaltimas, kai atsiranda pasekmės – žala nukentėjusiojo sveikatai. Žala sveikatai turi pasireikšti kūno audinių, organų ar jų funkcijų sutrikimu. Šio nusikaltimo (LR BK 135 str. 1 d.) straipsnio dispozicijoje nenurodytas veiką kvalifikuojantis požymis – staigus didelis susijaudinimas dėl neteisėto ar įžeidžiančio nukentėjusiojo asmens poelgio, kas ją darytų mažiau pavojingą. Sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus numatytas LR BK 136 str., yra tada, kai asmuo sunkiai sužalojo žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio. Privalomas LR BK 136 str. dispozicijos požymis - staigus ir didelis susijaudinimas turi įvykti iškart po neteisėto ar itin įžeidžiančio nukentėjusio asmens poelgio. Toks staigus ir didelis susijaudinimas – tai fiziologinio afekto būsena, kai emocinis stresas stabdo intelektinę veiklą, smarkiai susilpnėja asmens gebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, tvardytis, tačiau nepraranda gebėjimo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, išlieka pakaltinamas. Didesnis laiko tarpas tarp veiksmų, sukėlusių didelį susijaudinimą ir sveikatos sutrikdymo pašalina galimybę taikyti LR BK 136 str. Vertinant staigų didelį susijaudinimą atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes. Pabrėžtina, kad šį susijaudinimą turi sukelti tik neteisėtas ar įžeidžiantis nukentėjusiojo asmens poelgis. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais motyvais dėl veikos kvalifikavimo. Netgi ir pripažinus tą faktą, jog buvo išdaužytas lango stiklas, kaip nurodo apeliantas, nors nenustatyta kitų tai patvirtinančių duomenų, byloje nėra jokių įrodymų, jog tai padarė būtent nukentėjusysis T. Ž. ar kiti kartu su juo buvę asmenys. Šios aplinkybės netvirtina nei pats nuteistasis, nei kartu su juo gyvenanti liudytoja V. G., kurie parodė, jog nematė kas išdaužė lango stiklą. Tai, jog buvo pranešta policijai apie lango stiklo išdaužymą, kaip teigia apeliantas, taip pat nepatvirtinta, nes iš Jonavos rajono policijos komisariato rašto nustatyta, kad šiame komisariate informacijos apie išdaužtą langą neužfiksuota (t. 2, b. l. 14). Šiuo atveju savo pyktį ir kerštą nuteistasis nukreipė į pirmą jam pasitaikiusį asmenį-nukentėjusįjį T. Ž., kuriam metaliniu strypu sudavė per kojas ir tokiu būdu sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, nesant staigaus didelio susijaudinimo, kurį galėjo išprovokuoti nukentėjusysis.

Byloje paties nuteistojo J. R. ir liudytojos V. G. parodymais nustatyta, kad nuteistasis J. R. išdužus lango stiklui, spėjo V. G. paaiškinti, kad išdaužtas langas, apsirengė, apsiavė batus, pasiėmė metalinį strypą, išbėgo iš namų ir nusivijo keliu einančius tris žmones. Tai patvirtina, apylinkės teismo išvadą, kad J. R. iš anksto tyčia pasiėmė strypą, turėdamas laiko apgalvoti, o ne vedamas didelio ir staigaus susijaudinimo dėl byloje nenustatytų nukentėjusiojo neteisėtų ar įžeidžiančių veiksmų.

