- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-21
- Bylos Nr.
- 1A-204-365/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-579752017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Gintaras Dzedulionis, Arūnas Kisielius
- Nuteistasis
- T. B.
- Advokatai
- Aušra Saulėnienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Kisieliaus ir Lauretos Ulbienės,
sekretoriaujant Ingai Šaranovai, dalyvaujant prokurorei Jūratei Semėnienei, gynėjai advokatei Aušrai Saulėnienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam skirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi; 2) tęsti darbą arba mokytis, arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį nurodyta panaikinti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.
1. T. B. nuteistas už tai, kad jis viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis, 2017-10-20 apie 15.25 val. Vilniuje, Pilaitės prospekte, dėl menkavertės priežasties, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, t. y. vairuodamas automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pavojingai manevruodamas kelyje prieš automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą nukentėjusiojo V. J. ir kitus eismo dalyvius, automobiliams sustojus sankryžoje su Papilėnų gatve, abiejų automobilių vairuotojams išlipus iš automobilių ir einant vienam link kito, jis, tyčia papurškė dujų balionėliu nukentėjusiajam V. J. į veidą ir įsėdęs į automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo, tuo pagal 2018-01-10 objektų apžiūros protokole pateiktą specialisto išvadą, nukentėjusiajam V. J. padarydamas I laipsnio cheminį akių ir veido odos nudegimą, kuris atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padarytas ašarinėmis dujomis prieš kreipiantis medicininės pagalbos, tokiu būdu viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šiais savo veiksmais T. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
2. Pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktą įrodymų visumą, teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, nukentėjusiojo V. J., liudytojos J. G. parodymus, darė išvadą, kad kaltinamojo T. B. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo įrodyta visiškai. Teismas, kaltinamajam T. B. neigiant kaltę ir iškėlus versiją, jog jam iškilo būtinosios ginties situacija, nes nukentėjusysis turėjo rankoje ar ylą, ar atsuktuvą, tokius parodymus vertintino kaip gynybinę poziciją, siekį išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Kaltinamojo brolio S. B. parodymus, jog šis matė, kad išlipęs nukentėjusysis turėjo rankose atsuktuvą – vertintino kaip melagingus ir kaip siekį padėti broliui išvengti atsakomybės. Kitų liudytojų M. K. ir V. M. parodymus teismas vertino kaip neturinčius reikšmės, nes jie įvykyje tiesiogiai nedalyvavo, perpasakojo tik tai, ką jiems sakė kaltinamasis T. B..
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. B. (toliau – apeliantas) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-15 nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantas mano, jog teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį buvo šališkas ir sąmoningai atmetė apelianto kaltę paneigiančius duomenis, dėl ko mano, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisingas, neteisėtas, todėl naikintinas.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo išvada, jog T. B. dėl menkavertės priežasties pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, t. y. vairuodamas automobilį VW Golf, valst. Nr (duomenys neskelbtini) ir pavojingai manevruodamas kelyje prieš automobilį Toyota Corolla, valst. Nr (duomenys neskelbtini) vairuojamą nukentėjusiojo V. J. ir kitus eismo dalyvius, automobiliams sustojus sankryžoje su Papylėnų gatve, abiejų automobilių vairuotojams išlipus iš automobilių ir einant vienam link kito, tyčia papurškė dujų balionėliu nukentėjusiajam V. J. į veidą ir atsisėdęs į automobilį išvažiavo, paremtos nenuosekliais bei prieštaringais nukentėjusiojo V. J. ir liudytojos J. G. parodymais, net juos iškraipant, tuo tarpu kitų liudytojų parodymai nepagrįstai atmesti kaip melagingi arba neturintis reikšmės.
3.2. Pažymima, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu neva buvo aiškiai nustatyta, kad nei T. B., nei jo keleivis S. B. iš automobilio neišlipo. Tai aiškiai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino S. B. ir su juo važiavęs keleivis, ir net nukentėjusiuoju pripažintas V. J.. Tai patvirtino ir liudytojas M. K., kuriam T. B. paskambino iš karto po įvykio ir papasakojo visas aplinkybes. Kad konfliktas tarp dviejų žmonių buvo gatvėje abiem išlipus iš automobilių, ikiteisminio tyrimo metu teigė tik liudytoja J. G., tačiau jos parodymai buvo sunkiai suprantami, prieštaringi. Pirminiuose parodymuose ji teigė, jog „matė iš mašinos išlipusi mažo ūgio apie 1.65cm tamsiu plaukų vaikina, kuris papurškęs geltoną skystį įsėdęs atgal į automobili nuvažiavo“, o akistatos metu ji T. B. neatpažino, nes šio ūgis yra 1.83 cm., šviesaus gymio, šviesių plaukų, dujų balionėlio skystis yra bespalvis, o teismo posėdžio metu J. G. negalėjo aiškiai patvirtinti, ką matė, teigė, kad daug ko nematė. Atsižvelgiant į tokius prieštaringus ir bylos duomenims prieštaraujančius J. G. parodymus teismas turėjo atmesti, o ne jais remtis.
