Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. M. ir M. B. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d., 265 str. 1 d. ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 265 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimu būdu ir A. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

M. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d., 265 str. 1 d. ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 265 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimu būdu ir M. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. M. ir M. B. priteista po 11,14 Lt proceso išlaidų, išmokėtų liudytojui kelionės išlaidoms.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. ir M. B. nuteisti už tai, kad 2009 metų pavasario - vasaros laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdami kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pasėjo, užaugino, išdžiovino ir tokiu būdu neteisėtai pagamino labai didelį kiekį - 5300,092 gramų kanapių ir jų dalių narkotinės medžiagos, kurią nuo pagaminimo momento neteisėtai laikė (duomenys neskelbtini) iki 2009 m. rugsėjo 2 d., 8 val. 30 min., kol narkotinė medžiaga buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų,

A. M. ir M. B. nuteisti ir už tai, kad nuo 2009 metų pavasario, tiksliai nenustatyto laiko iki 2009 m. rugsėjo 2 d., 8 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), veikdami kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pažeisdami nustatytą tvarką, augino didelį kiekį - 21 vienetą (masė išdžiovinus - 9615,50 gramų) kanapių augalų.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl nuosprendyje padarytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, dėl baudžiamojo įstatymo netinkamo pritaikymo.

Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas, jo kaltę grįsdamas liudytojos P. A. parodymais, taip pat pažeidė baudžiamojo proceso įstatymus. Anot apelianto, P. A. teisme atsisakė duoti parodymus prieš jį ir galimai prieš savo sūnų, todėl, esant tokioms aplinkybėms, teismas negalėjo grįsti apkaltinamojo nuosprendžio šios liudytojos parodymais. Nusprendus nuosprendyje remtis liudytojos P. A. parodymais, teismas galėjo remtis tik liudytojos ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, nes tik teisme ištirtais įrodymais galima grįsti nuosprendį. Tačiau, nežiūrint į tai, teismas nepagrįstai ignoravo liudytojos P. A. parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau rėmėsi teisme ištirtais jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kurių liudytoja teisme nepatvirtino ir dėl kurių pakeitimo teisme ji nebuvo apklausta. A. M. nuomone, vien tik liudytojos parodymų, duotų tyrėjams, perskaitymas teismo posėdyje, negali būti vertinamas tinkamu šių įrodymų ištyrimu teisme. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo kaltės negalėjo grįsti ir liudytojo V. A. parodymais, kadangi šis asmuo, pats vengdamas baudžiamosios atsakomybės, jį apkalbėjo, be to, V. A. parodymai buvo nenuoseklūs, prieštaringi, gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso nuostatas.

Nuteistasis skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. A. 2009 m. vasarą Jutiškių kaime, pas tėvus negyveno ir apie kanapes nieko nežinojo, o V. A. prisipažinimas, jog jis su pažįstamu augino kanapes yra priverstinis. Apelianto teigimu, liudytojų V. N. , G. A. , paties V. A. parodymai patvirtina, kad 2009 m. vasarą V. A. tikrai gyveno pas tėvus. Be to, iš fotolentelių (t. 1, b. l. 9 – 10) matosi, kad virdulys su kanapėmis buvo pastatytas V. A. miegamajame gana akivaizdžiai, virdulio negalima buvo nepastebėti, todėl darytina išvada, jog virdulį su kanapėmis galėjo laikyti ant spintos tik patalpos naudotojas, o ne koks nors retkarčiais užeinantis asmuo. Be to, šie duomenys ir visa įvykių seka patvirtina P. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad kanapes augino ir laistė nepažįstamas asmuo ir V. A. . Šios aplinkybės, anot M. B. , rodo, jog jam inkriminuoti nusikaltimai pagrįsti vienas kitam prieštaraujančiais duomenimis, spėliojimais, nei vienas asmuo nėra parodę, kaip jis kanapes sėjo, prižiūrėjo ir gamino narkotines medžiagas.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. M. ir M. B. apeliaciniai skundai atmetami.

