Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

2008-06-17 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d., 22 str. 1 d. 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams; bausmės neatlikęs; teistumas neišnykęs ir nepanaikintas;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 180 str. 1 d., 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. S. pagrobė svetimą turtą panaudojęs peilį, o būtent:

2009-10-10, apie 15.30 val., D. S. prie Buivydiškių tvenkinių, esančių Buivydiškių kaime, Vilniuje, priėjo prie nepilnamečių P. Y., J. R., S. D. ir A. Š., pareikalavo J. R. nusiimti akinius, o P. Y. – nusiauti batus, po to grasindamas nukentėjusiesiems peiliu, liepė padėti ant žemės savo mobiliojo ryšio telefonus ir atsitraukti. Nukentėjusiesiems paklusus, D. S. paėmėm jų telefonus, juos apžiūrėjo bei pagrobė E. S. priklausantį 850 Lt vertės telefoną „Sony Ericsson“ ir O. R. priklausantį 500 Lt vertės telefoną „Sony Ericsson K800i“.

Be to, D. S. pagrobė svetimą turtą panaudojus fizinį smurtą, o būtent:

2009-12-22, apie 17.40 val., D. S., veikdamas kartu su A. Z., kuris stebėjo aplinką, Konstitucijos pr. 26, Vilniuje, esančioje požeminėje perėjoje prirėmė nepilnametį P. B. prie sienos, taip atėmė galimybę priešintis, po ko pareikalavo atiduoti turimą telefoną ir nukentėjusiajam paklusus, pagrobė V. B. priklausantį 400 Lt vertės telefoną „Nokia 5300 Express Music“.

2009-12-28, apie 13.30 val., D. S., veikdamas kartu su A. Z., kuris stebėjo aplinką, Konstitucijos pr. 26, Vilniuje, esančioje požeminėje perėjoje priėjo prie nepilnamečio nukentėjusiojo A. J., liepė jam atiduoti turimą telefoną ir nukentėjusiajam paklusus, taip atvirai pagrobė A. J. priklausantį 1000 Lt vertės telefoną „Nokia 5070“ su 50 Lt vertės SIM kortele.

Apklaustas teisme kaltinamasis D. S. prisipažino padaręs jam inkriminuotas veikas, paaiškino, kad kaltinime veikų aplinkybės nurodytos teisingai, parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu ir papildymų neturi. Teisme buvo perskaityti D. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2009-10-10 prie tvenkinių ji pakvietė pažįstama mergina Diana, kuri sakė, kad prie jos kabinėjasi jos vaikinas. Jis nuvažiavo prie tvenkinių, kur Diana parodė vaikiną, kuris buvo su kelių vaikinų ir merginų kompanija, ir paprašė jam trenkti. Tuo metu prie jų privažiavo ir G. K. su dar dviem draugais. Po to aiškinosi su Dianos nurodytu vaikinu, bet aplinkybių tiksliai nepamena, nes buvo išgėręs. Galimai G. K. jam padavė peilį ir jis spontaniškai sumanė pagrobti iš vaikinų telefonus. Demonstruodamas peilį, liepė vienam iš vaikinų nusiauti batus, kitam – nusiimti akinius, nors tokio elgesio tikslo paaiškinti negali. Po to liepė ant žemės sudėti savo telefonus. Išsirinkęs du geresnius telefonus, juos pasiėmė. Neprisimena ar grasino panaudoti peilį, ar tik jį demonstravo, tačiau gali pasakyti, kad tikrai nieko nemušė (t. 5, b.l. 60-61, 69-76, 86-87). Dėl telefonų pagrobimo 2009 m. gruodžio mėnesį D. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2009-12-22 vakare kartu su A. Z. požeminėje perėjoje pamatė vaikiną. A. Z. liko stebėti aplinkos, o jis priėjo prie vaikino, uždėjo jam ant peties ranką ir liepė atiduoti telefoną. Nukentėjusiajam paklusus, jis kartu su A. Z. pabėgo. Analogiškai viskas vyko ir 2009-12-28, kuomet jie toje pačioje perėjoje sustabdė su vaikus, apstojo vieną jų iš abiejų pusių, po ko jis liepė atiduoti telefoną, o berniukui paklusus, kartu su A. Z. pabėgo. Telefoną pardavė D. K. (t. 2, b.l. 47, 68). Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, D. S. patvirtino, kad parodymai teisingi, nurodė, kad po įvykio prie tvenkinių peilį grąžino G. K.. Dėl padarytų veikų gailisi, su ieškiniai sutinka. Žada išėjęs į laisvę, pradėti dirbti ir atlyginti padarytą žalą.