3.3. Nesutinkama su apylinkės teismo išvada, jog ašarinės dujos buvo panaudotos be jokios priežasties. Nurodoma, jog priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, ašarinės dujos buvo panaudotos ginant savo (T. B.), jo keleivio sveikatą ir gyvybę bei savo turtą (vairuojamą automobilį). Pažymima, jog po avarinės situacijos sukėlimo (kurią kelyje į Pilaitės mikrorajoną Vilniaus mieste sukėlė V. J.) T. B. su keleiviu S. B. vijosi Toyota Corolla vairuotojas V. J.. Šiems sustojus sankryžoje, esant raudonam šviesoforo signalui, V. J. išlipęs iš automobilio ir palikęs jį važiuojamoje dalyje, grėsmingai artėjo prie automobilio, rankoje laikydamas smailų geležinį daiktą. Šią aplinkybę patvirtino tiek T. B., tiek jo automobilio keleivis, taip pat nukentėjusysis, paaiškindamas, kad „norėjo pasiaiškinti“, tačiau nespėjo atidaryti durelių, nes iš automobilio buvo nupurkštas dujomis. Atkreipiamas dėmesys, kad realią baimę dėl sveikatos ir gyvybės bei turto saugumo sukėlė visa eilė aplinkybių, kurias tiek T. B., tiek automobilio keleivis S. B., patvirtino teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, o konkrečiai: V. J. po avarinės situacijos sukėlimo sekė T. B. vairuojamą automobilį važiuodamas iš paskos, laikydamasis gan nesaugiu pavojingu atstumu tarp automobilių, išlipo iš automobilio, jį palikęs važiuojamoje kelio dalyje, pažeisdamas kelių eismo taisykles, ir greitai artėjo prie T. B. vairuojamo automobilio, rankoje laikydamas geležinį daiktą, panašų į atsuktuvą. Šią aplinkybę patvirtino tiek apeliantas, tiek jo automobilio keleivis. Taip pat pažymima, jog pats V. J. sportiško (stambaus) sudėjimo (apie 150 kg svorio), kas realiai sudarė įspūdį, kad yra linkęs spręsti visus klausimus be teisėsaugos vertinimo. Jo (V. J.) automobilyje ant veidrodėlio kabėjusi kovinio sporto – bokso pirštinių imitacija taip pat sudarė realų pagrindą manyti, jog puolantis žmogus yra kovinio sporto atstovas, kuris turi specialių profesionalių kovos meno įgūdžių, kuriuos panaudos prieš T. B. ir jo keleivį. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas be jokių svarių argumentų atmetė aplinkybę, kad V. J., artėdamas prie T. B. vairuojamo automobilio, rankoje laikė atsuktuvą ar ylą. Aplinkybė, kad per gan trumpą laiko tarpą T. B. ir jo keleivis spėjo pastebėti bokso pirštines, byloja, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu jo ir liudytojo S. B. parodymai yra identiški, tikslūs ir teisingi, nes ir V. J. patvirtino apie bokso pirštines ant veidrodėlio. Todėl mano, kad V. J. yra nesąžiningas teigdamas, kad rankoje jis nieko neturėjo.
