Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. (J. K.) pareiškimą dėl nuosavybės teisių pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu, suinteresuoti asmenys Lazdijų rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Turto bankas, valstybinė teritorijų ir planavimo inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. Pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) metų dirbo „Vienybės“ kolūkyje vairuotoju, vėliau tapo žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) „Vainiūnai“ nariu, dirbo sandėlininku. 1996 metais ši bendrovė buvo likviduojama. 1996 m. liepos 22 d. įvyko ŽŪB „Vainiūnai“ likvidacinės komisijos posėdis, kurio metu buvo sprendžiami einamieji klausimai tolimesniam bendrovės likvidavimui, skolų grąžinimas ir kita. Taip pat šio posėdžio metu buvo svarstytas pareiškėjo prašymas dėl malūno pardavimo. Buvo nutarta parduoti pareiškėjui malūną su pastatu už 750 litų. Šio likvidacinės komisijos nutarimo pagrindu pareiškėjas ŽŪB „Vainiūnai“ 1996 m. rugpjūčio 5 d. sumokėjo 750 litų. Nekilnojamojo turto pirkimas–pardavimas turėjo būti įformintas notarine tvarka, tačiau to padaryta nebuvo, nes nebuvo atlikti statinio kadastriniai matavimai, statinys neturėjo unikalaus numerio ir kt. Atlikti kadastrinius matavimus bendrovės likvidacinė komisija neturėjo lėšų, buvo žadama tai padaryti vėliau. Pareiškėjas daug kartų kreipėsi į likvidacinę komisiją dėl nupirktų statinių įforminimo notariškai, tačiau vis buvo prašoma palaukti, žadama tai padaryti vėliau. 2022 m. vasario 16 d. pareiškėjo iniciatyva matininko K. K. IĮ „G.“ parengė minėtų statinių kadastrinius matavimus. Malūnui suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jis plane pažymėtas 6H2/p, sandėliui suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jis plane pažymėtas 5F1/p. Atlikęs šiuos būtinus veiksmus pareiškėjas kreipėsi į Valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centrą, kad Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruotos nuosavybės teisės, tačiau prašymas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimu buvo atmestas, motyvuojant, kad pagal tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta notarine tvarka ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Kadangi buvo atsisakyta įregistruoti nuosavybės teises į statinius, todėl nuosavybės teisės į malūną ir sandėlį pripažintinos įgyjamosios senaties pagrindu. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, kad valdymo teisė transformuotųsi į nuosavybės teisę. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos ir dokumentų skyrius 2022 m. rugpjūčio 10 d. rašte nurodė, kad Lazdijų rajono savivaldybės administracijos likviduotų įmonių archyvui kolūkis „Vienybė“ bei ŽŪB „Vainiūnai“ duomenų apie statinių statybos teisėtumą, pastatymo laiką, priklausymą nepateikė. VĮ Registrų centras rašte nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. birželio 22 d. duomenimis, nekilnojamieji daiktai – malūnas 6H2/p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sandėlis 5F1/p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), ir daiktinės teisės į juos neįregistruoti (b. l. 3–6).

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

Bylą nuspręsta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, vadovaujantis CPK 133 straipsnio 3 dalimi, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį 2022 m. gruodžio 15 d. paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie tai pranešta (Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, b. l. 53). Iki teismo posėdžio pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys papildomų prašymų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad Lazdijų rajono Seirijų seniūnijos ŽŪB „Vainiūnai“ likvidacinės komisijos posėdyje, įvykusiame 1996 m. liepos 22 d., buvo svarstytas ir pareiškėjo J. K. prašymas dėl malūno atsipirkimo, nutarta parduoti pareiškėjui malūną su pastatu už 750 litų (b. l. 8, 11–14). Kasos pajamų orderio kvitas serija 23 AZ 613843 patvirtina, kad pareiškėjas 1996 m. rugpjūčio 5 d. ŽŪB „Vainiūnai“ sumokėjo 750 litų už malūną (b. l. 26A).

Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos ir dokumentų skyriaus 2022 m. rugpjūčio 10 d. rašte Nr. 17-155 nurodyta, kad Lazdijų rajono savivaldybės administracijos likviduotų įmonių archyvui kolūkis „Vienybė“ bei ŽŪB „Vainiūnai“ duomenų apie statinių statybos teisėtumą, pastatymo laiką, priklausymą nepateikė (b. l. 10).

K. K. IĮ „G.“ atliko kadastrinius matavimus ir suformavo nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, Registro Nr. (duomenys neskelbtini), suteikė sandėliui, plane pažymėtam 5F1/p, unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), malūnui, plane pažymėtam 6H2/p, unikalų Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21–24, 26).