Nuteistieji A. M. ir M. B. savo apeliaciniuose skunduose neigia padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, abu nuteistieji tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniuose skunduose tvirtina, kad nei abu kartu, nei kiekvienas atskirai kanapių neaugino, jų nedžiovino ir narkotinių medžiagų negamino, apie tai, kad pas A. M. senelius kaime, šiltnamyje buvo auginamos kanapės nei vienas iš jų nežinojo, nei vienam iš jų nepriklausė ir kratos metu surastos kanapės, nuteistųjų teigimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kanapes šiltnamyje augino ir jas džiovino V. A. , tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino tiek V. A. , tiek jo motinos P. A. parodymus bei kitus byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai juos pripažino kaltais pagaminus ir laikius labai didelį kiekį kanapių bei auginus didelį kiekį kanapių augalų.

Liudytojas V. A. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2009 m. pavasarį A. M. , M. B. ir vaikinas, vardu Andrius, jo tėvų sodyboje pastatė šiltnamį, kas jame buvo auginama jis nežinojo, kadangi tuo metu gyveno pas sugyventinę. Jis matydavo atvažiuojančius į kaimą A. M. , M. B. ir vaikiną, vardu Andrius, liepos mėnesį užėjęs į šiltnamį, matė augančius kanapių daigus, šiltnamyje buvo įrengta laistymo sistema. Rudenį pareigūnai tėvų namuose darė kratą, jis taip pat tuo metu buvo užėjęs pas tėvus, matė, kaip pareigūnai rado šiltnamyje augančias kanapes, kambaryje buvusiame virdulyje rado susuktų kanapių paketų, taip pat paklotas sudžiovintas kanapes. Liudytojas V. A. taip pat nurodė, jog 2009 m. rudenį A. M. ir M. B. prašė jo prisiimti kaltę, sakyti, kad rastos tėvų namuose kanapės yra jo, A. M. ir M. B. žadėjo jam padėti pinigais, kol jis atlikinės bausmę. Jis sutiko prisiimti kaltę, nes gailėjo A. M. , kadangi šis buvo jaunas, ką tik vedęs, turėjo mažą vaiką. Jis savo ranka parašė nuoširdų prisipažinimą, po savaitės jis buvo apklaustas prokuratūroje, kur viską sakė taip, kaip buvo parašęs prisipažinime, tačiau prokurorei, paaiškinus apie gresiančią griežtą laisvės atėmimo bausmę, jis nutarė kaltės neprisiimti ir duoti teisingus parodymus. Analogiškus parodymus liudytojas V. A. davė ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, paaiškindamas kanapių auginimo jo tėvų sodyboje esančiame šiltnamyje aplinkybes bei nurodydamas savo nuoširdaus prisipažinimo parašymo bei parodymų pakeitimo priežastis (t. 1, b. l. 72 – 74). Priešingai nei nurodoma nuteistojo A. M. apeliaciniame skunde, V. A. apklausos ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekamos nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, t. y. 2009 m. rugsėjo 2 d. atlikus kratą pas P. A. ir V. A. , kurios metu buvo surastos kanapės, V. A. tą pačią dieną buvo apklaustas liudytoju apie aplinkybes, susijusias su kanapių jo namuose atsiradimu (t. 1, b. l. 33 – 35), V. A. parašius nuoširdų prisipažinimą ir nurodžius, jog kratos metu surastas kanapes augino jis (t. 1, b. l. 62), 2010 m. sausio 21 d. V. A. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą (t. 1, b. l. 67) bei tą pačią dieną jis apklaustas įtariamuoju (t. 1, b. l. 68 – 70). 2010 m. balandžio 30 d. Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė, manydama, kad V. A. bylos nagrinėjimo teisme metu gali pakeisti savo parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 189 str., kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu apklausti įtariamąjį V. A. . 2010 m. gegužės 4 d. įtariamasis V. A. buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, po šios apklausos Panevėžio apygardos prokuratūros 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu V. A. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (t. 1, b. l. 75 – 76). Visi šie procesiniai veiksmai atlikti nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų, reglamentuojančių apklausą ikiteisminio tyrimo metu. Nėra pagrindo netikėti V. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui bei pirmosios instancijos teisme, kadangi, būtent, šie V. A. parodymai atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, juos patvirtina ir pačių nuteistųjų A. M. , M. B. parodymai, duoti parodymų patikrinimo vietoje metu, taip pat liudytojos P. A. parodymai.