3.4. Pasisakydamas dėl chuliganiško automobilio vairavimo, apeliantas, iš esmės atkartodamas savo parodymus teisme, apie paties vairavimą ir manevravimą kelyje, tvirtina, jog būtent V. J. nepaisė kelių eismo taisyklių, nes šis judėjo lėtai antra kelio eismo juosta, taip trukdydamas jį aplenkti, bandant jį aplenkti – V. J. to neleido padaryti, pamirksėjus šiam šviesos signalais, V. J. chuliganiškai stabdė, taip bandydamas sukelti avarinę situaciją. Akcentuoja, jog vietoj to, kad V. J. iškviestų policiją, kuri civilizuotai ištirtų incidentą, pradėjo pats agresyviai (priartėjęs prie T. B. automobilio) sekti iš paskos, o vėliau, palikęs savo automobilį važiuojamoje dalyje, judrioje sankryžoje (taip pakartotinai pažeisdamas keliu eismo taisykles), bėgo link T. B. automobilio. Ši aplinkybė yra aiškiai nustatyta byloje remiantis liudytojų ir jo paties parodymais. Tokie V. J. veiksmai, anot apelianto, išprovokavo jį panaudoti savisaugai nusipirktą dujų balionėlį dėl ko jis (T. B.), spėjęs užsirakinti automobilio dureles, truputį pravėręs automobilio langą, dar ir paragintas išsigandusio keleivio S. B., tokiu būdu saugojo savo, keleivio sveikatą ir gyvybę bei turtą.
3.5. Apibendrindamas apeliacinio skundo argumentus T. B. pažymi, kad jo vairuojamas automobilis priklausė sugyventinei V. M., kuri gavusi šaukimą iš karto informavo, kad dėl įvykio pradėtas tyrimas. Policijai nebuvo žinoma, kas vairavo automobilį VW Golf, tačiau apeliantas nedelsiant pripažino, kad būtent jis (T. B.) vairavo automobilį ir paaiškino incidento aplinkybes, neabejodamas, kad dėl situacijos ir jos pasekmių yra nekaltas. Akcentuojama ir tai, kad priešingai nei V. J., jis (T. B.) iš karto norėjo iškviesti policiją, nes buvo įsitikinęs, kad įstatymus pažeidė būtent V. J.. Aplinkybes, kad iš karto po incidento T. B. norėjo kviesti policiją patvirtino ir liudytojas M. K., kuriam iš karto po įvykio paskambinęs ir paklausęs patarimo, jis nusprendė negaišinti policijos laiko, nes manė, jog policijai nepavyks nustatyti užpuoliko, be to, streso būsenoje nespėjo užfiksuoti jo automobilio numerio.
4. Teismo posėdžio metu nuteistasis T. B. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas amestinas.
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
5. Apeliantas ginčija savo kaltę, tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismas, būdamas šališkas, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, sąmoningai atmetė apelianto kaltę paneigiančius duomenis, apkaltinamąjį nuosprendį grindė nenuosekliais bei prieštaringais nukentėjusiojo V. J. ir liudytojos J. G. parodymais, juos iškraipant, tuo tarpu kitų liudytojų parodymus nepagrįstai atmetė kaip melagingus arba neturinčius reikšmės, todėl nepagrįstai pripažino jį kaltu. Tvirtina, jog bylos aplinkybės liudija, jog būtent nukentėjusiojo V. J. veiksmai išprovokavo T. B. panaudoti savisaugai nusipirktą dujų balionėlį nukentėjusiojo V. J. atžvilgiu, jam (T. B.) sėdint automobilyje pro pravertą automobilio langą.
6. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, teisingai bei nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai pripažino T. B. kaltu. Kvalifikuojant pripažintą įrodyta nuteistojo nusikalstamą veiką teismas baudžiamąjį įstatymą taip pat pritaikė tinkamai.
7. Kad E. B. nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nukentėjusiajam V. J. padarydamas I laipsnio cheminį akių ir veido odos nudegimą, kuris atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, priešingai nei mano apeliantas, patvirtina pirmosios instancijos teisme išnagrinėti ir nuosprendyje išdėstyti, aptarti bei įvertinti įrodymai.