Be to, J. R. apeliaciniame skunde aiškindamas įvykio aplinkybes pats prieštarauja staigaus ir didelio susijaudinimo buvimo galimybei. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad išgirdus, jog išdužo stiklas, jis atsidarė langinę, pamatė trijų žmonių siluetus, apsiavė batus, pasiėmė metalinį strypą ir išbėgo tamsoje į lauką, bėgo apie 60 metrų paskui pastebėtus žmones, juos vydamasis, tai neabejotinai paneigia didelio ir staigaus susijaudinimo buvimo faktą. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad tarp išdaužto lango, ko pasėkoje nuteistasis galėjo susijaudinti ir nukentėjusiojo sužalojimo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį nuteistojo susijaudinimas turėjo žymiai sumažėti, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad nukentėjusiojo T. Ž. sužalojimo metu nuteistasis buvo labai susijaudinęs.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad J. R. namo lango stiklą išdaužė būtent nukentėjusysis T. Ž., todėl daro išvadą, kad nukentėjusysis neatliko jokių neteisėtų ar įžeidžiančių veiksmų, dėl kurių nuteistasis galėjo labai susijaudinti, ir nėra jokio pagrindo jo veiką kvalifikuoti pagal LR BK 136 str., šis apelianto prašymas visiškai nepagrįstas, atmestinas.

Nuteistasis J. R. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 5 d.), už kurio padarymą numatyta bausmė - laisvės atėmimas iki dešimties metų. Apeliantas nusikalto septintą kartą, paskutinį kartą teistas už apysunkį smurtinį nusikaltimą, nusikalto teistumui neišnykus. Pirmos instancijos teismas bausmę paskyrė vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcija ir LR BK bendrosios dalies normų nuostatomis. Kaip to reikalauja LR BK 61 straipsnio 2 dalis, teismas įvertino LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, vadovavosi LR BK 27 str. 1 d. ir 56 str. 1 d. nuostatomis, numatančiomis, kad asmuo jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumui neišnykus, vėl padaręs tyčinį nusikaltimą yra recidyvistas, kuriam už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai paskyrė įstatymo sankcijoje numatytą bausmę-terminuotą laisvės atėmimą, dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja, jog nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga. Pirmosios instancijos teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad J. R. prisipažino padaręs nusikaltimą, kad jis serga infiltracine plaučių tuberkulioze ir į tai atsižvelgė skirdamas bausmę. Kolegija pažymi, kad nuteistasis J. R. šį nusikaltimą padarė bausmės atidėjimo laikotarpiu už smurtinį nusikaltimą, ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė be realaus jos atlikimo nepakeitė J. R. elgsenos teigiama linkme, jis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis vėl padarė smurtinį nusikaltimą. Taipogi teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, tai kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs išvardintų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas už padarytą nusikaltimą pagal LR BK 135 str. 1 d. skyrė 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra žymiai mažesnė nei nurodyto straipsnio sankcijos numatytos bausmės vidurkis ir mažinti ją dar labiau nėra pagrindo.

Nuteistajam J. R. galutinės, subendrintos 4 (ketverių) metų 3 (trejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dydį apsprendė tai, kad vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės buvo pridėta tik maža dalis 2007-11-30 nuosprendžiu jam paskirtos bausmės - 3 (trys) mėnesiai.

Nuteistojo J. R. prašymas dėl balandžio ir gegužės mėnesių įskaitymo į bausmės laiką atmestinas. Laikotarpiu nuo 2007-10-24 iki 2008-03-24 J. R. buvo paskirta kardomoji priemonė -suėmimas, todėl vadovaujantis LR BK 66 str. šis laikotarpis įskaitytas į bausmės laiką. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas J. R. baigėsi 2008-03-24 dieną ir iki 2008-05-30 nuosprendžio priėmimo atlikinėjo bausmę, paskirtą 2006-11-30 nuosprendžiu, kadangi 2007-11-28 nutartimi (t. 1, b. l. 181-182) buvo pasiųstas atlikti nurodytu nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo subendrintos vadovaujantis LR BK 64 str., todėl nėra pagrindo į subendrintos galutinės bausmės laiką įskaityti laiką, atliktą pagal ankstesnį 2006-11-30 nuosprendį, nuo 2008-03-24 iki nuosprendžio šioje byloje priėmimo.

Įvertinusi visas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistajam paskirta bausmė atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį bei teisingumo principo nuostatas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

nuteistojo J. R. apeliacinį skundą atmesti.