Nuteistasis A. M. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė šiltnamį, esantį (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, jog 2009 m. pavasarį jis su draugu M. B. pastatė šį šiltnamį, jame išvedžiojo laistymo sistemą ir abu pasėjo kanapes, kurias abu augino, prižiūrėjo atvažiuodami iš Panevėžio, taip pat A. M. nurodė vietas gyvenamajame name, kuriose jie džiovino kanapes sudėję ant grindų bei vietas, kuriose laikė maišelius su susmulkintomis kanapėmis (t. 1, b. l. 130 – 136). Nuteistasis M. B. parodymų patikrinimo vietoje metu taip pat nurodė vietą, kurioje 2009 m. pavasarį su draugu A. M. pastatė šiltnamį, išvedžiojo laistymo sistemą, abu tame šiltnamyje pasėjo ir augino kanapes, taip pat parodė vietą gyvenamajame name, kur jie abu su A. M. džiovino kanapes (t. 1, b. l. 184 – 188). Liudytoja P. A. pirmosios instancijos teisme, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 82 str. 1 d. nuostatomis, atsisakė duoti parodymus prieš savo anūką A. M. . Apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjos liudytoja P. A. parodė, kad 2009 m. pavasarį sodyboje, kurioje ji gyvena su vyru, šiltnamį pastatė, įrengė jame laistymo sistemą jos anūkas A. M. su tolimu giminaičiu M. B. ir dar vienu nepažįstamu jaunuoliu, šiltnamį padėjo statyti ir jos sūnus V. A. . Liudytojos teigimu, kas šiltnamyje pasėjo augalus, juos skynė, džiovino ji nematė (t. 1, b. l. 44 – 45). Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. A. taip pat nurodė, kad, atlikus kratą P. A. gyvenamajame name, bei namo viduje ir šiltnamyje suradus kratos protokole nurodytas kanapes, tiek P. A. , tiek V. A. , kurie dalyvavo atliekant kratą, paaiškino, jog šiltnamis, kuriame buvo rastos augančios kanapės, yra P. A. anūko A. M. , taip pat V. A. teigė, kad surastos kanapės yra ne jo, bet jo tėvų anūko giminaičio. Liudytojas taip pat nurodė, jog jis dalyvavo sulaikant A. M. . Sulaikius A. M. , šis sakė, kad internete rado adresą kaip auginti kanapes, gavo kanapių sėklų, pagal instrukciją išvedžiojo drenažą, A. M. teigė, jog kanapes augino sau. Visus šiuos įrodymus patvirtina bei detalizuoja ir nuteistųjų A. M. , M. B. , taip pat liudytojos P. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kurie nėra visavertis, savarankiškas įrodymų šaltinis ir, kurie teisiamajame posėdyje buvo perskaityti byloje esantiems įrodymams patikrinti (Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d.). Liudytoja P. A. , apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūnės, parodė, kad šiltnamį pastatė, jame sodino augalus, juos laistė, skynė jos anūkas A. M. , M. B. ir dar vienas jaunuolis, kurio ji nepažįsta (t. 1, b. l. 36 – 37, 40 – 41). Nuteistasis A. M. , apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnės, nurodė, jog internetinėje svetainėje susirado, kur galima įsigyti kanapių sėklų, jų užsisakė ir paštu gavo 30 vienetų kanapių sėklų, tada senelių sodyboje su draugu M. B. pastatė šiltnamį, kuriame pagal internete rastas rekomendacijas kanapes augino. Nuo liepos pabaigos jis buvo išrovęs apie devynis kanapių augalus, kuriuos džiovino, dalį sudžiovintų kanapių buvo supakavęs į tris plastikinius maišelius ir sudėjęs V. A. gyvenamojo namo pirmame aukšte, ant spintos esančiame virdulyje, kitą dalį kanapių laikė namo antrame aukšte, maišelyje su užrašu ,,MAXIMA“, taip pat suvyniojęs į popieriaus skiautę, dalį kanapių augalus džiovino su šaknimis, dalį lapų džiovino nuskainiojęs nuo stiebų. Išrovęs iš šiltnamio devynis kanapių augalus, jis šiltnamyje paliko dar 21 augalą, kuriuos laikui bėgant taip pat būtų išrovęs ir džiovinęs (t. 1, b. l. 127). Nuteistasis M. B. , apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, taip pat parodė, jog internetinėje svetainėje susirado visas kanapių auginimo ir pagaminimo naudojimui – rūkymui sąlygas ir su A. M. , kaime, kur gyvena A. M. seneliai, pastatė šiltnamį, kuriame A. M. pasėjo nusipirktas kanapių sėklas. Vėliau, maždaug kas dvi savaites jis su A. M. atvažiuodavo apžiūrėti augančias kanapes, kelis augalus jie išrovė ir džiovino antrame namo aukšte, dalį išdžiovintų kanapių buvo sudėjęs į maišelį su užrašu ,,MAXIMA“ (t. 1, b. l. 183). Nuteistųjų A. M. ir M. B. apeliaciniuose skunduose nurodyti teiginiai, jog jų parodymai pirmųjų apklausų ikiteisminio tyrimo metu yra neteisingi, išgauti policijos pareigūnams intensyviai prieš juos vartojant psichologinį smurtą, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais byloje surinktais įrodymais. Kaip matyti iš byloje esančių A. M. ir M. B. apklausų protokolų (t. 1, b. l. 127, 183), taip pat įtariamųjų parodymų patikrinimo vietoje protokolų (t. 1, b. l. 130 – 136, 184 – 188), tiek apklausiant A. M. ir M. B. įtariamaisiais, tiek tikrinant jų parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu, dalyvavo jų gynėjai, protokoluose yra tiek A. M. ir M. B. , tiek jų gynėjų parašai, patvirtinantys šiuose dokumentuose nurodytų duomenų teisingumą, jokių pastabų protokoluose nenurodyta. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai R. A. , V. J. , R. Z. , G. A. , atlikę minėtus ikiteisminio tyrimo veiksmus, taip pat patvirtino, jog nuteistieji A. M. ir M. B. laisva valia davė parodymus, nurodė vietas, kur augino ir laikė kanapes, joks smurtas prieš juos nebuvo naudojamas.

Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde nesutinka su liudytojos P. A. parodymų vertinimu, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas minėtos liudytojos parodymus, grubiai pažeidė baudžiamojo proceso įstatymus, kadangi nepagrįstai ignoravo P. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, ir rėmėsi teisme ištirtais jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kurių liudytoja teisme nepatvirtino ir dėl kurių pakeitimo teisme ji nebuvo apklausta. Be to, nuteistojo A. M. nuomone, vien tik parodymų, duotų tyrėjams, perkaitymas teismo posėdyje negali būti laikomas tinkamu šių įrodymų ištyrimu teisme. Su tokiais nuteistojo teiginiais nėra pagrindo sutikti. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 1 d., 2 d.). Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti duomenys ikiteisminio tyrimo metu esminės reikšmės priimant nuosprendį teismui neturi, vien šiais duomenimis teismas negali pagrįsti priimamo nuosprendžio. Tačiau tai nereiškia, kad teismas, priimdamas nuosprendį, neturi atsižvelgti į juos. Prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikus apklausą gauti duomenys gali būti reikšmingi teismui tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus įrodymus. Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. numatyti atvejai, kada teisiamajame posėdyje gali būti perskaitomi kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme. Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. nustatyta, jog byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė liudytojos P. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, t. y. remiantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. nuostatomis perskaitė juos teisiamajame posėdyje, kitokių būdų teisiamajame posėdyje išnagrinėti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus liudytojo parodymus Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato. Priešingai nei nurodoma nuteistojo A. M. apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojos P. A. parodymus, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė, t. y. apkaltinamojo nuosprendžio negrindė išimtinai liudytojos P. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnams, teismas šiuos parodymus teisiamajame posėdyje perskaitė kitų byloje surinktų įrodymų patikrinimui, o galutines išvadas padarė įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą.

Byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad 2009 m. rugsėjo 2 d. kratos pas V. A. , Jutiškių kaime, Pasvalio rajone, metu surastas kanapes bei jų dalis pasėjo, augino, džiovino ir taip gamino narkotines medžiagas bei šias medžiagas laikė, būtent, nuteistieji A. M. ir M. B. . Šios išvados nepaneigia ir nuteistojo M. B. apeliacinio skundo argumentas, jog virdulio su kanapėmis suradimas V. A. miegamajame, patvirtina, jog virdulyje buvusios kanapės priklausė tos patalpos naudotojui, kadangi, kaip nurodė liudytoja P. A. , į namą bet kada galėjo užeiti ir užeidavo tiek jos anūkas A. M. , tiek kartu su juo į sodybą atvažiuodavęs M. B. .

Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo atžvilgiu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam inkriminavo 5300,092 g, t. y. labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – kanapių pagaminimą ir laikymą, kadangi narkotine medžiaga gali būti laikomos tik išdžiovintos kanapės ir jų dalys, tuo tarpu, kratos metu sausų (išdžiūvusių) kanapių ir jų dalių buvo surasta 1402,843 g, dar 228,98 g rastų kanapių buvo nepilnai išdžiūvusios, t. y. nepilnai pagamintos, nei pilnai išdžiūvusios, nei džiovinamos kanapės nėra tokio kiekio, kuris laikomas labai dideliu ir, kuris būtų pagrindu kvalifikuoti veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. Šie nuteistojo teiginiai neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir neduoda pagrindo abejoti skundžiamo nuosprendžio pagrįstumu. Kaip matyti iš byloje esančios specialisto išvados Nr. 50–5- IS1-1066 (t. 1, b. l. 30–32), grynoji narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių masė buvo nustatyta visus kratos metu rastus ir paimtus žalius ir nepilnai išdžiūvusius augalus išdžiovinus iki pastovios masės: išdžiovinus tyrimui pateiktus stipriai suspaustus gniužulus žalios spalvos, nepilnai išdžiūvusias augalinės kilmės medžiagos (paketas Nr. 0008849) ir pasvėrus, buvo nustatyta, jog bendra augalinės medžiagos masė yra 228,98 g, pasvėrus tyrimui pateiktas sausas, nepilnai susmulkintas, žalios spalvos augalinės kilmės medžiagas (paketai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4), buvo nustatyta, jog bendra augalinės medžiagos masė yra 1402,762 g., išdžiovinus tyrimui pateiktus žalios spalvos, su stiebais, lapais ir sėklomis augalus (paketai Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7) bei pasvėrus, buvo nustatyta, kad bendra augalinės medžiagos masė yra 3668,35 g. Narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių kiekis - 5300,092 g nustatytas ištyrus, būtent, išdžiūvusius kanapių augalus, šis kiekis pagal 2003 m. balandžio 23 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. V-239 ,,Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, viršija ribą, nuo kurios šios narkotinės medžiagos kiekis laikomas labai dideliu (2500 g). Gaminimas yra procesas, kurio metu yra gaunamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos, nepriklausomai nuo būdo (namų sąlygomis, pramoniniu būdu, perdirbus žaliavą ar sujungus turimus komponentus, rafinavus ir kt.), gamybos išeiga taip pat gali būti bet kurios formos. Gaminimas laikomas baigtu, kai yra pagamintas bet koks kiekis tinkamos vartoti psichotropinės ar narkotinės medžiagos. Tačiau gaminimo baigtumas neturi reikšmės baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. atitinkamą dalį atsirasti, Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. dispozicija, be kitų alternatyvių veikų (perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo siuntimo), nustato atsakomybę ne už pagaminimą (baigtą gaminimą), bet už gaminimą. Kanapių džiovinimas yra šios narkotinės medžiagos gaminimo procesas ir tai yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 260 str., sudėties požymis, todėl nuteistojo A. M. apeliacinio skundo teiginys, jog dalis kratos metu surastų ir paimtų kanapių buvo dar neišdžiūvusios, veikos kvalifikacijos nekeičia. Pirmosios instancijos teismas teisingai A. M. veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d.

Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jo veika negalėjo būti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d., kadangi byloje nėra duomenų, jog jis su A. M. būtų susitaręs padaryti nusikalstamą veiką, arba jis vienas būtų gaminęs ir laikęs labai didelį kiekį – 5300,092 g kanapių ir jų dalių. Nuteistojo teigimu, remiantis jo tariamu prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, jo veika – padėjimas A. M. nunešti maišelį su jame buvusiais 301,1 g kanapių, galėjo būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. Šie nuteistojo M. B. teiginiai yra deklaratyvūs, prieštaraujantys byloje surinktų įrodymų visetui. Pačių nuteistųjų M. B. ir A. M. parodymų patikrinimo vietoje metu duotais parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog idėja auginti kanapes kilo abiem nuteistiesiems A. M. ir M. B. , abu nuteistieji pastatė šiltnamį, pasėjo, augino ir prižiūrėjo kanapes, džiovino kanapių augalus. Nuteistieji A. M. ir M. B. kanapes pasodino, augino, džiovino bendru sutarimu, turėdami vieningą tikslą – pasigaminti narkotinių medžiagų, abu nuteistieji, veikdami bendrininkų grupe ir turėdami vieningą tyčią, realizavo bendrai daromos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Bendrininkų grupe padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama visiems vykdytojams vienodai, nepriklausomai nuo kiekvieno vykdytojo veiksmų apimties. Šiuo atveju neturi reikšmės kokį konkrečiai kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių kiekvienas iš nuteistųjų pagamino ir laikė, jeigu abu nusikalstamos veikos bendrininkai veikė vieninga tyčia, turėdami vieningą tikslą, abiejų bendravykdytojų veiksmai kvalifikuojami vienodai pagal bendrininkų tyčios turinį ir kryptingumą. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms nuteistojo M. B. veika taip pat teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d.

Byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina, jog nuteistieji A. M. ir M. B. ne tik pagamino ir laikė labai didelį kiekį – 5300,092 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, bet ir pažeisdami nustatytą tvarką augino didelį kiekį - 21 vienetą kanapių augalų. Šią nuteistųjų veiką pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 265 str. 1 d.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems A. M. ir M. B. , nepažeidė Lietuvos Respublikos 54 str. reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį (nuteistieji padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių vienas priskiriamas labai sunkų nusikaltimų kategorijai, kitas – apysunkių), į tai, kad byloje nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nuteistųjų atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimus jie padarė veikdami bendrininkų grupe, į A. M. ir M. B. asmenybes charakterizuojančius požymius bei, įvertinęs šių aplinkybių visumą, nuteistiesiems A. M. ir M. B. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d., padarymą paskyrė bausmę, apsprendusią galutinės bausmės dydį, lygią sankcijoje nustatytos bausmės minimumui. Nei vienam iš nuteistųjų paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, jos švelninti nėra teisinio pagrindo, be to, savo apeliaciniuose skunduose to neprašo ir nuteistieji A. M. ir M. B. .

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinių skundų ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų A. M. ir M. B. apeliacinius skundus atmesti.