Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-03-24 · Civilinė byla Nr. e2-5028-1052/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-24
Bylos Nr.
e2-5028-1052/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01243-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Bundonė
Ieškovas
K. S.
Atsakovas
R. M.
Trečiasis asmuo
Kauno rajono 1-ojo notarų biuro
Civilinė byla Nr. e2-5028-1052/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01243-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.7.1; 3.2.7.2.
Kauno apylinkės teismasNutartis2020 m. kovo 24 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Bundonė,

rašytinio proceso tvarka išsprendė patikslinto ieškinio priėmimo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovo K. S. patikslintą ieškinį atsakovui R. M. dėl sutarties modifikavimo, trečiasis asmuo Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas K. S. (toliau – ir ieškovas) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pateikė atsakovui R. M. (toliau – ir atsakovas) reiškiamą ieškinį dėl nuosavybės teisių gynimo, trečiasis asmuo Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. S.. Teismas, išnagrinėjęs pateiktą ieškinį, nustatė, kad pateiktas ieškinys neatitiko įstatymo reikalavimų ir nustatė ieškovui terminą trūkumams pašalinti. Ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį atsakovui R. M. dėl sutarties modifikavimo, trečiasis asmuo Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. S..

Motyvuojamoji dalis

Patikslintą ieškinį atsisakytina priimti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas (kaip ir bet kuri kita asmens teisė) turi būti įgyvendinamas laikantis tam tikros tvarkos. Konstitucijos įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos nustatytos įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet ne šios teisės įgyvendinimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011). Teisė kreiptis į teismą negali būti ginama abstrakčiai. Ieškovo teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, tam, kad būtų apginta jo pažeista teisė arba įstatymų saugomas interesas įgyvendinama, kai asmuo turi materialųjį ir procesinį teisinį subjektiškumą, t. y. prašo apginti pažeistą jo teisę arba įstatymų saugomą interesą. Kita būtina teisės kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista teisė, sąlyga yra ta, jog šią teisę tampa įmanoma apginti tik tuo atveju, jeigu asmuo į teismą kreipiasi įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalis). Atitinkamos tvarkos ir sąlygų kreiptis į teismą teisminės gynybos išvardijimas nėra be tikslo ar siekiant nepagrįstai apriboti ar net paneigti besikreipiančio į teismą asmens teisę. Įstatymu nustatyta teisės kreiptis į teismą tvarka įgalina identifikuoti inicijuojamo nagrinėti ginčo esmę, užtikrina bylos nagrinėjimo proceso optimizavimą bei sudaro prielaidas asmenims, prieš kuriuos inicijuojama byla, tinkamai pasirengti bylos procesui bei laiku pasinaudoti jiems įstatymo suteikiamomis teisėmis bei taip išvengti nepagrįstų neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2013). Todėl aiškinant ir taikant atskiras visuomeninių santykių sritis reglamentuojančius įstatymus, negali būti paneigta konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą. Tačiau pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka (CPK 22 straipsnio 1 dalis).

Teismas ieškinio priėmimo klausimą privalo spręsti pagal paties ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes ir kartu su ieškiniu pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas, 2 dalis, 137 straipsnis). Tais atvejais, kai sprendžiant iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovas nesilaikė įstatymų šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, teismas jau šioje civilinio proceso stadijoje privalo tokį ieškinį atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Kaip matyti iš teismui pateikto patikslinto ieškinio turinio, ieškovas pateikdamas patikslintą ieškinį siekia modifikuoti (pakeisti) 1996 m. rugpjūčio 23 d. sandorį, sudarytą tarp Žemės ūkio bendrovės „Kilova“, K. S. ir R. M..

CK 6.223 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos nėra negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį.

Ieškovas kartu su patikslintu ieškiniu teismui nepateikė visiškai jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs jam tenkančią pareigą – kreiptis į kitą sutarties šalį, pasiūlant pakeisti sutarties sąlygas, ir kita sutarties šalis atsisakė pakeisti sutartį, taip pat nėra pateikta jokių įrodymų patvirtinančių, kad kita sutarties šalis per trisdešimt dienų nepateikė atsakymo į pasiūlymą pakeisti sutartį, kaip tai yra numatyta CK 6.223 straipsnio 3 dalyje.

Kadangi sprendžiant iš patikslintame ieškinyje nurodytų ir teismui pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovas, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų (CK 6.223 straipsnio 3 dalyje) nustatytos šiai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, patikslintą ieškinį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Ieškovui išaiškintina, kad jis visų pirma privalo pasinaudoti CK 6.223 straipsnio 3 dalyje numatytą ikiteisminio ginčo sprendimo tvarka: įteikti kitai sutarčių šaliai pasiūlymą pradėti derybas dėl kilusio ginčo. Tuo atveju, jeigu kita šalis tokį ieškovo pasiūlymą atmes, ar ignoruos 30 ir daugiau dienų nuo pranešimo įteikimo, tuomet ieškovas įgis teisę bendra tvarka teisme pareikšti atsakovui ieškinį, taip pat pareikšti prašymą dėl šioje byloje sumokėto žyminio mokesčio užskaitymo.

Tuo atveju, jeigu ieškovas naujo ieškinio atsakovui nereikštų, ieškovas turi teisę per dvejus metus nuo šios nutarties priėmimo dienos paduoti teismui prašymą dėl sumokėto žyminio mokesčio gražinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 118 straipsniu, 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 290-291 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovo K. S. patikslintą ieškinį atsakovui R. M. dėl sutarties modifikavimo, trečiasis asmuo Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. S..

Nutarties patvirtintą kopiją, elektroninio ryšio priemonėmis, siųsti ieškovo atstovui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Bundonė