Apklausta teisme nukentėjusysis V. Š. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, o įvykio metu nukentėjo jo sūnus A. Š.. Iš sūnaus sužinojo, kad šiam su draugais būnant prie tvenkinių, privažiavo dar keli vaikinai, tarp jų ir kaltinamasis. Šis priėjo ir pradėjo aiškintis dėl kažkokios merginos. Po to kaltinamasis pagrasino peiliu ir visiems liepė atiduoti telefonus. Sūnus sakė, kad D. S. dar pasimatavo vieno iš draugų batus, tačiau šie netiko, todėl juos išmetė. Iš jo sūnaus telefono D. S. nepaėmė, o tik grasino peiliu. Kaltinamąjį sūnus iškart atpažino jį pamatęs komisariate. Dėl įvykio sūnus patyrė didelį išgąstį, jį teko vesti pas psichologą, pirkti vaistus, todėl palaiko savo pareikštą ieškinį dėl neturtinės žalos. Sūnui tuo metu buvo 14 metų.

Apklaustas teisme liudytojas G. K. paaiškino, kad buvo įvykio vietoje kuomet D. S. aiškinosi su vaikinu. Jų atvažiuoti paprašė pažįstama Diana, nes jai reikėjo kažką pasiaiškinti su savo vaikinu. Jis stovėjo nuošaliau. Peilį kaltinamajam davė E. Z., o D. S. šiuo peiliu pagrasino nukentėjusiesiems, liepė nukentėjusiesiems nusiauti batus, padėti ant žemės telefonus. Po to kaltinamasis telefonus pasiėmė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nepilnametis nukentėjusysis P. Y. paaiškino, kad 2009-10-10, apie 15.30 val., prie Buivydiškių tvenkinių buvo kartu su draugais J. R., A. Š., A. Z., A. K., Sergejumi ir dar viena mergaite Anastasija. Prie jų priėjo pažįstama mergina Diana su dviem draugėmis ir netrukus prie tvenkinio pakvietė dar keturis vaikinus. Vienas iš šių vaikinų pradėjo prie jų kabinėtis, jam liepė nusiauti batus, o J. R. – nusiimti akinius. Jiems nepaklusus, šis vaikinas iš savo draugo paėmė peilį ir pradėjo grasinti, kad juos papjaus ir jie gulės tvenkinyje. Po to liepė išsiimti telefonus, juos išjungti, išimti SIM korteles ir telefono aparatus padėti ant žemės. Jis, S. D., J. R. ir A. Š. padarė kaip buvo liepta, po ko vaikinas pasiėmė visus telefonus. S. D. paprašė, kad kaltinamasis paimtų tik jo telefoną, o kitus grąžintų, po ko kaltinamasis numetė į šalį prastesnius S. D. ir A. Š. telefonus, o kitus du pasiliko sau. Po to jis su draugais nuėjo , o kaltinamasis su savo kompanija liko prie tvenkinių (t. 3, b.l. 15-18).

Apklausti ikiteisminio tyrimo metu nepilnamečiai nukentėjusieji J. R., S. D., A. Š. bei liudytojos A. P., A. Z., K. C., A. K. nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes kaip P. Y. (t. 3, b.l. 112-115, 180-183, 205-209, 214-216).

Asmens parodymo atpažinti metu P. Y., J. R., A. P., A. Z., K. C., A. K., M. R. atpažino D. S. kaip peiliu grasinusį asmenį (t. 3, b.l. 23-26, 118-121, 186-191).

