Kauno apylinkės teismo nutarimas

2016-12-19 · Byla Nr. A2.6.-10131-288/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-12-19
Bylos Nr.
A2.6.-10131-288/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-09010-2016-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Liuba Kymantienė
Pažeidėjas
V. S.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-10131-288/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-09010-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.7.4.3.; 2.14.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. gruodžio 19 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė,sekretoriaujant Editai Ugianskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. 2016-11-21 07.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,61 promilės, neblaivumo laipsnis, nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teismo posėdžio metu V. S. pripažino protokole nurodytas aplinkybes, gailisi, paaiškino, kad jis iš vakaro buvo išgėręs dvi skardines alaus, ryte nieko nevalgė ir išvažiavo į darbą, nes jautėsi gerai. Nespėjo per valandą priduoti kraują. Laukė kol atvažiavo direktorius, pastatė automobilį ir važiavo į Kaišiadorių ligoninę priduoti kraują. Prašo neatimti vairavimo teisės, nes jam vairavimo teisė labai reikalinga, jei praras, neteks pajamų ir negalės mokėti išmokų vaiko išlaikymui.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. S. buvo surašytas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje padarymo. Jame nurodoma, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad V. S. vairavo automobilį būdamas iš vakaro išgėręs dvi skardines alaus, šios aplinkybės nustatytos jo paties paaiškinimais. Iš asmens blaivumo testo kvito matyti, kad 2016-11-21 07.15 val., patikrinus V. S. girtumą (neblaivumą) prietaisu Alcotest 6810, matuoklis parodė 0,61 promiles (b. l. 3). V. S. abejodamas alkotesterio parodymais, tą patį rytą kreipėsi į gydymo įstaigą pasitikrinti neblaivumą. Jo iniciatyva 2016-11-21, 09.02 val., buvo atlikta jo medicininė apžiūra neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti bei surašytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas (b. l. 19, 20). Akte užfiksuota, kad patikrinus asmens blaivumą alkotesteriu 09.09 val. jam buvo nustatyta 0,16 promilių, išvadoje nurodyta, kad V. S. yra blaivus.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl pažeidėjo iniciatyva atlikti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, kurie turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai.

Alkotesteris, kuris buvo naudotas neblaivumui nustatyti, turi patikros sertifikatą ir buvo tinkamas naudoti. Tiesa, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė teismui VšĮ Kaišiadorių ligoninės išduotą medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą, kuriame konstatuota, kad jis yra blaivus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad neblaivumas VšĮ Kaišiadorių ligoninėje buvo tikrinamas praėjus beveik dviem valandoms po policijos pareigūnų atlikto V. S. neblaivumo patikrinimo. Tačiau net ir ligoninėje po kelių valandų V. S. nustatyta 0,16 promilių.

Pažymėtina ir tai, kad V. S. minėjo, jog buvo išgėręs alkoholio. Tad abejoti tuo, kad 2016-11-21 07.15 val. V. S. automobilį vairavo būdamas neblaivus, nėra pagrindo. Tai, kad 09.09 val. V. S. buvo nustatyta 0,16 promilių, paaiškinama praėjusiu laiko tarpu. Tuo tarpu policijos pareigūno atlikto patikrinimo metu V. S. girtumas viršijo leistiną 0,4 promilės ribą, todėl byloje neginčijamai nustatyta, kad V. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

V. S. kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens pasiaiškinimu (b. l. 1-2), asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad V. S. 2016-11-21 07.20 val. nustatytas 0,61 promilės neblaivumas (b. l. 3), alkotesterio patikros sertifikatas, kuris galioja iki 2016-12-14, alkotesterio Alcotest 6810 leistina maksimali paklaida ± 1,7 procento (b. l. 4), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 5, 6), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 8).

Teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad V. S. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Vairuodamas transporto priemonę, su savimi neturėjo ir nepateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus bei padarė pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, 126 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.

Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. S. administracine tvarka baustas, baustumas išnykęs, neteistas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S. už padarytą pažeidimą prašo neatimti vairavimo teisės.

Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S. padarė vieną iš pavojingiausių KET pažeidimų, už kurį įstatymų leidėjas yra numatęs itin griežtą administracinę atsakomybę, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Nagrinėjamu atveju V. S. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį patrauktas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus – jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nustatytas girtumo laipsnis – 0,61 promilės (įvertinus galimą alkoholio matavimo prietaiso paklaidą (± 5 %) pažeidėjo naudai, jo neblaivumo laipsnis būtų dar mažesnis), kuris nežymiai viršijo leidžiamą (0,4 prom.) ribą ir yra artimas minimaliai ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatytai neblaivumo ribai, nuo kurios apskritai kyla administracinė atsakomybė. V. S. prisipažino padaręs pažeidimą, paaiškino, kad tik išvakarėse išgėrė dvi skardines alaus, ryte jautėsi gerai, todėl manė, kad gali vairuoti, su pažeidimu sutiko ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismas neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prisipažinimo ir paaiškinimų nuoširdumu, iš jo duotų teismo posėdžio metu paaiškinimų, galima daryti išvadą, kad jis supranta savo kaltę ir elgesio netinkamumą, bei suvokia tokio savo elgesio priežastis ir būtinumą ateityje elgtis tinkamai bei teisėtai. Pažymėtina ir tai, kad tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, ankstesni baustumai išnykę, kas sudaro pagrindą spręsti, kad jo padarytas pažeidimas, nors ir itin pavojingas, yra atsitiktinis. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudą – 289 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam nei sankcijoje numatytam minimaliam terminui – 6 mėnesiams, kuri teismo vertinimu, bus pakankama įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus. Tokios pozicijos laikosi ir aukštesnysis teismas (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. (duomenys neskelbtini)498/2016). Už padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, skiriama nuobauda sankcijos ribose. Paskirtos nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu teismas

nutaria:

V. S. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, 126 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

- pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį – 5 Eur (penkių eurų) baudą;

- pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16063402818.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Liuba Kymantienė