8. Nors nuteistasis T. B. kaltu neprisipažino, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniu skundu tvirtina, jog būtent nukentėjusiojo V. J. veiksmai, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, (neleidžiant kelyje jo aplenkti, chuliganiškai stabdant, bandant sukelti eismo įvykį, sekant apeliantą ir sustojus važiuojamojoje dalyje bei puolant rankoje laikomu smailiu daiktu) išprovokavo T. B. panaudoti savisaugai nusipirktą dujų balionėlį nukentėjusiojo V. J. atžvilgiu, jam (T. B.) sėdint automobilyje pro pravertą automobilio langą, tokie apelianto parodymai vertintini kaip bandymas išvengti atsakomybės už padarytus veiksmus. Liudytojo S. B. (apelianto brolio, kuris kartu važiavo su T. B. kaip keleivis) parodymus, kuriais jis tvirtino T. B. parodymus, jog būtent nukentėjusiojo V. J. chuliganiški veiksmai tiek vairuojant automobilį kelyje ir keliant avarines situacijas, tiek nukentėjusiojo V. J. agresyvus elgesys išlipus iš automobilio, išprovokavo T. B. panaudoti savisaugai nusipirktą dujų balionėlį, kuriuo apeliantas ir papurškė dujų nukentėjusiajam V. J. į veidą ir, kuris tvirtino neva per veidrodėlį matė, kad besiartinantis asmuo (V. J.), kažką turi rankoje, tai buvo arba atsuktuvas, arba yla, nes asmens kumštis buvo suspaustas, vėliau patvirtino, jog jis nukentėjusiojo rankoje matė atsuktuvą, pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip melagingi, kaip siekis padėti broliui išvengti atsakomybės, nes tokie liudytojo S. B. parodymai akivaizdžiai prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Nuteistojo ir liudytojo S. B. parodymai yra paneigti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, o liudytojų M. K. ir V. M. parodymai neatspindi visos įvykio situacijos, nes, kaip pagrįstai vertino apylinkės teismas, šie liudytojai įvykyje tiesiogiai nedalyvavo, o perpasakojo tik tai, ką jiems sakė nuteistasis T. B.. Skundo argumentai, jog liudytojų – automobilio savininkės V. M. ir mokytojo M. K. perpasakotas incidento aplinkybės buvo išsamios, aiškios ir nuoseklios, visiškai neturi įtakos nukentėjusiojo V. J. ir liudytojos J. G. parodymus vertinti kaip melagingus ar neatitinkančius faktinių aplinkybių, nes šie asmenys niekaip tarpusavyje nesusiję, jie vienas kitą incidento metu matė pirmą kartą, o jų parodymai esminėse detalėse dėl apelianto elgesio sutampa.
9. Tiek iš nukentėjusiojo, tiek iš liudytojos parodymų seka, kad incidentą, priešingai nei tvirtina apeliantas, sąlygojo ne nukentėjusiojo V. J., o būtent nuteistojo T. B. veiksmai vairuojant automobilį. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja J. G. aiškiai ir kategoriškai nurodė, kad nuteistasis T. B. chuliganiškai vairavo automobilį „VW Golf“. Nukentėjusysis parodė, kad nuteistajam manevruojant kelyje jis jau kartą buvo praleidęs T. B., tačiau tas manevravo ir antrą kartą, jam pristabdžius automobilį, T. B. nukentėjusiojo automobilį apvažiavo, pradėjo kažką rėkti pro langą, be to, arba spjovė, arba kažką metė ir nuvažiavo. Sankryžoje užsidegus raudonai šviesai, nukentėjusysis sustojo, išlipo iš automobilio ir nuėjo prie kaltinamojo automobilio norėdamas su juo pasikalbėti dėl tokio vairuotojo agresyvaus elgesio, neįvykus net pokalbiui, T. B. du kartus papurškė dujų balionėliu ir išvažiavo. Iš esmės tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytoja J. G. , kuri nurodė, kad jai važiuojant Pilaitės prospektu, prie aplinkelio, „prieš nosį“ chuliganiškai išlindo automobilis „VW Golf“ dėl ko ji buvo priversta staigiai stabdyti, kad neatsitrenktų į T. B. vairuojamą automobilį, ji suvaldė savo automobilį, atsitraukė nuo „VW Golf“, tačiau ta pati mašina dideliu greičiu (apie 70 km/h) ėmė ir toliau „chuliganiškai nardyti“, prilipo prie nukentėjusiojo automobilio. Liudytoja kategoriškai tvirtino, kad nukentėjusysis savo automobilį vairavo tvarkingai, tuo tarpu automobilis „VW Golf“ bandė nukentėjusiojo automobilį apvažiuoti pavojingai manevruojant, o šiam nepavykus to padaryti, T. B. persirikiavęs, lėtėjimo juostoje apvažiavo nukentėjusiojo automobilį, persirikiavo prieš jį, taip užkirsdamas nukentėjusiajam kelią. Tuo metu užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui, automobiliai sustojo. Tokius liudytojos parodymus iš dalies patvirtina ir paties nuteistojo nurodytos aplinkybes, kuris neneigė kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavęs automobilį „VW Golf“, o jo parodymai, kad ketindamas lenkti nukentėjusiojo vairuojamą automobilį, nuteistasis šiam mirksėjo šviesos signalais, staigiai manevravo, liudija, kad vis tik toks T. B. automobilio vairavimas, sudarant kitiems eismo dalyviams nesaugumo jausmą ir sąlygojo nukentėjusiojo išlipimą iš automobilio sukeliant nukentėjusiajam pasipiktinimą.