Apklausti ikiteisminio tyrimo metu liudytojai D. D. ir E. Z. paaiškino, kad jų draugas D. S. pasikvietė juos bei G. K. prie tvenkinių, kur dėl kažko aiškinosi su 4 vaikinų ir 4 merginų kompanija. D. S. vaikinams nurodinėjo nusiimti akinius, nusiauti batus, liepė parodyti telefonus, o šiems neklausant, paprašė E. Z. duoti turimą peilį ir juo grasino minėtiems vaikinams. Po to visi keturi vaikinai sudėjo ant žemės savo telefonus, o D. S. išsirinko 2 geresnius ir juos pasiėmė (t. 4, b.l. 14-16, 210-211).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. F. paaiškino, kad 2009-10-10 su dviem draugėmis prie Buivydiškių tvenkinių sutiko kompaniją, kurioje buvo jos draugas Sergejus. Pastarasis kvietė jas prisijungti, tačiau kompanijoje buvo išgėrusių žmonių, todėl jos pasitraukė į šalį. Ji paskambino pažįstamam D. S. ir pasiūlė prisijungti prie jų bei pasiguodė, kad kita kompanija jas išvarė. Po kurio laiko atvažiavo D. S. su dar trim vaikinais. Šis iš pradžių šnekėjosi su Sergejumi, o vėliau kažkurio iš savo draugų paprašė peilio, po ko šiuo pradėjo grasinti Sergejų bandžiusiam užstoti vaikinui, liepė nusiimti akinius. Taip pat kitam vaikinui liepė nusiauti batus ir numetė šiuos į šiukšlių krūvą bei liepė visiems vaikinams atiduoti telefonus. Du iš keturių telefonų D. S. pasiėmė, po ko Sergejui ir jo kompanijai liepė eiti šalin (t. 4, b.l. 49-51).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. R. patvirtino D. F. nurodytas aplinkybes (t. 4, b.l. 58-59).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. S. paaiškino, kad įvykio metu iš jos sūnaus P. Y. buvo pagrobtas jai priklausantis 850 Lt vertės telefonas „Sony Ericsson“ (t. 3, b.l. 7).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. S. paaiškino, kad 2009 m. spalio mėnesį iš D. S. už 200 Lt nusipirko telefoną „Sony Ericsson“ (t. 3, b.l. 93-94). P. S. pateikė telefoną „Sony Ericsson“, IMEI 355264033237788, kuris buvo apžiūrėtas ir grąžintas E. S. (t. 3, b.l. 95-101).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji O. R. paaiškino, kad 2009-10-10 įvykio metu iš jos sūnaus J. R. buvo pagrobtas 500 Lt vertės telefonas „Sony Ericsson K8001“. Be to, sūnui padaryta 500 Lt neturtinė žala, todėl prašo priteisti 1000 Lt žalos atlyginimui (t. 1, b.l. 104-105).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. C. paaiškino, kad 2009 m. spalio mėnesį iš kaimyno D. S. už 130 Lt nusipirko telefoną „Sony Ericsson K8001“ (t. 3, b.l. 163-164). D. C. pateikė telefoną „Sony Ericsson K8001“, IMEI 359087011809260, kuris po apžiūros buvo grąžintas (t. 3, b.l. 165-170).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad D. S. pagrobė svetimą turtą panaudojęs peilį. Pats kaltinamasis prisipažino padaręs šią veiką, patvirtino, kad kaltinamajame akte teisingai nurodytos jos padarymo faktinės aplinkybės. Šias veikos faktines aplinkybes patvirtino tiek teisme bei ikiteisminio tyrimo metu apklausti nukentėjusieji, tiek liudininkai buvę įvykio vietoje ir ginčo dėl šių aplinkybių byloje nekilo. Yra nustatyta, kad du mobiliojo ryšio telefonus D. S. pagrobė nukentėjusiesiems grasindamas peiliu, ką jis ir pats pripažino, todėl tokie kaltinamojo veiksmai yra kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį.

Byloje V. Š. 3000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, O. R. – 1000 Lt dydžio ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, E. S. – 850 Lt dydžio ieškinį turtinei žalai atlyginti. Kaip matosi iš bylos medžiagos, E. S. ir O. R. pagrobti telefonai buvo grąžinti ikiteisminio tyrimo metu, pretenzijų dėl šio turto būklės nepareikšta, todėl dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ieškiniai yra netenkintini. Dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškiniai pagrįsti ir tenkintini, pats kaltinamasis su ieškiniais sutinka, jų dydžio neginčija.

Apklausta teisme liudytoja O. Z. paaiškino, kad kaltinamąjį žino iš matymo. Jos sūnus A. Z. darė veikas kartu su D. S.. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nuspręsta jos sūnų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Ji yra važiavusi atsiprašyti nukentėjusiojo A. J., ketino atpirkti jo telefoną, tačiau nukentėjusysis nepageidavo su ja bendrauti.

