Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Janina Narkevičiūtė, sekretoriaujant Aurelijai Paškevičienei, dalyvaujant pareiškėjo A. V. atstovui advokatui Ričardui Lilui, nedalyvaujant pareiškėjui A. V., suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. V. yra palikėjos J. V., mirusios 2007-11-25, ir palikėjo K. V., mirusio 2011-02-14, sūnus (13 b. l.). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad nekilnojamąjį daiktą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), K. V. buvo įgijęs, būdamas santuokoje su J. V., todėl šis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (8-9 b. l., Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, pareiškėjo atstovo paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad po J. V. mirties jos sutuoktinis K. V. liko gyventi santuokoje įgytame bute, šiuo turtu naudojosi, jį prižiūrėjo, faktiškai turtą valdė, o po K. V. mirties, nekilnojamąjį daiktą – butą pareiškėjas A. V. priėmė ir juo tinkamai naudojosi savo poreikiams tenkinti, moka mokesčius.

Kauno miesto 18-ojo notarų biuro 2015-08-04 pažyma Nr. 131/2015 ir 2015-08-19 pažyma Nr. 147/2015 patvirtina, kad po J. V., mirusios 2007-11-25, ir K. V., mirusio 2011-02-14, mirties paveldėjimo bylos neužvestos, duomenų apie palikėjų įpėdinius nėra.

Nustatyta, kad po J. V., mirusios 2007-11-25, ir po K. V., mirusio 2011-02-14, mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėjai testamento nepaliko.

Pareiškėjas yra palikėjų sūnus, pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnis). Byloje duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į palikėjų J. V. ir K. V. palikimą, nėra.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi, įstatymas numato tris savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai – viena iš įrodymų rūšių, numatytų CPK 177 str., netikėti teismas neturi pagrindo, nes nėra konstatuota, kad pareiškėjo pareiškime nurodytos ir teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovo paaiškintos aplinkybės būtų paneigtos byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ (2005 m. gruodžio 29 d. Nr. 56) yra nurodyta, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ir konstatuoti (įvardinti) palikimo turto kiekį ar jo dalis.

Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo tėvas K. V. po sutuoktinės J. V. mirties likusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdamas valdyti, o pareiškėjas priėmė palikimą, atsiradusį po savo tėvo K. V. mirties, faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomų nustatyti juridinių faktų pagrįstumo. Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai: kad K. V. po savo sutuoktinės J. V., mirusios 2007-11-25, mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti; kad A. V. priėmė palikimą, atsiradusį po jo tėvo K. V., mirusio 2007-02-14, mirties, faktiškai pradėdamas turtą valdyti (CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 3,21 Eur (2 b. l.). Pareiškėjui A. V. yra teikiama antrinė teisinė pagalba ir jis 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (5 b. l.), todėl šios išlaidos valstybės naudai iš pareiškėjo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs 2011 m. vasario 14 d.) priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), mirusios 2007 m. lapkričio 25 d., mirties, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo K. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), mirusio 2011 m. vasario 14 d., mirties, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.