10. Sutiktina su teismo išvada, kad nuteistasis T. B. nagrinėjamo įvykio metu dėl menkavertės priežasties tyčia papurškė ašarinėmis dujomis nukentėjusiajam V. J. į veidą. Tiesiogiai situaciją mačiusios liudytojos J. G. parodymais nustatyta, kad užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui stovint juostoje, matė, kaip nukentėjusysis išlipo iš savo automobilio, galimai paklausti kaltininko, kas jam nutiko, kad taip neadekvačiai vairuoja. Tuomet iš automobilio „VW Golf“ staigiai iššokęs asmuo (T. B.) nukentėjusįjį apipurškė geltonu skysčiu, dėl ko išsigando ir ji, nes ir ji galėjo būti apipurkšta dujomis. Ši liudytoja aiškiai nurodė, jog nukentėjusysis V. J. išlipęs iš automobilio nieko savo rankose neturėjo, buvo šviesus paros metas, diena, miesto ribose. Tas pačias aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis, jog išlipęs iš automobilio jis rankose nieko nesinešė, tik norėjo pasiaiškinti, ar kaltinamajam (nuteistajam) nieko nenutikę dėl tokio vairavimo. Apelianto įžvelgiami nukentėjusiojo ir liudytojos J. G. parodymuose prieštaravimai – ar purkšdamas dujas T. B. buvo išlipęs iš automobilio, ar dujas jis purškė sėdėdamas automobilyje, nėra pagrindas nesivadovauti tiesiogiai įvykio aplinkybes mačiusios liudytojos J. G. parodymais, įvertinus tai, jog nukentėjusysis dėl pavojingo T. B. elgesio akivaizdžiai buvo sutrikęs ir susijaudinęs, todėl kategoriškai ir negalėjo patvirtinti tokių aplinkybių. Šios skundo argumentas nelaikytinas esmine aplinkybe, šalinančia T. B. atsakomybę už padarytus veiksmus ir nesudaro pagrindo abejoti liudytojos J. G. viso proceso metu duotų parodymų visumos patikimumu ir teisingumu, kad nukentėjusiajam dujos buvo papurkštos automobiliams sustojus sankryžoje ir abiejų automobilių vairuotojams išlipus iš automobilių bei einant vienam link kito. Nesivadovauti šios nešališkos liudytojos parodymais nėra pagrindo, J. G. šio įvykio liudytoja tapo vykdydama tiek pilietinę pareigą, tiek kaip medikė, kuri, be kitą ko, ir suteikė pirmąją pagalbą nukentėjusiajam bei apie įvykį pranešė policijai (b.l. 23), o analogiškas ir esmines aplinkybes, kurios sutampa su nukentėjusiojo parodymais ji nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, kuomet nukentėjusysis buvo nuvežtas į ligoninę (b.l. 17). Faktą, jog nukentėjusiajam V. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas patvirtina VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2017-10-20 medicinos dokumentų išrašo/siuntimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys (b.l. 30) bei specialisto J. M. P. pateikta išvadą, kad V. J. nustatytas cheminis akių ir veido odos nudegimas 1 laipsnio, kuris atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padarytas ašarinėmis dujomis prieš kreipiantis medicininės pagalbos (b.l. 40).
11. Apeliaciniame skunde, kaip ir pirmosios instancijos teisme keliamas būtinosios ginties klausimas. BK 28 str. 1 d. nurodyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. To paties straipsnio 2 d. nurodyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. BK 28 str. 3 d. nurodyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika. Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 str. 2 d.: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.