Apklausiamas teisme nepilnametis liudytojas A. Z. paaiškino, kad jam buvo pareikšti įtarimai dėl kartu su D. S. padarytų veikų, tačiau aplinkybių jis nebepamena ir parodymus duoti atsisako.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. Z. pripažino, kad kartu su D. S. Konstitucijos prospekte esančioje požeminėje perėjoje 2009 m. gruodžio mėnesį du kartus iš mažesnių berniukų pagrobė mobiliojo ryšio telefonus. Telefonus grobė, nes D. S. buvo kažkam skolingas. Pirmą pagrobtą telefoną D. S. pardavė jam už 60 Lt, o jis vėliau telefoną atidavė nepažįstamam berniukui už D. S. skolas. Kur D. S. padėjo antrą pagrobtą telefoną, nepamena (t. 2, b.l. 6).

2010-08-19 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartimi A. Z. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones (t. 2, b.l. 28).

Apklaustas teisme nukentėjusysis V. B. paaiškino, kad nuo kaltinamojo nukentėjo jo sūnus. Apie įvykį sužinojo iš žmonos, kuri pasakė, kad iš vaiko buvo atimtas telefonas. Iš sūnaus sužinojo, kad užpuolikų buvo du, bet vienas tik stovėjo ir stebėjo aplinką, o kaltinamasis prispaudė jį prie sienos ir liepė atiduoti telefoną. D. S. jo sūnus atpažino policijoje iš nuotraukos. Sūnui tuo metu buvo 13 metų. Telefonas vėliau grąžintas, tačiau nebeveikiantis, todėl jo naudoti negali. Prašo priteisti 1000 Lt neturtinės žalos.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis nukentėjusysis P. B. paaiškino, kad 2009-12-22, apie 17.40 val. ėjo per požeminę perėją iš Moksleivių rūmų. Iš nugaros priėjo du vaikinai, vienas prirėmė jį prie sienos ir liepė atiduoti telefoną, po ko jis reikalavimui pakluso ir atidavė turimą telefoną „Nokia 5300“ (t. 1, b.l. 16).

Ikiteisminio tyrimo metu P. B. atpažino D. S. kaip vaikiną, kuris pagrobė iš jo telefoną (t. 1, b.l. 18).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. J. nurodė, kad mokėsi su D. S. vienoje klasėje. 2010 metais jis iš kaltinamojo draugo A. Z. pasiskolino telefoną „Nokia 5300“ ir juo kurį laiką naudojosi. Nežinojo, kad telefonas vogtas (t. 1, b.l. 70). Iš T. J. paimtą telefoną V. B. atpažino kaip savo ir po apžiūros telefonas buvo grąžintas nukentėjusiajam, o pastarasis nurodė, kad telefonas jam grąžintas nebetinkamas naudojimui (t. 1, b.l. 71-76).

Apklaustas teisme nukentėjusysis A. J. paaiškino, kad nuo kaltinamojo nukentėjo jo sūnus. Sūnūs ėjo į moksleivių rūmus ir pastebėjo sekančius du vaikinus. Požeminėje perėjoje šie vaikinai – D. S. ir A. Z., priėjo, A. Z. laikė jo sūnų Adomą, o D. S. liepė atiduoti telefoną, ką sūnus ir padarė. Vaikai abu kaltininkus atpažino policijoje pagal nuotraukas. Telefonas vėliau jam buvo grąžintas, tačiau jis sugadintas, o buvo pirktas naujas apie porą mėnesių iki įvykio. Žala neatlyginta, todėl prašo ją priteisti.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis nukentėjusysis A. J. paaiškino, kad 2009-12-28, apie 13.30 val. su broliu J. J. ėjo per požeminę perėją link Moksleivių rūmų. Prie jų priėjo du vaikinai, vienas stovėjo atokiau, o kitas liepė atiduoti telefoną. Jis atidavė vaikinui telefoną „Nokia 5070“, po ko abu vaikinai pabėgo (t. 1, b.l. 91-92).

Liudytojas J. J. ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus kaip A. J. (t. 1, b.l. 96).

