- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-08
- Bylos Nr.
- 2-2761/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Garant Schuh + Mode“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Keltonas“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Versa“, R. P.
- Kategorijos
- 35.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir M. M. , teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „Garant Schuh + Mode“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2417-392/2011 / Nr. 2-5501-392/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Garant Schuh + Mode“ ieškinį (kreditorinį reikalavimą UAB „Keltonas“ bankroto byloje) atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Keltonas“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Versa“, R. P. –P., A. P. , R. G. , D. G. , Ž. V. , A. B. , R. B. dėl skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „Garant Schuh + Mode“ 2010 m. balandžio 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris buvo patikslintas, atsakovams UAB „Keltonas“, UAB „Baltic Versa“, R. P. –P., A. P. , R. G. , D. G. , Ž. V. , A. B. , R. B. , prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų 104 956,36 EUR skolą, 9 632,98 EUR palūkanų nuo 2009 m. liepos 9 d. iki 2010 m. birželio 9 d., 10 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2010 m. birželio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. vasario 26 d. su atsakovu UAB „Keltonas“ sudarė kontraktą dėl atsiskaitymų tvarkos ir šiuo kontraktu ieškovas įsipareigojo apmokėti UAB „Keltonas“ tiekėjų sąskaitas. Ieškovo teigimu, apmokėtos sąskaitos sukeldavo ieškovui šių sąskaitų dydžio regreso teisę į UAB „Keltonas“. Ieškovas nurodė, kad iš kontrakto kylančių UAB „Keltonas“ prievolių vykdymas buvo užtikrintas atsakovų R. P. –P., R. G. , Ž. V. , A. B. ir UAB „Baltic Versa“ laidavimais pagal 2006 m. vasario 24 d. ir 2008 m. sausio 31 d. laidavimo sutartis. Ieškovas pažymėjo, kad laidavimo sutartys buvo sudarytos R. P. –P. ir A. P. , A. B. ir R. B. , R. G. ir D. G. esant santuokoje, todėl atsakovai privalo vykdyti laidavimo sutartis. Ieškovas pažymėjo, kad pablogėjus ekonominei situacijai UAB „Keltonas“ pradėjo uždelsti atsiskaitymus, todėl 2009 m. liepos 8 d. susidarė šios bendrovės 104 956,36 EUR įsiskolinimas ieškovui, kuris yra patvirtintas UAB „Keltonas“ 2009 m. liepos 9 d. skolos pripažinimo raštu. Ieškovo teigimu, esant šiam pripažinimui ieškovas nebeprivalo teikti papildomų skolos dydžio ir fakto įrodymų, be to, teismui yra pateikti UAB „Keltonas“ tiekėjų patvirtinimai, kad ieškovas yra apmokėjęs jų sąskaitas. Ieškovas taip pat nurodė, kad ryšys tarp kontrakto ir laidavimo sutarčių yra akivaizdus, atsakovų laidavimai buvo išduoti būtent kontrakto vykdymui užtikrinti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi iškėlė UAB „Keltonas“ bankroto bylą.
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-562-258/2011 (naujas bylos Nr. 2-5501-392/2011) sustabdė ir perdavė nagrinėti prie BUAB „Keltonas“ bankroto bylos.
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinės bylos Nr. 2-5501-392/2011 nagrinėjimą atnaujino ir bylą prijungė prie UAB „Keltonas“ bankroto bylos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nutarė ieškinį (kreditorinį reikalavimą) atmesti; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartimi Ieškovo taikytas laikinąsias apsaugos priemones; priteisti iš ieškovo AB „Garant Schuh + Mode“ atsakovams UAB „Baltic Versa“ ir R. P. –P. po 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Teismas nurodė, kad ieškinio patenkinimo atveju ieškovas AB „Garant Schuh + Mode“ būtų pripažintas kreditoriumi atsakovo BUAB „Keltonas“ bankroto byloje.
Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų ieškovo turimą 104 956,36 EUR dydžio reikalavimo teisę atsakovo BUAB „Keltonas“ atžvilgiu. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas 2010 m. birželio 17 d. kreipėsi į BUAB „Keltonas“ bankroto administratorių su prašymu įtraukti ieškovą į BUAB „Keltonas“ kreditorių sąrašą su reikalavimu 113 554,15 EUR sumai, iš kurios 104 956,36 EUR yra pagrindinė skola, o 8 597,79 EUR – delspinigių suma. Teismas pažymėjo, kad bankroto administratorius, nustatęs, kad ieškovas pateikė nepakankamai nurodytą reikalavimą pagrindžiančių įrodymų, paprašė ieškovo pateikti papildomus įrodymus, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovas tai būtų padaręs. Teismas nurodė, kad teismui ieškovas, siekdamas pagrįsti 104 956,36 EUR dydžio kreditorinį reikalavimą, pateikė tik 2009 m. liepos 9 d. skolos pripažinimo raštą ir apmokėjimo patvirtinimus. Teismas šiuos ieškovo pateiktus įrodymus vertino kritiškai. Teismas nurodė, kad vien byloje esantis 2009 m. liepos 9 d. skolos pripažinimo raštas, pasirašytas tuo metu laikinai ėjusios UAB „Keltonas“ direktoriaus pareigas vyr. finansininkės J. T. , nežinant visų tokio rašto sudarymo aplinkybių, negali būti laikomas tinkamu ir patikimu įrodymu ieškovo kreditoriniam reikalavimui pagrįsti, tuo labiau, kad BUAB „Keltonas“ direktorė atsakovė R. P. tokio kreditorinio reikalavimo pripažinimo bylos nagrinėjimo metu taip pat nepatvirtino. Teismo nuomone, tas pats pasakytina ir apie ieškovo pateiktus galimų BUAB „Keltonas“ tiekėjų patvirtinimus, kurių autentiškumas ir turinio tikrumas teismui kelia pagrįstų abejonių. Teismas nurodė, kad nors šie patvirtinimai išduoti skirtingų užsienio valstybių ūkio subjektų, tačiau jų forma yra identiška, jose nėra identifikuoti juos pasirašę subjektai, jų pareigos, todėl tikėtina, kad šie patvirtinimai buvo parengti ieškovo iniciatyva, be to, šie patvirtinimai galėtų įrodyti tik dalį ieškovo kreditorinio reikalavimo – 101 572,32 EUR iš 104 956,36 EUR. Teismas pažymėjo, kad ieškovas turėjo teisę pateikti teismui ar bankroto administratoriui pirminius oficialius savo kreditorinį reikalavimą BUAB „Keltonas“ atžvilgiu patvirtinančius apskaitos dokumentus, pavyzdžiui, BUAB „Keltonas“ vardu išrašytas sąskaitas faktūras, BUAB „Keltonas“ pinigų pervedimo dokumentus ir pan., tačiau tokia teise ieškovas nepasinaudojo ir atitinkamų dokumentų teismui nepateikė. Teismas pabrėžė, kad ieškovas dublike nurodė, jog ieškovo mokėjimo ir kiti dokumentai yra galimi, tačiau esant kitiems įrodymams, nėra būtini ieškiniui pagrįsti, todėl jis pasirinko neteikti į bylą papildomų įrodymų. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovo 104 956,36 EUR dydžio kreditorinis reikalavimas BUAB „Keltonas“ atžvilgiu yra neįrodytas.
Teismas nurodė, kad dėl nustatytų aplinkybių yra pagrindas teismui šioje byloje nenagrinėti atsakovų, laidavusių už tinkamą BUAB „Keltonas“ prievolių ieškovui įvykdymą, atsakomybės klausimo, kadangi CK 6.76 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas laidavimo, kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės) prievolės, pobūdis. Teismas pažymėjo, kad kol yra nenustatytas skolininko prievolės prieš kreditorių mastas, negalima spręsti ir apie laiduotojo atsakomybės mastą, kadangi laiduotojas už skolininką atsako kreditoriui taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas, jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, o nagrinėjamu atveju atsakovo BUAB „Keltonas“ prievolė ieškovui yra neįrodyta ir neapibrėžta, todėl teismas negali spręsti apie atsakovų kaip laiduotojų atsakomybę.
