Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-01-11 · Administracinė byla Nr. AS-36-143/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-11
Bylos Nr.
AS-36-143/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05493-2015-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Virginija Volskienė
Pareiškėjas
K. K.
Kategorijos
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS-36-143/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05493-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 63.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2016 m. sausio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. skundą dėl perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas K. K. (toliau – pareiškėjas) 2015 m. lapkričio 16 d. (išsiųsta iš Marijampolės pataisos namų) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas, kad teismo posėdžio metu jam būtų pritaikytos Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 2 dalis, 68 straipsnio 1 ir 2 dalys.

Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į teismą, nes daug kartų kreipėsi į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktorių, iš kurio sulaukdavo neigiamų atsakymų ir nurodymų kreiptis į apygardos administracinį teismą. Teigė, jog yra atskleidęs nusikaltimą, todėl jo gyvybei ir sveikatai gresia pavojus. Daug saugiau bausmę būtų atlikti Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą; nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p., 149 str.).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš esmės siekia, jog teismas perkeltų jį iš vienos pataisos įstaigos į kitą. Pažymėjo, jog, vadovaujantis ABTĮ 3 straipsniu, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 15 straipsnis detaliai reglamentuoja administracinių teismų kompetenciją ir apibrėžia ginčų kategorijas, kurias administraciniams teismams yra suteikti įgaliojimai spręsti, tačiau šiame straipsnyje asmenų perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą nenumatytas. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 4 dalį, teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Taigi sprendimą dėl nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą priima ne teismas, o Kalėjimų departamentas. Kadangi administraciniams teismams nėra suteikiami įgaliojimai perkelti asmenis iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą, pareiškėjo skundą teismas atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka. Išaiškino, kad pareiškėjas, siekdamas būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą, turi kreiptis į Kalėjimų departamento direktorių, o, šiam priėmus neigiamą sprendimą, tokį sprendimą pareiškėjas turi teisę skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad daug kartų kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių su prašymais pritaikyti paminėtus Bausmių vykdymo kodekso straipsnius, nes tiek jo sveikatai, tiek gyvybei gresia pavojus, atskleidus nusikaltimą. Yra gavęs grasinančius laiškus, kurių kopijas išsiuntė Kalėjimų departamento direktoriui, tačiau šis neįvertino gresiančio pavojaus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Iš bylos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas iš esmės siekia, jog teismas perkeltų jį iš vienos pataisos įstaigos į kitą, kad sprendimą dėl nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą priima ne teismas, o Kalėjimų departamentas, atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, išaiškinęs jo teisę kreiptis į Kalėjimų departamento direktorių.

Iš bylos taip pat matyti, kad pareiškėjas tiek skunde (b. l. 1–2), tiek atskirajame skunde (b. l. 9–10) nurodė, jog daug kartų kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių, iš kurio sulaukdavo neigiamų atsakymų ir nurodymų kreiptis į apygardos administracinį teismą. Pareiškėjas kartu su šiais procesiniais dokumentais nepateikė įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę (ABTĮ 24 str. 1 d., 130 str. 3 d., 148 str.).

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Vadovaujantis šia nuostata, iš esmės taip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimas gali būti skundžiamas teismui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti teisminės gynybos teisę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegijos vertinimu, reikėtų išsiaiškinti pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl jo kreipimųsi į Kalėjimų departamento direktorių šiai bylai aktualiu klausimu. Pareiškėjas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo galimybės įgyvendinti įstatymų suteikiamas procesines teises bei pareigas iš esmės yra apsunkintos. Teismas turėtų padėti pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises (ABTĮ 10 str.), išsireikalaudamas įrodymus iš Kalėjimų departamento, o, esant būtinybei, nustatyti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.) negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikintina, o skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 2 p., 148 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasDainius RaižysVirginija Volskienė