Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-08-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-392-382/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-24
Bylos Nr.
AN2-392-382/2017
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00461-2017-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Zigmas Pocius
Pažeidėjas
R. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-392-382/2017Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00461-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 16.9.4.; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugpjūčio 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) 2017 m. kovo 27 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 str. 1 d. paskirta 170 Eur dydžio bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones trejiems mėnesiams už tai, kad jis 2017 m. vasario 26 d. 14.00 val. Klaipėdos rajono savivaldybėje, krašto kelyje Klaipėda–Kretinga, 14 km, vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir aplenkė ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su šiuo nutarimu R. J. su skundu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą prašydamas administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 13 d. nutarimu R. J. skundo netenkino, o Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. kovo 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu R. J. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nutarimą ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam netaikė ANK 34 str. 5 d. nuostatų ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones trijų mėnesių laikotarpiui. Apeliantas skundu neginčija paties nusižengimo padarymo fakto, tačiau teigia, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas ne iš chuliganiškų paskatų, manevro metu nebuvo sukeltas pavojus jokiems asmenims, nebuvo sukelta pavojinga situacija, buvo laikomasi leistino greičio, buvo įvertintos kitos aplinkybės, tokios kaip gera kelio danga, šviesus paros metas. Prašo atsižvelgti į šias aplinkybes bei į tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas suvaržytų jo galimybes dirbti, dėl to mažėtų pajamos, kurios reikalingos ne tik piniginei baudai sumokėti, bet ir pragyvenimui, artimųjų išlaikymui ir kt. Apelianto manymu, yra visos sąlygos taikyti jam ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir kaip nuorodą apeliaciniame skunde nurodo Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartį Nr. AN2- 474-785/2017, kurioje teismas už analogišką teisės nusižengimą taikė šio įstatymo nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Apeliaciniu skundu prašoma netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Būtent dėl taikytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 str. 1, 2 d.). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 str. 1 d.).

Apeliantui taikyta administracinė atsakomybė už ANK 420 str. 1 d. padarytą nusižengimą. ANK 420 str. 1 d. nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. To paties straipsnio 5 d. numato, kad už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

R. J. už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 str. 1 d., paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam trijų mėnesių laikotarpiui, tačiau apeliantas mano, kad nagrinėjamu konkrečiu atveju jo padarytas pažeidimas negali tapti lemiamu kriterijumi atimant teises, kadangi teigia padaręs formalų teisės nusižengimą. Kaip minėta, ANK 420 str. 5 d. numatyta, kad už 420 str. 1 d. padarytą pažeidimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Kita vertus ANK 34 str. 5 d. numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 str. 5 d. nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis R. J. būtų galima taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas.

Pirmiausia, skiriant nuobaudą, būtina įvertinti padaryto nusižengimo pobūdį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. J. padarytas administracinis nusižengimas šiurkštus. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas R. J. tiek apylinkės teisme, tiek ir apeliaciniame skunde nurodo sutinkantis su pažeidimu, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog, apelianto nuomone, jis padarė tik formalų teisės nusižengimą susidarius sekai aplinkybių. Teisinosi, jog skubėjo į susitikimą darbo reikalais, už Kretingalės automobilis, važiavęs prieš jo transporto priemonę, judėjo nesiekdamas gyvenvietėje leistino greičio ribos, negreitėjo, dėl to jis priėmė sprendimą aplenkti lėtai judantį automobilį. Tvirtino, kad lenkimo manevras buvo atliktas įvertinus Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir aplinkybes, laiko lenkimo manevrui pakako, kelio matomumas buvo geras, danga švari, grėsmė aplinkiniams nebuvo sukelta. Tačiau tokia apelianto pozicija nepaneigia padaryto teisės nusižengimo pavojingumo ir tik patvirtina atsainų apelianto požiūrį į Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Akivaizdu, jog vien šių aplinkybių buvimas nesudaro pagrindo pažeidėjui skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje.

Antra, spręsdamas, ar yra pagrindas apeliantui taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas, apygardos teismas atsižvelgia ne tik į aptariamo KET pažeidimo padarymo pobūdį, tačiau vertina ir duomenis, kurie atskleidžia R. J. kaip vairuotojo ankstesnį elgesį kelyje. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, jog šis nusižengimas R. J. nebuvo atsitiktinis. Bylos medžiaga liudija, kad praeityje apeliantas ne kartą yra baustas administracine tvarka – kelio ženklų nesilaikymas, vairavimas naudojantis mobiliojo ryšio priemone, įvažiavimas į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, neturėjimas civilinės atsakomybės draudimo ir t. t. Nors galiojančių administracinių nuobaudų nėra, tačiau vis tik šie duomenys R. J. charakterizuoja kaip vairuotoją, linkusį pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Todėl nėra jokio pagrindo vadovautis apelianto skunde nurodoma Kauno apygardos teismo nutartimi byloje Nr. AN2-474-785/2017, kuria asmeniui taikytos ANK 34 str. 5 d. nuostatos.

Įvertinus visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantui R. J. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui – yra aiškiai per griežta ar skirta nesant teisinio pagrindo. Minėta, kad skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Jokių išskirtinių ir išimtinių aplinkybių skirti švelnesnę nei įstatyme numatytą administracinio poveikio priemonę arba jos išvis neskirti šioje byloje nei pirmosios instancijos teismas, nei skundą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas nenustatė. Apeliaciniame skunde R. J. išdėstyti argumentai, kad apeliantui teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo ir norint pasirūpinti savo šeima, nesudaro pagrindo pastarajam taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas.

Įvertinus visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad R. J. už jo padarytą nusižengimą paskirta administracinė nuobauda yra aiškiai per griežta. Keisti pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, jog šiuo atveju apylinkės teismas nagrinėjo apelianto skundą dėl priimto Institucijos nutarimo, todėl procesinis sprendimas turėjo būti įformintas ne nutarimu, o nutartimi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. J. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Zigmas Pocius