Dėl nurodytų argumentų teismas konstatavo, kad ieškovas leistinais ir patikimais įrodymais nepagrindė turintis 104 956,36 EUR dydžio kreditorinį reikalavimą BUAB „Keltonas“ atžvilgiu, todėl ieškinys atmestinas, o kiti ginčo šalių argumentai neturi įtakos galutiniam teismo sprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas AB „Garant Schuh + Mode“ prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir ieškinį tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismo išvada, kad 2009 m. liepos 9 d. ieškovo skolos pripažinimo raštas nepakankamai patvirtina BUAB „Keltonas“ prievolės ieškovui egzistavimą, prieštarauja bylos aplinkybėms ir taikytinoms teisės normoms. 2009 m. liepos 9 d. raštas atitinka įstatyme pateikiamą dvišalio sandorio ar sutarties sąvoką, o šio rašto pasirašymas yra veiksmas, sukėlęs abiem sandorio šalims jame numatytas teisines pasekmes. Raštą pasirašęs asmuo yra UAB „Keltonas“ vyr. finansininkė, geriausiai susipažinusi su šios bendrovės prievolėmis ir jų dydžiu, UAB „Keltonas“ turimų dokumentų pagrindu koregavusi ieškovo nurodytą skolos dydį. Be to, vyr. finansininkė veikė 2009 m. liepos 1 d. įgaliojimo pagrindu. Atsakovai įstatymo nustatyta tvarka neginčijo nei 2009 m. liepos 9 d. rašto, nei minėto įgaliojimo. Ieškovas teismui buvo pateikęs UAB „Keltonas“ tiekėjų patvirtinimus, kuriuose yra nurodytos ieškovo apmokėtos UAB „Keltonas“ išrašytos sąskaitos, tiksliai nurodant šių sąskaitų numerius ir apmokėjimo datas, sąskaitų sumas. Atsakovai nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų galima abejoti šių patvirtinimų turiniu.Teismas išnagrinėjo bylą nesivadovaudamas ankstesniais teismų sprendimais analogiškose bylose.Nutartyje nėra nurodyti motyvai dėl BUAB „Keltonas“ laiduotojų atsakomybės pagal ieškinį. Atmesdamas ieškinį teismas apsiribojo nurodymu, kad laiduotojų prievolės yra akcesorinės, todėl nesant pagrindinės prievolės, nėra ir papildomų, tačiau toks motyvavimas yra netinkamas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Baltic Versa“ prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, o pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta. Atsakovo nuomone, atskirajame skunde akcentuojamas 2009 m. liepos 9 d. UAB „Keltonas“ vyr. finansininkės pasirašytas dokumentas, kurio nepripažino tuometinė UAB „Keltonas“ direktorė, nesukelia teisinių pasekmių nei BUAB „Keltonas“, nei laiduotojui UAB „Baltic Versa“. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nustatė objektyviam ir teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes ir tinkamai šias aplinkybes įvertino. Atsakovo nuomone, apeliantas neįrodė BUAB „Keltonas“ ir laiduotojų skolos dydžio ir jos fakto bei apskritai atsisakė įrodinėti šias aplinkybes, o apmokėjimų patvirtinimai reikšmingų su UAB „Keltonas“ skola ieškovui susijusių aplinkybių neįrodo. Atsakovo nuomone, nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog atskiruoju skundu skundžiamoje nutartyje nėra motyvų dėl BUAB „Keltonas“ laiduotojų atsakomybės pagal ieškinį.
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė R. P. –P. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, o pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta. Atsakovės nuomone, apeliantas neįrodė BUAB „Keltonas“ ir laiduotojų skolos dydžio ir jos fakto bei apskritai atsisakė įrodinėti šias aplinkybes, o apmokėjimų patvirtinimai reikšmingų su BUAB „Keltonas“ skola ieškovui susijusių aplinkybių neįrodo. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas atskiruoju skundu skundžiamoje nutartyje pagrįstai ir teisėtai neišsiplėtė pasisakydamas dėl laiduotojų atsakomybės, o atsakomybės laiduotojų atžvilgiu netaikymą aiškiai ir tiksliai motyvavo laidavimo prievolės akcesoriškumu ir betarpišku priklausomumu nuo pagrindinės prievolės.
Atsiliepimuose į atskirąjį skundą atsakovė R. B. , A. B. , Ž. V. prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovų teigimu, apelianto pateikti įrodymai bei pateikiamos faktinės aplinkybės prieštarauja objektyviems rašytiniams įrodymams ir klaidina teismą. Atsakovų nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB „Keltonas“ skolos dydis AB „Garant Schuh + Mode“ pagal esamus rašytinius įrodymus nėra įrodytas.
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas A. P. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas pažymi, kad civilinėje byloje nebuvo nurodyta jo atsakomybės ieškovo atžvilgiu pagrindų ir byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių ieškovo reikalavimus bet kuriam iš atsakovų.