12. Daryti išvadą, kad apeliantui T. B. ir jo keleiviui S. B. tikrai grėsė pavojingas, realus ar akivaizdus kėsinimasis į gyvybę, į sveikatą, ar į automobilį, pagrindo nėra ir tai privalėjo suprasti pats T. B.. Kaip jau minėta, liudytoja J. G. aiškiai nurodė, jog nukentėjusysis V. J. išlipęs iš automobilio nieko savo rankose neturėjo, tai buvo šviesus paros metas, diena, miesto ribos. Nukentėjusysis, tvirtino, jog rankose išlipęs iš automobilio jis nieko nesinešė, tik norėjo pasiaiškinti, ar kaltinamajam nieko nenutikę dėl tokio vairavimo. Nukentėjusiojo noras su T. B. išsiaiškinti konflikto priežastis šioje situacijoje buvo visiškai adekvatus ir pateisinamas. Tuo tarpu T. B. atsakas, net pokalbiui neįvykus, dėl paties nuteistojo neteisėtų veiksmų pavojingai manevruojant ir taip keliant pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, nebuvo adekvatus. Kolegijos vertinimu apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog realią baimę nuteistajam ir jo keleiviui kėlė nukentėjusiojo ūgis, ar svoris, ar akcentuojamos aplinkybės dėl mašinoje kabančių bokso pirštinių imitacijos, pastarojo ėjimas prie automobilio, neapibūdina V. J. kaip agresyvaus asmens, ir niekaip nesuponuoja išvados, kad jog V. J. kėlė grėsmę nuteistajam ar su juo buvusiems asmenims, juolab, jog liudytoja, tiesiogiai mačiusi incidento aplinkybes, kuri iki jo nebuvo pažinojusi nei nuteistojo, nei nukentėjusiojo, parodė, kad nukentėjusysis nebuvo agresyviai nusiteikęs, jis rankose nieko neturėjo, prieš tai savo automobilį vairavo tvarkingai. Apelianto manymas, jog V. J. galėjo būti boksininku, nešalina jo atsakomybės už padarytus veiksmus, o aplinkybė, jog nukentėjusysis dėl vairavimo kultūros ketino pasikalbėti su nuteistuoju gatvės važiuojamojoje dalyje, dienos metu, esant intensyviam eismui, akivaizdžiai liudija, jog nukentėjusysis jokios tiesioginės grėsmės V. J. nekėlė.
13. Teisėjų kolegija įvertinusi aptartas aplinkybes pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad būtent nuteistojo T. B. įžūlūs veiksmai – dėl menkavertės priežasties ašarinių dujų papurškimas nukentėjusiajam į veidą, pašalinio asmens J. G. akivaizdoje, vertintini kaip akivaizdžiai neadekvatūs situacijai, priešiški visuomenės rimčiai ir tvarkai, prieštaraujantys priimtoms visuomenės moralės normoms, demonstruojantys visuotiniai priimtinų elgesio normų ignoravimą, demonstratyviai pažeminantys ne tik nukentėjusįjį, bet ir parodantys nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje neginčytinai įrodyta, kad dėl tokių nuteistojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes kaip nurodė liudytoja J. G., ji dėl tokio nuteistojo vairavimo ir jo elgesio buvo sutrikusi, pamačiusi purškiamas dujas išsigando ir dėl to turėjo realaus pagrindo bijoti dėl savo saugumo. Įvertinus aplinkybes, kad konfliktas įvyko kelyje vykstant eismui, įvykusį konfliktą matė vairuotoja J. G., kuri buvo priversta nutraukti savo kelionę, kuri atskubėjusi prie nukentėjusiojo suteikė šiam pirminę pagalbą ir iškvietė medikus bei policiją, nuteistojo elgesys, kuris prieš tai automobilį vairavo pavojingai manevruodamas, keldamas grėsmę eismo saugumui, pats konflikto pobūdis ir eiga, bei aplinkybė, jog papurškęs dujų nuteistasis įvykio vietoje neliko ir iš jos nedelsiant pasišalino, leidžia daryti išvadą, jog T. B. aiškiai suvokė pažeidžiantis viešąją tvarką, taip elgtis norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia.
14. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes, byloje yra surinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti neabejotinas išvadas dėl T. B. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo kaltės klausimu. Apelianto T. B. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas. Todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 straipsnio, 41 straipsnio nuostatų. Apylinkės teismas, priešingai nei tvirtina apeliantas, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, nustatė visus būtinuosius BK 284 straipsnyje numatytus nusikaltimo sudėties požymius. Skirtingai nei manoma apeliaciniu skundu, buvo vertinama ne atskirų, o visų surinktų įrodymų visuma, nurodoma, kodėl vieni įrodymai atmetami, o kitais vadovaujamasi. Tokiu būdu, priimdamas nuosprendį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir tinkamai motyvavo daromas išvadas, todėl abejoti jo objektyvumu nėra teisinio pagrindo.
15. Remiantis išdėstytų argumentų visuma darytina išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo nuteistojo T. B. apeliacinio skundo motyvais nėra objektyvaus teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo T. B. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.