- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-02
- Bylos Nr.
- 2S-113-464/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijos, LR Sveikatos apsaugos ministerijos, Vilniaus apskrities viršininkui, Sveikatos apsaugos ministerijai
- Ieškovas
- VšĮ „Sapiegos ligoninė“
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centras, VšĮ Vilniaus universitetinei
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir LR Sveikatos apsaugos ministerijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo VšĮ „Sapiegos ligoninė“ ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininkui ir Sveikatos apsaugos ministerijai, dalyvaujant tretiesiems asmenims VĮ Registrų centras, VšĮ Vilniaus universitetinei Antakalnio ligoninei bei Vilniaus m. savivaldybei, dėl administracinių aktų, susijusių su sveikatos įstaigų restruktūrizavimu, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas VšĮ „Sapiegos ligoninė“ 2008-11-04 dieną kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad Sveikatos apsaugos ministro 2008-10-24 įsakymas Nr. V-1030 „Dėl LR Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. V-705 „Dėl Vilniaus apskrities sveikatos priežiūros įstaigų antrojo restruktūrizavimo etapo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ ir Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-29 įsakymas Nr. 2.3-13882-(50) „Dėl viešųjų įstaigų Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės ir Sapiegos ligoninės reorganizavimo sąlygų sudarymo“ prieštarauja LR Vyriausybės 2003-03-18 nutarimo 6.2. p., 22-24 p., bei juos panaikinti (b.l.1-5). Kartu ieškovas prašė teismo imtis laikinųjų apsaugos priemonių ir uždrausti atsakovams tęsti sveikatos priežiūros įstaigų (t.y. VšĮ „Sapiegos ligoninės“ ir Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės) restruktūrizavimą, kad nenukentėtų pacientams teikiamų paslaugų kokybė. Paslaugų kokybę pablogintų tai, jog nesustabdžius pradėto restruktūrizavimo ligoninė nebegalės savo nuožiūra samdyti naujų personalo darbuotojų, įsigyti reikiamų preparatų ir įrangos. Be viešojo intereso, taip pat aktuali grėsmė įvykdyti sprendimą, jeigu jis būtų priimtas ieškovo naudai.
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2008-11-06 nutartimi (b.l.32-33) ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino ir sustabdė ginčijamų įsakymų galiojimą iki tol, kol bus išnagrinėta civilinė byla bei įsiteisės joje galutinis sprendimas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog jei įsakymai dabar būtų įvykdyti, o vėliau pripažinti negaliojančiais ir panaikinti, būtų sunku įvykdyti juos atgal. Šį ieškovo prašymą teismas išnagrinėjo neinformavęs atsakovų.
Šalies argumentai
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atskiruoju skundu (b.l.34-37) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-11-06 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindė tuo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis nemotyvuota. Teismas nenurodė priežasčių, kodėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo atveju jo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas, ir pažeidė CPK 148 str. 1 d., nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė nepranešęs apie posėdį priešingai šaliai. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nepaisė ekonomiškumo bei proporcingumo principų. Skundžiama teismo nutartis varžo steigėjo valią siekti pagerinti pacientų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, optimizuoti pacientų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygas, didinti sveikatos priežiūros įstaigos veiklos efektyvumą, mažinti valdymo ir ūkio išlaidas, centralizuoti laboratorijų tinklą, sukurti vieningą diagnostinę bazę, kt.
Atsakovas LR Sveikatos apsaugos ministerija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-11-06 nutartį (b.l.44-47). Atskirąjį skundą argumentavo viešojo intereso pažeidimu. Reorganizavimu steigėjai siekia iš trijų gydymo įstaigų padaryti vieną naują – VšĮ Vilniaus apskrities Antakalnio ligoninę, pagerinant sveikatos priežiūros įstaigų veiklą bei pacientų aptarnavimo kokybę. Tuo tarpu įpusėjusio reorganizavimo proceso sustabdymas turės neigiamos įtakos modernizuoti gydymo įstaigas, įdiegti racionalią valdymo, darbo organizavimo sistemas, efektyviau panaudoti materialinius ir žmoniškuosius resursus.
Atsiliepimas
Ieškovas VšĮ „Sapiegos ligoninė“ atsiliepimu į atskiruosius skundus skundų nepripažino ir prašė Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-11-06 nutartį palikti galioti nepakeistą (b.l.57-58), nes prijungimo būdu reorganizuojamą VšĮ „Sapiegos ligoninė“ yra numatyta panaikinti kaip juridinį asmenį.
Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į atskiruosius skundus (b.l.59-61) skundus laikė nepagrįstais ir prašė Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-11-06 nutartį palikti galioti nepakeistą. Pažymėjo, kad, ieškovą prijungus prie VšĮ Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės, jo turtas atiteks ne VšĮ Vilniaus universitetinei Antakalnio ligoninei, o Vilniaus miesto savivaldybei (b.l.24).
Atsakovas LR Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimu į Vilniaus apskrities viršininko administracijos atskirąjį skundą (b.l.63-64) su skundu sutiko, prašydamas jį patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai netenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir/ ar teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymu nagrinėjamojoje byloje, skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nutarties panaikinti ar pakeisti remiantis atskirųjų skundų argumentais nėra teisinio pagrindo.