VĮ Registrų centro turto registro tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Alytaus skyrius 2022 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. SPR5-9449 (14.4E) ir VĮ Registrų centro turto registro tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Alytaus skyrius 2022 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. SPR4-7656 (14.5E) atmetė pareiškėjo prašymus įrašyti kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuo­sius daiktus – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malūną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Sprendimų priėmimo pagrindas: Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 14 straipsnio 9 punktas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 29 straipsnio 3 ir 7 punktai. Prašymas įregistruoti nuosavybės teises į nekilnoja­muosius daiktus atmestas, kadangi kartu su prašymu pateikti dokumentai nepatvirtina teisės įgijimo, o prašymas įrašyti kadastro duomenis atmestas, kadangi priimtas sprendimas atmesti prašymą įregistruoti nuosavybės teises (b. l. 18, 19–20).

VĮ Registrų centro rašte Nr. SP-63172 (4.65Ma) nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. birželio 22 d. duomenimis, nekilnojamieji daiktai – malūnas 6H2/p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sandėlis 5F1/p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), ir daiktinės teisės į juos neįregistruoti (b. l. 17).

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į daiktą pagal įgyjamąją senatį. Įgyjantis nuosavybės teisę į turtą asmuo turi būti ne tik sąžiningas daikto įgijėjas, bet ir privalo tokiu išlikti visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąją senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti daiktą, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.70 straipsnio 1 dalis).

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jei yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2 ir 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiau­siojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėda­mas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavy­bės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašas yra pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarime Nr. 1263 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašas“. Šio sąrašo 9 punkte nustatyta, kad seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumen­to, išvardyto šio sąrašo 2–6 punktuose, Nekilnojamojo turto registre registruojami 2 punkte nurody­tų Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Išanalizavus bei įvertinus byloje esančius įrodymus, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas nėra nekilnojamųjų daiktų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), – malūno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įregistravęs nuosavybės teisės į šiuos statinius, bet sąžiningai 1996 m. juos įgijo iš ŽŪB „Vainiūnai“. Nurodytas nekilnojamasis turtas nėra savivaldybės ar valstybės nuosavybė, nėra registruotas ir kitų asmenų vardu. Byloje nėra duomenų, kad per visą pareiškėjo statinių valdymo laikotarpį (nuo 1996 m.) jam dėl šių daiktų kas nors būtų reiškęs pretenzijas ar reikalavimus, susijusius su nekilnojamojo turto valdymu. Jokių pretenzijų nepareikšta ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Pareiškėjas, pradėdamas valdyti nekilnojamąjį turtą, nors ir notariškai nepatvirtintos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į šiuos daiktus. Be to, pareiškėjas buvo sąžiningas daiktų valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką, t. y. daugiau nei dešimt metų (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Tai, kad pareiškėjas statinius nuo 1996 m. liepos 22 d. valdo atvirai, byloje patvirtina jo paaiškinimai, taip pat rašytiniai įrodymai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų pareiškėjo daiktų valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą (CPK 4.70 straipsnio 1 dalis). Įstatymas numato, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad dokumentų valdymo informacinėse sistemose „Avilys“ ir DBSIS atlikta paieška nei pagal adresą ((duomenys neskelbtini)), nei pagal pareiškėją su bylos dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų Inspekcijoje neregistruota. Taip pat, patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ bei VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre, nustatyta, kad Inspekcija neturi duomenų, kad dėl statinių buvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai. Taigi, teismo vertinimu byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad statiniai yra savavališka statyba. Pažymėtina tai, kad per visą atviro ir sąžiningo statinių valdymo laikotarpį pareiškėjui nepareikšta reikalavimo juos, kaip savavališkai pastatytus, nugriauti.

Vien tik tiesioginių rašytinių, statybos teisėtumą pagrindžiančių, įrodymų nebuvimas savaime negali būti kliūtis pareiškėjui įteisinti nuosavybės teisę į teisėtai pradėtus valdyti statinius. Būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga, nesant kitų galimybių, asmeniui, sąžiningai ir teisėtai statinius valdžiusiam nuo 1996 metų, užkirsti kelią įteisinti savo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes tai neatitiktų CK 1.5 straipsnio 4 dalyje numatyto imperatyvo teismui įstatymus aiškinti ir taikyti vadovaujantis teisingumo, protingu­mo ir sąžiningumo principais.

Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėjas valdė nekilnojamąjį turtą (nuo 1996 metų), į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado. Jokiais įrodymais nepaneigtas pareiškėjo pareiškime nurodytas faktas, kad daugiau kaip dvidešimt metų pareiškėjas nepertraukiamai naudojosi daiktais, juos turi ir valdo kaip savo turtą. Todėl byloje esant įrodytoms visoms CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytoms sąlygoms, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 533 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti faktą, kad J. K., a k. (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į malūną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 6H2/p, ir sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 5F1/p, esančius (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.