- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-10
- Bylos Nr.
- 2-798-356/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00510-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijolė Vitienė
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- K. A.
- Išvadą teikia
- Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovei R. L. - Savickienei ir jos atstovei advokatei D. B., atsakovui R. S., trečiajam asmeniui K. A., institucijos teikiančios išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei S. P., uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. - Savickienės ieškinį atsakovui R. S. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje K. A., institucija teikianti išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
Aprašomoji dalis
nustato:
Šalies argumentai
Ieškovė R. L. - Savickienė prašė pripažinti, kad atsakovas nėra M. L., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas ir iš M. L. gimimo įrašo Nr.68, sudaryto 2014-03-24 Utenos rajono CMS, išbraukti duomenis apie atsakovą, kaip tėvą.
Ieškovė nurodė ieškinyje, ji ir jos atstovė, prašydamos ieškinį tenkinti, paaiškino, kad nuo 2011 metų rugpjūčio, nors santuoka nebuvo nutraukta, tačiau su atsakovu nepalaikė jokių santykių, gyveno skyrium. Nuo 2012 m. spalio gyvena kartu su trečiuoju asmeniu, kuris ir yra biologinis vaiko tėvas. Registruojant vaiko gimimą, kaip vaiko tėvas nustatyta tvarka buvo nurodytas atsakovas, nes santuoka nebuvo nutraukta. Vaiką augina, išlaiko nuo jo gimimo ji, ieškovė, ir jos gyvenimo draugas, o atsakovas vaiku nesidomi, vaiko neišlaiko, nedalyvauja jo auklėjime, vaiko nepripažįsta kaip savo. Nuginčyti tėvystę kreipėsi nepraleidusi ieškinio senaties termino. DNR ekspertizę atlikti nėra tikslinga, nes nurodytus faktus atsakovas pripažįsta.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje K. A. nurodė atsiliepime į ieškinį bei paaiškino, kad jis save pripažįsta M. L. biologiniu tėvu, nes nuo 2012 m. spalio gyvena kartu su ieškove, abu augina sūnų. Mano, kad atlikti DNR ekspertizę nėra tikslinga, nes ieškovės nurodyti faktai yra teisingi, jis dėl vaiko tėvystės yra tikras, ketina tėvystę įteisinti. Prašė tenkinti ieškinį.
Atsakovas R. S. nurodė atsiliepime į ieškinį bei paaiškino, kad jis tikrai nėra ir negali būti M. L. biologinis tėvas, nes nuo 2011 m. rugpjūčio jokių santykių su ieškove nepalaikė, vaiko tėvas yra kitas asmuo, su kuriuo kartu ieškovė gyvena ir augina vaiką. Jis pats vaiko nepripažįsta kaip savo, vaiko neaugina ir neišlaiko. Mano, kad atlikti DNR ekspertizę nėra tikslinga, nes ieškovės nurodyti faktai yra teisingi. Prašė tenkinti ieškinį.
Institucijos teikiančios išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad ieškinys, įvertinus šalių ir trečiojo asmens paaiškinimus, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Tėvystės nuginčijimas neprieštarauja vaiko interesams, nes vaikas auga savo biologinių tėvų faktinėje šeimoje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
LR CK 3.140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, pagal kurią, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami LR CK 3.149 - 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka.
Kaip matyti iš šalių ir trečiojo asmens paaiškinimų, rašytinių įrodymų – M. L., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo akto įrašo nuorašo (14-15 b.l.) vaiko kilmė iš tėvo buvo nustatyta laikantis LR CK 3.140 str. numatytų reikalavimų ir vaiko tėvu, remiantis santuokos sudarymo įrašu, buvo įrašytas atsakovas. Šalių santuoka nėra nutraukta (5, 7 b.l.). Taigi šioje byloje yra nustatytas vaiko gimimo santuokoje faktas, su kuriuo siejama teisinė tėvystės prezumpcija.
LR CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad, siekdamos užtikrinti teisinį šeimos teisinių santykių tikrumą ir saugumą, valstybės pagrįstai taiko bendrąją prezumpciją, pagal kurią vedęs vyras yra laikomas sutuoktinės vaikų tėvu, o šios prezumpcijos paneigimas galimas tik esant rimtam pagrindui (pvz., Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95, ECHR 1999-VI).
LR CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Vaikas gimęs (duomenys neskelbtini), ieškovė į teismą kreipėsi 2014-04-09, t.y. nepraleidusi 1 metų ieškinio senaties termino (LR CK 3.152 str. 1d.).
Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Pagrindas tėvystei tiek nustatyti, tiek nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės, įrodančios ar paneigiančios giminystės ryšį, išvados) ir kitos LR CPK numatytos įrodymų priemonės, kurios gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę (LR CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Tėvystė taip pat yra ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra nustatoma, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo, įvertinant ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį.
Šioje byloje tarp šalių ginčo dėl to, kad atsakovas nėra biologinis M. L. tėvas, nekilo, kaip ir dėl to, kad vaikas auginamas ir išlaikomas nuo gimimo bendrai ieškovės ir trečiojo asmens K. A.. Atsakovas ir trečiasis asmuo pripažino ieškovės nurodytus faktus, kuriais grindžiamas reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo, nenustatyta, kad faktų pripažinimas būtų pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą, faktų pripažinimas atitinka bylos aplinkybes (LR CPK 187 str.1-2 dalys).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, šios bylos šalys negyvena kartu jau nuo 2011 metų rugpjūčio, o vaiko tėvai yra ieškovė ir K. A., kuris vaiką nuo gimimo augina ir išlaiko, o atsakovas nepripažįsta savęs M. L. tėvu, neauklėjo ir neugdė vaiko nuo gimimo, nedalyvauja kasdieniame jo gyvenime, tarp jų nėra užsimezgęs joks tarpusavio ryšys, atsakovas vaiko neišlaiko, savo gyvenime vaikas jo nepažįsta kaip tėvo. Tai leidžia padaryti išvadą, kad tėvystės nuginčijimas vaiko teisių nepažeis, vaikas neliks be tėvo ir be išlaikymo.
Šalių byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, nors ir nesant gauta mokslinių įrodymų (šalys teikti atsisakė), visumos analizė leidžia pagrįstai manyti ir nustatyti, kad duomenys apie tėvą R. S., esantys (duomenys neskelbtini)gimusio M. L. gimimo įraše, sudarytame 2014-03-24, Nr.68, neatitinka tikrovės. Byloje nustačius, kad atsakovas nėra ir negali būti biologinis vaiko – M. L. tėvas, t.y. esant tam pakankamam pagrindui (LR CPK 178 str.), ieškinys tenkintinas (LR CK 3.149 str.1d.), iš (duomenys neskelbtini) gimusio M. L. gimimo įrašo Nr. 68 duomenys apie tėvą R. S. išbrauktini.
Ieškovės, kuriai Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-03-28 sprendimu Nr. (1.2)-SP1-0757 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atstovė pateikė minėtos institucijos 2014-06-09 pažymą Nr.PP-879, kuri patvirtina, kad už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą šioje civilinėje byloje išlaidos yra 321 Lt.
Nors ieškinys tenkinamas, tačiau LR CPK 93 str. prasme atsakovas nėra pralaimėjusi šalis, todėl išlaidas už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, atsakovas padengti neprivalo (LR CPK 93 str., 96 str.).
Įsiteisėjus teismo sprendimui jo nuorašas nusiųstinas Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263-265 straipsniais, 268 str., 270 str., 399 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Iš Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje 2014-03-24 sudaryto gimimo įrašo Nr. 68 išbraukti duomenis apie M. L., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvą R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą nusiųsti Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.