Vertinant galimą viešojo intereso pažeidimą pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai skiriasi pagal tai, kieno – byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo - iniciatyva jos taikomos (CPK 144 str. 1 d.-2 d.). Juridinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal CPK 144 str. 1 d. yra grėsmė, jog jų nesiėmus teismo sprendimo, jei ieškinys būtų patenkintas, įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Kitaip yra tuo atveju, kai laikinąsias apsaugos priemones nedispozityvių kategorijų bylose teismas taiko ex officio. Tada lemiamą vaidmenį atlieka viešasis interesas, į kurį orientuojasi teismas jį gindamas. Kadangi pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovo prašymu, su viešuoju interesu susiję motyvai neturi juridinės reikšmės, todėl atmestini.
Kolegija pažymi, kad absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas yra visiškas teismo motyvų nebuvimas, o iš esmės teisinga teismo nutartis negali būti panaikinta vien dėl to, kad motyvuojamoji jos dalis nepakankamai išsami, jeigu iš nutartyje nurodytų motyvų galima padaryti išvadą, kodėl teismas padarė nutartyje nurodytą išvadą ir priėmė sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimą (nutartį) CPK 329 str. 2 d. 4 p. pagrindu galima panaikinti, tik kai jame arba visai nėra motyvų, arba iš jame esančių argumentų negalima padaryti logiškos išvados, kodėl teismas taip nusprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 8 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-271/2000, 2000 m. gegužės 3 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-486/2000). Skundžiamos 2008-11-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad teisme inicijuojamas ginčas dėl atitinkamų institucijų įsakymų, susijusių su sveikatos įstaigų restruktūrizavimu, teisėtumo, todėl siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą ir taikomos ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Iš šio pirmosios instancijos teismo argumento yra aišku, kodėl teismas nusprendė laikinai apriboti minėtų įsakymų galiojimą, o drauge ir jų vykdymą iki teismas išspręs kilusį ginčą. Pagal CPK 328 str. nuostatas, iš esmės teisėta ir pagrįsta teismo nutartis negali būti panaikinama vien formaliais pagrindais ir nagrinėjamu atveju nėra priežasčių konstatuoti absoliutaus pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindo.
Antra vertus, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, įžvelgia potencialią riziką įvykdyti būsimą teismo sprendimą, jeigu jis būtų priimtas ieškovo naudai (CPK 144 str. 1 d.). Pavojus dėl sprendimo pripažinti teisės aktus, pagal kuriuos vyksta reorganizavimas, neteisėtais neįvykdymo pasireiškia tuo, jog ginčo aktų pagrindu reorganizavus ieškovą jis nustotų būti teisės subjektu (CPK 2.95 str. 1 d). Jei ieškovo reorganizavimas įvyktų anksčiau, nei įsiteisėtų galimai ieškovui palankus teismo sprendimas, bylą apskritai tektų nutraukti dar iki materialinio reikalavimo išnagrinėjimo iš esmės (CPK 293 str. 8 p.). Kitaip tariant, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovų priimtų įsakymų galiojimo atžvilgiu ieškovui yra svarbus, antraip kreipimasis į teismą dėl teisių gynybos prarastų prasmę.
Atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atskirojo skundo argumentas, jog klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstas neinformavus apie tai priešingos šalies, nesudaro prielaidų laikyti nutartį neteisėta. Vadovaujantis CPK 148 str. 1 d., spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi pranešti apie tai atsakovui (-ams), o šias priemones taikyti nepranešus atsakovui (-ams) galima tik išimtinais atvejais, kai kyla reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba jų taikymą padarys neįgyvendinamą (CPK 148 str. 1 d.). Teismas visais atvejais privalo motyvuoti išvadą, kodėl, jo nuomone, konkrečiu atveju reikia taikyti išimtį iš bendros taisyklės, neapsiribodamas vien pažodiniu teisės normų perkėlimu į procesinio dokumento turinį. Tačiau pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį dėl civilinio proceso normų pažeidimo galėtų būti konstatuotas tik tuo atveju, jeigu dėl tokio pažeidimo galėtų būti neteisingai išspręsta byla (šiuo atveju - laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas) (CPK 329 str. 1 d., 338 str.) Šioje situacijoje aplinkybė, kad teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių klausimo išsprendė atsakovui nepranešęs ir nutartyje to išsamiau nemotyvavo, neduoda pagrindo išvadai, jog dėl to klausimas buvo išspręstas neteisingai.
Be to, nepaisant nepranešimo atsakovams apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą, atsakovai turi galimybę būti išklausyti paduodami atskirąjį skundą (CPK 17 str., 42 str. 1 d., 334 str. 2 d. 1 p.), netaikant tokių apeliantų atžvilgiu apeliaciniam procesui būdingų apribojimų, išdėstytų CPK 306 str. 2 d. ir 314 str. Teise apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį apeliantai pasinaudojo, todėl kolegija daro išvadą, kad minėtas procesinio pobūdžio pažeidimas laikytinas formaliu ir nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį (CPK 328 str., 329 str. 1 d.).
Susiklosčius išvardintai padėčiai byloje, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai parinko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, rūšis, subjektus ir adekvačiai įvertino jų sukeliamas pasekmes, nepažeisdamas proporcingumo ar ekonomiškumo principų.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.