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. ir J. J. atpažino D. S. kaip vaikiną, kuris pagrobė telefoną (t. 1, b.l. 94, 98).

Apklaustas teisme liudytojas D. K. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, nes šis gyvena kaimynystėje. Iš D. S. pirko telefoną „Nokia“ už 50 Lt. Iš kur šis gavo telefoną, jis nežino. telefono būklė buvo gera, jis pats telefonu spėjo pasinaudoti neilgai ir policijos pareigūnai telefoną paėmė dar veikiantį.

Iš D. K. paimtas telefonas „Nokia 5070“ buvo apžiūrėtas ir grąžintas nukentėjusiajam (t. 1, b.l. 109-111).

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad D. S. pagrobė svetimą turtą panaudojęs fizinį smurtą bei atvirai pagrobė svetimą turtą. Kaltinamasis abi šias veikas visiškai pripažino, patvirtino jų padarymo aplinkybes. Tas pačias faktines aplinkybes nurodė ir nepilnametis nukentėjusysis AJaras bei įvykio vietoje buvę liudytojai J. J. ir A. Z.. Ginčas dėl veikų faktinių aplinkybių ir kaltinamojo D. S. kaltės padarius šias veikas byloje nekilo. D. S. parodė, jog reikalaudamas telefono iš nukentėjusiojo P. B., jis šį vaikiną laikė už peties, nukentėjusysis parodė, jog jis buvo priremtas prie sienos, kad negalėtų pasišalinti. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad siekiant palaužti nukentėjusiojo valią priešintis, kaltinamasis prieš nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtą ir jo veiksmai pagrobiant turtą iš P. B., kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį. Jo veiksmai atvirai pagrobiant turtą iš A. J. kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį.

Byloje V. B. pareiškė 1400 Lt dydžio ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, o A. J. – 1050 Lt dydžio ieškinį turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusieji teisme paaiškino, kad nors telefonai jiems grąžinti, tačiau jie nebetinkami naudoti, todėl prašo priteisti jų vertę. V. B. taip pat prašė priteisti 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškiniai yra pagrįsti, kaltinamasis žalą pripažino ir jos dydžio neginčijo, todėl ieškiniai tenkintini visiškai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė du apysunkius tyčinius nusikaltimus bei vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, jau yra teistas ir vieną iš veikų padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Nustatydamas bausmių dydį, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis yra nepilnametis. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. S. bausmes, mažesnes už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Šiuo nuosprendžiu skirtas bausmes teismas subendrina BK 63 str. 4 d. pagrindu dalinio sudėjimo būdu. Duomenų apie tai, kad D. S. yra atleistas nuo 2008-06-17 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės nėra, todėl šiuo nuosprendžiu skirta bausmė yra BK 64 str. 3 d. pagrindu bendrintina su 2008-06-17 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi.

Ikiteisminio tyrimo metu D. S. buvo sulaikytas BPK 140 str. nustatyta tvarka nuo 2010-02-09 iki 2010-02-10. Taip pat teisminio nagrinėjimo metu buvo sulaikytas ir suimtas nuo 2011-02-18 iki nuosprendžio priėmimo dienos. Laikinojo sulaikymo bei suėmimo laikas yra įskaitytinas į skirtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 metams;

pripažinti jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir paskirti laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams;

pripažinti jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir paskirti laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. nuostatomis, šiuo nuosprendžiu skirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti D. S. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 3 d. nuostatomis, šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2008-06-17 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirti D. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Į bausmę įskaityti laikinąjį sulaikymą nuo 2010-02-09 iki 2010-02-10 bei sulaikymą ir suėmimą nuo 2011-02-18 iki 2011-03-31.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011-03-31.

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

? 3000 Lt A. Š. padarytai neturtinei žalai atlyginti;

? 1000 Lt P. B. padarytai neturtinei žalai atlyginti bei 400 Lt V. B. padarytai turtinei žalai atlyginti;

? 1050 Lt A. J. padarytai turtinei žalai atlyginti.

Iš dalies tenkinti O. R. ieškinį ir priteisti 500 Lt J. R. padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Žalos atlyginimą priteisti iš kaltinamojo D. S., o pastarajam neturint savarankiškų lėšų iki jo pilnametystės – iš jo tėvų ar globėjų.

E. S. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą. Suimtam asmeniui šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.