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai R. G. ir D. G. prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą atmesti. Atsakovai nurodo, kad ieškovas turėjo pareigą įrodyti skolos faktą ir dydį (ieškinio pagrindą), tačiau nagrinėjamu atveju pripažintina, kad šios įstatymo nustatytos pareigos jis neįvykdė. Atsakovų nuomone, teismas teisingai nustatė, kad ieškovas nepašalino teismui pagrįstai kilusių abejonių dėl skolos fakto, nepagrindė leistinais įrodymais skolos egzistavimo ir jos dydžio, todėl ieškovo ieškinys pagrįstai nebuvo tenkintas. Atsakovai pažymi, kad ieškovas pats nusprendė neteikti į bylą pirminių skolos susidarymą ir dydį įrodančių dokumentų, todėl pripažintina, kad teismas turėjo vertinti byloje esančių įrodymų visumą ir sąsajumą, o byloje esančių įrodymų visuma neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad UAB „Keltonas“ skola ieškovui egzistuoja. Atsakovų teigimu, negalima sutikti ir su ieškovo nuomone, kad teismas išnagrinėdamas bylą rėmėsi ne byloje surinktais įrodymais, o prielaidomis. Atsakovai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atskiruoju skundu skundžiamoje nutartyje nurodė motyvus, dėl kurių jis vertino, kad 2009 m. liepos 9 d. skolos pripažinimo raštas ir galimų UAB „Keltonas“ tiekėjų patvirtinimai nėra pakankami įrodymai, pagrindžiantys ieškinio dalyką. Atsakovų įsitikinimu, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ar kad byloje egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas dėl teismo nutarties motyvų nebuvimo.
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Keltonas“ prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovo nuomone, ieškovo pateikti galimų atsakovo tiekėjų patvirtinimai neįrodė ieškovo finansinio reikalavimo, kadangi iš jų turinio negalima nustatyti atsakovo įsiskolinimo fakto. Atsakovo teigimu, pateiktus ieškovo patvirtinimuose duomenis be pridėtų prie jų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, įrodančių patvirtinimų turinio tikrumą, negalima laikyti įrodymais, be to, patvirtinimuose pateikta ieškovo apmokėta nurodytiems tiekėjams bendra suma sudaro 101 572,32 EUR, kas neatitinka įrodinėjamos skolos dydžio. Dėl to, atsakovo nuomone, teismas teisingai nusprendė, kad ieškovo 104 956,36 EUR dydžio finansinis reikalavimas BUAB „Keltonas“ bankroto byloje yra neįrodytas. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas atskiruoju skundu skundžiamojoje nutartyje pagrįstai konstatavo atsakomybės laiduotojų atžvilgiu netaikymą, kadangi laidavimas yra akcesorinė prievolė ir neįrodžius pagrindinės skolininko prievolės, laiduotojo atsakomybės klausimo negalima spręsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis paliktina nepakeista.
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutarties turinys patvirtina, kad nutartimi buvo išspręsti ir AB „Garant Schuh + Mode“ kreditorinio reikalavimo BUAB „Keltonas“, ir AB „Garant Schuh + Mode“ ieškinio atsakovams pagrįstumo klausimai.
Byloje nustatyta, kad AB „Garant Schuh + Mode“ ir UAB „Keltonas“ 2006 m. vasario 26 d. sudarė sutartį, kuria AB „Garant Schuh + Mode“ įsipareigojo apmokėti UAB „Keltonas“ tiekėjų sąskaitas, perimdamas šių sąskaitų dydžio regreso teisę į UAB „Keltonas“. 2006 m. vasario 24 d. ir 2008 m. sausio 31 d. AB „Garant Schuh + Mode“ su R. P. –P., UAB „Baltic Versa“, Ž. V. , A. B. , R. G. sudarė laidavimo sutartis. Laidavimo sutartys buvo sudarytos R. P. –P. ir A. P. , A. B. ir R. B. , R. G. ir D. G. esant santuokoje. AB „Garant Schuh + Mode“ teigimu, atsakovas UAB „Keltonas“ netinkamai vykdė iš minėtos sutarties kylančius įsipareigojimus, todėl 2009 m. liepos 8 d. susidarė 104 956,36 EUR skola. Skolos susidarymas grindžiamas į bylą pateiktu 2009 m. liepos 9 d. skolos pripažinimo raštu ir apmokėjimo patvirtinimais.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog 2009 m. liepos 9 d. ieškovo skolos pripažinimo raštas nepakankamai patvirtina BUAB „Keltonas“ prievolės ieškovui egzistavimą.
CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio antrosios dalies 10 punktą įmonės administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Iš bylos duomenų matyti, kad BUAB „Keltonas“ administratorius, nustatęs, kad ieškovas pateikė nepakankamai kreditorinį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų, paprašė ieškovo pateikti sąskaitų faktūrų, išrašytų UAB „Keltonas“ vardu, pinigų pervedimo dokumentų kopijas, pagrindinės skolos paskaičiavimo lentelę, kitus dokumentus, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovas šiuos dokumentus administratoriui pateikė, taip pat šie dokumentai nepateikti į bylą.
Teisėjų kolegijos nuomone, vien 2009 m. liepos 9 d. raštas, pavadintas skolos pripažinimu, pasirašytas UAB „Keltonas“ vyr. finansininkės, pagal turinį yra prieštaringas (pavyzdžiui, vyr. finansininkės įrašas, kad su skola nesutinka; įsipareigojime grąžinti skolą dalimis nenurodytos nei sumos, nei terminai), nesant pirminių finansinių dokumentų, negali neginčijamai patvirtinti BUAB „Keltonas“ prievolės ieškovui egzistavimą ir nėra tinkamas skolos pripažinimui. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantu, kad ieškovo teismui pateikti UAB „Keltonas“ tiekėjų patvirtinimai, kuriuose yra nurodytos ieškovo apmokėtos UAB „Keltonas“ išrašytos sąskaitos, tiksliai nurodant šių sąskaitų numerius ir apmokėjimo datas, sąskaitų sumas, patvirtina UAB „Keltonas“ skolos AB „Garant Schuh + Mode“ faktą, o atsakovai nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų galima abejoti šių patvirtinimų turiniu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi nagrinėjamu atveju pareiga įrodyti skolos susidarymo faktą tenka ieškovui (apeliantui), o ne atsakovams kyla pareiga paneigti skolos buvimą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008). Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas, siekdamas pagrįsti savo kreditorinį reikalavimą, turėjo pateikti pirminius buhalterinės apskaitos, finansinių bei prekių dokumentus, iš kurių matytųsi prekių ir pinigų judėjimo seka bei skolos atsiradimo momentas, o nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis nėra pagrindo daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovo reikalavimas BUAB „Keltonas“ yra pagrįstas.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą nesivadovaudamas ankstesniais teismų sprendimais analogiškose bylose. Apeliantas, siekdamas pagrįsti šį teiginį, nurodo Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-248-198/2011, kurioje buvo patvirtintas AB „Garant Schuh + Mode“ kreditorinis reikalavimas BUAB „Ainas“ bankroto byloje, remiantis atsakovo skolos pripažinimo raštu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos ir apelianto nurodytos bylos racio decidendi nesutampa, todėl nėra pagrindo vadovautis nurodyta teismo nutartimi. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad BUAB „Keltonas“ administratorius su pareikštu kreditoriniu reikalavimu nesutinka, tuo tarpu apelianto nurodytoje byloje BUAB „Ainas“ administratorius su AB „Garant Schuh + Mode“ pareikštu kreditoriniu reikalavimu sutiko.
Teisėjų kolegija taip pat nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo BUAB „Keltonas“ laiduotojų atsakomybės. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismui atmetus AB „Garant Schuh + Mode“ reikalavimą dėl skolos priteisimo (kreditorinio reikalavimo tvirtinimo), teismo nurodyti motyvai, kad laiduotojų prievolės yra akcesorinės, todėl nesant pagrindinės prievolės, nėra ir papildomų prievolių, yra pakankami.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis paliktina nepakeista.
Atsakovų R. G. ir D. G. atstovė įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašo priteisti atsakovams 2 473,24 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, bylos pobūdį bei advokato teisinių paslaugų apeliacinės instancijos teisme apimtį, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, taip pat aplinkybę, kad pagal į bylą pateiktus kasos pajamų orderius išlaidų advokato pagalbai turėjo atsakovas R. G. , sprendžia, kad yra pagrindas priteisti atsakovui R. G. iš ieškovo AB „Garant Schuh + Mode“ 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovai UAB „Baltic Versa“, R. P. –P., A. P. atsiliepimuose į atskirąjį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepateikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl šiems atsakovams bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo AB „Garant Schuh + Mode“ atsakovui R. G. 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.